Spenceris Percevalas — vienintelis nužudytas Didžiosios Britanijos premjeras
Spenceris Percevalas – vienintelis nužudytas Didžiosios Britanijos premjeras: jo karjera, politinės kovos ir 1812 m. tragiškas nužudymas bei teisminė byla.
Spenceris Percevalas (1762 m. lapkričio 1 d. – 1812 m. gegužės 11 d.) – Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas ir ministras pirmininkas, iki šiol išlikęs vieninteliu nužudytu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. Percevalas vadovavo vyriausybei sudėtingu Napoleono karų ir vidaus ekonominių sunkumų laikotarpiu (1809–1812).
Ankstyvasis gyvenimas ir karjera
Percevalas gimė garsiąja politine šeima: jis buvo septintasis Džono Percevalo, antrojo Egmonto grafo, sūnus iš antrosios žmonos. Jo tėvas, artimas Velso princo Frydricho ir karaliaus Jurgio III draugas, tarnautojų sluoksnyje buvo žinomas ir ministrų kabinete užėmė pareigas kaip pirmasis Admiraliteto lordas. Spenceris Percevalas įgijo išsilavinimą ir teisės žinių pagrindus, vėliau tapo teisininku ir pradėjo aktyvią politinę karjerą Parlamento rūmuose.
Politinė veikla ir pozicijos
Percevalas priklausė konservatyviai sparčiai formuojančiai Torių partijai ir per visą savo karjerą užėmė kelias aukštas pareigas – tarp jų buvo ir svarbios iždo bei parlamento funkcijos. Jis buvo ryžtingas ir religingas politikos veikėjas, dažnai pabrėžęs valstybės ir Bažnyčios santykio svarbą. Percevalas aktyviai priešinosi katalikų emancipacijai, manydamas, kad tai gali destabilizuoti valstybę.
1807 m. jis dirbo vyriausybėje tais pačiais metais, kai Viljamas Vilberforsas (William Wilberforce) ir jo sąjungininkai prisidėjo prie prekybos vergais nutraukimo įstatymo priėmimo. Nors prekybos vergais uždraudimas buvo svarbus žingsnis, Percevalo vyriausybė tuo pačiu metu kovojo su karo išlaidomis, didėjančia skola ir vidaus nepasitenkinimu.
Ekonominės ir socialinės problemos
1807 m. įvestos kai kurios Tarybos priemonės ir ekonominiai sprendimai tapo nepopuliarūs, o 1811–1812 m. žiemą šalyje išryškėjo ir intensyvėjo socialinės įtampos – tarp jų luditų riaušės, kurių priežastys buvo susijusios su darbo vietų praradimu ir pramoniniais pokyčiais. Tuo pat metu 1812 m. prasidėjęs karo konfliktas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis papildomai apsunkino situaciją. Dėl įvairių skandalų ir nepasitenkinimo Percevalui teko surengti tyrimą Bendruomenių rūmuose, siekiant atsakyti į parlamentinius klausimus.
Nunžudymas ir padariniai
1812 m. gegužės 11 d. Percevalas atvyko į Parlamento tyrimą. Bendruomenių rūmų vestibiulyje jam į širdį šovė Džonas Bellinghamas. Percevalo kūnas penkias dienas gulėjo Dauningo gatvėje 10, kol buvo palaidotas. Bellinghamas iš karto pasidavė; jį greitai suėmė. Jis buvo teisiamas už žmogžudystę, pripažintas kaltu ir po savaitės pakartas.
Bellinghamas turėjo asmeninių pretenzijų prieš valstybės institucijas: jis kreipėsi į Jungtinės Karalystės vyriausybę dėl kompensacijos už savo įkalinimą Rusijoje, manydamas, kad patyrė neteisybę vykdydamas verslo reikalus užsienyje. Jo skundo nagrinėjimas ilgai vilkinamas ir, patyręs nusivylimą, Bellinghamas savo veiksmu bandė atkeršyti valdžiai. Jo motyvai buvo asmeninio pobūdžio, ne ideologiniai.
Paveldas ir vertinimai
Percevalas buvo anglikonas ir savo religinius įsitikinimus dažnai derino su politinėmis nuostatomis; jo požiūris į bažnytinę ir politinę tvarką formavo dalį jo politinės veiklos. Jis palaidotas Švento Luko bažnyčioje Čarltone, pietryčių Londone. Jo žūtis sukėlė didžiulį šoką šalyje: tai buvo retas atvejis, kai aukščiausio rango valstybės vadovas buvo nužudytas viešai. Nužudymas paskatino aptarimus apie parlamento saugumą, politinės kovos būdus ir asmeninių pretenzijų administravimą.
Istorinė Percevalo atmintis yra dviprasmiška: vieni jį prisimena kaip principingą ir religingą politiką, kiti kritikuoja už jo požiūrį į visuomenės pokyčius ir nepakankamą jautrumą ekonominiam skausmui. Jo mirtis liko reikšmingu epizodu britų politinėje istorijoje.
Paveikslas, vaizduojantis Percevalo nužudymą. Percevalas guli ant žemės, o jo žudiką Džoną Belingemą gaudo pareigūnai (visiškai dešinėje).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Spenceris Percevalas?
Atsakymas: Spenceris Percevalas buvo Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas ir ministras pirmininkas. Jis yra vienintelis nužudytas Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.
K: Ką jis veikė eidamas pareigas?
A: Būdamas valdžioje, Percevalas parašė įsakymus prieš prekybą, kurie tapo nepopuliarūs, ir priėmė Viljamo Vilberforso įstatymą dėl prekybos vergais nutraukimo.
K: Kaip jis mirė?
A.: 1812 m. gegužės 11 d. Percevalą nužudė Johnas Bellinghamas, kai jis buvo pakeliui į Bendruomenių rūmų apklausą.
K: Koks buvo Bellinghamo motyvas jį nužudyti?
Atsakymas: Bellinghamas turėjo pretenzijų Jungtinės Karalystės vyriausybei dėl jo įkalinimo Rusijoje, dėl kurio jis kaltino ją negavus kompensacijos iš jo darbdavio.
K: Kokios religijos buvo Percevalas?
A: Percevalas buvo anglikonas ir manė, kad anglikonizmas yra būtinas valstybės saugumui. Jis priešinosi katalikų emancipacijai.
K: Kada prasidėjo luditų riaušės?
A: Luditų maištai prasidėjo 1811 m. žiemą Percevalui einant ministro pirmininko pareigas. Jos taip pat buvo 1812 m. karo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis priežastis.
K: Kur palaidotas Spenceris Percevalas?
A; Spenceris Percevalas palaidotas Švento Luko bažnyčioje Čarltone, pietryčių Londone.
Ieškoti