Sydney Brenner — Nobelio laureatas ir C. elegans genetikos pionierius

Sydney Brenner — Nobelio laureatas, genetikos genijus ir C. elegans pionierius, pakeitęs molekulinės biologijos ir vystymosi genetikos mąstymą.

Sydney Brenner CH FRS (1927 m. sausio 13 d. - 2019 m. balandžio 5 d.) - Pietų Afrikos biologas, 2002 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos laureatas, apdovanotas kartu su Robertu Horvitzu ir Johnu Sulstonu. Jis buvo žydų kilmės.

Gyvenimas ir karjera

Sydney Brenner gimė Pietų Afrikoje ir įgijo medicininį bei mokslinį išsilavinimą. Karjeros metu jis dirbo keliose pažangiose institucijose Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose, bendradarbiavo su kitais žymiais molekulinės biologijos tyrėjais ir aktyviai skatino naujų eksperimentinių metodų kūrimą. Vėliau jis įkūrė Molekulinių mokslų institutą Berklyje, Kalifornijoje, skirtą tarpdisciplininiams biologiniams tyrimams ir naujų technologijų taikymui.

Moksliniai pasiekimai

Brenneris daugelį metų prisidėjo prie genetinio kodo dešifravimo ir prie kitų molekulinės biologijos sričių pažangos. Jis buvo vienas iš tų mokslininkų, kurie padėjo pereiti nuo molekulinių atradimų prie funkcinės genetikos — bandymų suprasti, kaip genai kontroliuoja ląstelių elgesį, vystymąsi ir programinę ląstelių mirtį (apoptozę).

Caenorhabditis elegans kaip modelinis organizmas

Vienas svarbiausių Brennerio indėlių buvo apvaliosios kirmėlės Caenorhabditis elegans panaudojimas kaip modelinio organizmo vystymosi biologijai ir genetikai tirti. Jis pasiūlė ir praktiškai įtvirtino šio organizmo naudojimą, pabrėždamas keletą jo privalumų:

• trumpas gyvenimo ciklas ir didelis palikuonių skaičius, leidžiantis greitai vykdyti genetinius eksperimentus;
• permatoma kūno struktūra, suteikianti galimybę stebėti ląstelių diferenciaciją ir organų formavimąsi gyvai;
• nustatoma ir pastovi ląstelių linija (invarianti linija), kuri leido ištirti kiekvienos somatinės ląstelės kilmę organizme;
• paprasta genetinė manipuliacija ir galimybė atrasti mutacijas, veikiančias vystymąsi, nervų sistemą ir apoptozę.

Dėl šių savybių C. elegans tapo pagrindiniu modeliu tyrimams apie nervų sistemą, ląstelių likimus, programuotą ląstelių mirtį ir genų funkcijas. Brennerio idėjos ir eksperimentiniai metodai paskatino Johną Sulstoną dokumentuoti visas linijas ir Robertą Horvitzą identifikuoti genų, kontroliuojančių apoptozę, funkcijas — darbai, už kuriuos jie visi gavo Nobelio premiją.

Poveikis ir palikimas

Brenneris ne tik atliko esminius eksperimentus, bet ir formavo intelektualinę aplinką, kurioje jaunieji mokslininkai galėjo drąsiai kurti naujas idėjas. Jis skatino tarpdisciplininį požiūrį, jungiantį genetinius, molekulinius ir fiziologinius metodus. Jo darbai turi ilgalaikį poveikį: daugelyje biologijos sričių — nuo vystymosi biologijos iki neurobiologijos ir medicinos — naudojami metodai ir principai, kuriuos jis padėjo įtvirtinti.

Apdovanojimai ir pripažinimas

Be 2002 m. Nobelio premijos, Brenneris yra sulaukęs daugelio kitų apdovanojimų ir garbės titulų už savo mokslinę veiklą. Jo indėlis į modernią molekulinę ir vystymosi biologiją pripažįstamas visame pasaulyje, o jo idėjos apie modelinių organizmų naudojimą išlieka kertiniu akmeniu eksperimentinės biologijos metodologijoje.

Sydney Brenner paliko gilų pėdsaką biologijos moksle: jis ne tik atskleidė fundamentalius genų veikimo mechanizmus, bet ir pateikė praktinius įrankius bei organizacinius sprendimus, kurie padėjo plėtoti biologijos tyrimus ateinančioms kartoms.

Darbas

XX a. septintajame dešimtmetyje Brenneris įnešė keletą svarbių indėlių į molekulinę biologiją. Kartu su Francisu Cricku ir kitais jis nustatė genetinį kodą, kuriame nukleino rūgšties bazių tripletai verčiami į aminorūgštis.

Vėliau Brenneris daugiausia dėmesio skyrė Caenorhabditis elegans, kaip modeliniam organizmui, skirtam gyvūnų vystymuisi, įskaitant nervų sistemos vystymąsi, tirti. Brenneris pasirinko šį 1 milimetro ilgio dirvinį apvaliosios kirmėlės atstovą daugiausia dėl to, kad jis yra paprastas, lengvai auginamas didelėmis populiacijomis ir pasirodė esąs patogus genetinei analizei atlikti. Už šį darbą jis kartu su Robertu Horvitzu ir Džonu Sulstonu pasidalijo 2002 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją. Jo 2002 m. gruodžio mėn. skaityta Nobelio paskaita "Gamtos dovana mokslui" - tai duoklė šiam kukliam nematodui. Jo nuomone, pasirinkti tinkamą organizmą yra taip pat svarbu, kaip ir pasirinkti tinkamas problemas, kurias reikia spręsti. Pripažįstant jo novatorišką darbą su C. elegans, kitam artimai giminingam nematodui buvo suteiktas mokslinis pavadinimas Caenorhabditis brenneri.

1996 m. Brenneris įkūrė Molekulinių mokslų institutą Berklyje, Kalifornijoje. Šiuo metu jis bendradarbiauja su Salko institutu, Molekulinės ir ląstelių biologijos institutu, Singapūro biomedicininių tyrimų taryba ir Howardo Hugheso medicinos institutu. 2005 m. rugpjūtį Brenneris buvo paskirtas Okinavos mokslo ir technologijų instituto prezidentu. Jis taip pat yra Skripso tyrimų instituto mokslo valdytojų tarybos narys.

Žinomas dėl savo mokslinio įžvalgumo ir šmaikštumo, Brenneris daugelį metų žurnale "Current Biology" reguliariai rašė skiltį "Loose Ends". Brenneris pasižymėjo idėjų dosnumu ir tuo, kad jo idėjos paskatino daugybę studentų ir kolegų.

Brenneris mirė 2019 m. balandžio 5 d. Singapūre. Jam buvo 92 metai.

Esther Lederberg, Gunther Stent, Sydney Brenner, Joshua Lederberg, 1965 m.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Sidnė Brenner?

K: Kokį indėlį jis įnešė į molekulinę biologiją?

K: Kokį modelinį organizmą jis sukūrė vystymosi biologijos tyrimams?

K: Kada jis gimė?

K: Kada jis mirė?

K: Kokia jo etninė kilmė?

K: Kur jis įkūrė Molekulinių mokslų institutą?

Paieška pagal raidę