Bozo–Einšteino kondensatas (BEC): apibrėžimas, savybės ir susidarymas
Sužinokite, kas yra Bozės–Einšteino kondensatas (BEC): apibrėžimas, unikalios savybės ir susidarymas ultrai šaltose praskiestose dujose — superskystumas, superlaidumas ir taikymas.
Bozės-Einšteino kondensatas (BEC) – tai, kas nutinka praskiestoms dujoms, kai jos tampa labai šaltos, artimos absoliučiam nuliui (0 K, kas atitinka -273 °C arba -459,67 °F). Jis susidaro, kai jį sudarančios dalelės turi labai mažą energiją. Tik bozonai gali sudaryti Bozės-Einšteino kondensatą. Dujų tankis BEC eksperimentuose yra gerokai mažesnis nei įprastoje aplinkoje – tipiškai užtenka kelių milijardų atomų sutalpintų į labai mažą tūrį, kas atitinka maždaug 10^12–10^15 atomų/cm³ (t.y. maždaug 10^−7–10^−5 įprasto oro tankio), todėl medžiaga laikoma itin praskiestomis dujomis.
Bozės-Einšteino kondensatas yra tikrasis būsenos pokytis: žemiau tam tikros kritinės temperatūros dauguma dalelių masiškai užima žemiausią energijos būseną ir pradeda elgtis kaip viena makroskopinė kvantinė būsena. Kai materija yra BEC būsenos, jos klampumas gali tapti itin mažas arba praktiškai lygus nuliui tam tikrose situacijose; dėl to BEC glaudžiai susijęs su reiškiniais, kaip Superskystumas ir superlaidumas, kurie atsiranda, kai kvantiniai efektai tampa dominuojantys makroskopiniame lygyje. materijos būsena BEC atveju yra aprašoma viena bendra makroskopine bangine funkcija (tvarka), kuri suteikia kondensatui koherentiškas savybes.
Kaip susidaro BEC
Tipiniai BEC eksperimentai naudoja alkalių metalų atomus (pavyzdžiui, rubidžio-87, natrio-23), kuriuos pirmieji eksperimentaliai kondensavo 1995 m. (Cornell ir Wieman; Ketterle gavo panašius rezultatus). Procesas dažniausiai vyksta tokiomis stadijomis:
- Laserinis vėsinimas ir magneto-opinis gaudymas (MOT), kad atomai būtų prarijimo lizde ir sulėtinti iki mikrokelvinų.
- Spaudimo ir tolesnis vėsinimas evakuaciniu ar „evaporaciniu“ būdu (evaporative cooling) magnetiniu arba optiniu gaudymu, kol temperatūra nukrenta iki nurodytos kritinės temperatūros Tc.
- Trap'e (magnetiniame ar optiniame potenciale) dauguma atomų pereina į tokį energijos lygį, kad juos galima apibūdinti viena makroskopine bangine funkcija — kondensacija.
Savybės ir kvantiniai efektai
Bozės-Einšteino kondensatai pasižymi keletu būdingų savybių:
- Makroskopinė koherencija: kondensatas turi bendrą fazę, todėl matomos interferencijos tarp dviejų kondensatų.
- Nulinis arba labai mažas klampumas ir galimas superskystumas izoliuotose sąlygose.
- Kvantinės viršūnės ir kolektyvinės ekscitacijos: garsiniai modai, kvantinės virvelės ir darnūs kolapsai.
- Kvantizuotos vortekso cirkuliacijos: rotacijos atveju BEC gali formuoti skaitines virpesių linijas (kvantinius voratinklius), kurių srautas yra kvantizuotas.
- Jėgų ir sąveikų įtaka: silpnos tarpatomų sąveikos vis dar daro reikšmingą įtaką kondensato tankio profiliui ir dinamikai; sąveikas dažnai aprašo vidutinės lauko teorija (Gross–Pitaevskii lygtis).
Matematinis aprašymas trumpai
Praskiestoms bozoninėms dujoms kritinė temperatūra kondensacijai priklauso nuo dalelių tankio n ir dalelių masės m. Apytikslė formulė idealioms dujoms be sąveikų yra:
Tc ≈ (2πħ² / mkB) [n / ζ(3/2)]^{2/3}, kur ζ(3/2) ≈ 2.612. Žemesnė už šią temperatūrą dalis dalelių masiškai užsikrečia į pagrindinį būvį.
Makroskopinė banginė funkcija ψ(r,t), kuri aprašo kondensatą, dažnai modeliuojama per nelinijinę Schrödingerio lygti — Gross–Pitaevskii lygtį, kuri paaiškina tankio profilį, gydomą jėgų ir išorinio indo (trap) poveikio.
Eksperimentiniai metodai ir valdymas
Šiuolaikinėse laboratorijose BEC gaunamas derinant lazerinį vėsinimą, magnetinius bei optinius gaudymus ir evaporacinį vėsinimą. Taip pat naudojamos Feshbach rezonansų technikos sąveikai tarp atomų reguliuoti (keisti efektinį skerspjūvį ir signą), kas leidžia tirti pereinamojo režimo fizikas ir stabilumo ribas.
Skirtumas tarp bozonų ir fermionų
Tik laisvi arba susieti bozonai tiesiogiai sudaro BEC. Fermionai pagal Fermi–Dirac statistiką kondensacijos tokiu pačiu būdu nepatiria; tačiau fermionai gali poruotis (pvz., kaip Cooper poros) ir tokiu būdu formuoti bosonų poras, kurios gali kondensuotis — tai susiję su fermionų superfluidumu ar superlaidumu.
Praktinės reikšmės ir taikymai
- Atomų lazeriai ir koherentinių materijų spektrometrija.
- Preciziniai matavimai ir interferometrija (žinomų gravitacijos ar pagreičio jutiklių kūrimas).
- Kvantinių sistemų simuliacija: BEC leidžia modeliuoti sudėtingas kvantines sistemas, fazių perėjimus ir kitas kolektyvines būsenas.
- Fundamentiniai tyrimai kvantinės mechanikos, koherencijos ir dekoherencijos srityse.
Pastabos ir pavyzdžiai
Nors dažniausiai aptariami praskiestų atominių dujų BEC, superfluidus He‑4 taip pat demonstruoja savybių, panašių į BEC, tačiau He‑4 yra tankus, stipriai sąveikaujantis skystis ir jo aprašymas reikalauja sudėtingesnių metodų nei praskiestų dujų BEC. Istorinė reikšmė: pirmieji laboratoriniai BEC laimėjimai 1995 m. atvėrė duris daugeliui eksperimentinių ir teorinių tyrimų kvantinės medžiagos srityje.
Teorija
Dalelės turi energijos. Jos gali turėti daug energijos ir pašėlusiai šokinėti kaip dujose, turėti mažiau energijos ir tekėti kaip skystyje arba turėti dar mažiau energijos kaip kietajame kūne. Jei iš dalelės atimsime pakankamai energijos, gausime mažiausią arba mažiausią įmanomą energijos kiekį. Tai yra Bozės-Einšteino kondensatas. Dėl to visos dalelės tampa visiškai vienodos ir, užuot atsitiktinai šokinėjusios įvairiomis kryptimis, jos visos šokinėja aukštyn ir žemyn visiškai vienodai, sudarydamos vadinamąją milžinišką materijos bangą.
Istorija
Bose-Einšteino kondensatą 1924-25 m. pirmą kartą pasiūlė Satjendra Natas Bose ir Albertas Einšteinas. Po septyniasdešimties metų jo egzistavimas buvo įrodytas. 1995 m. Erikas Kornelis ir Karlas Viemanas Kolorado universitete sukūrė pirmąjį Bozės-Einšteino kondensatą. Korneliui, Wiemanui ir Wolfgangui Ketterle'iui iš Masačusetso technologijos instituto (MIT) buvo paskirta 2001 m. Nobelio fizikos premija.
Eksperimentai
Paprastai, norėdami ką nors pakankamai atšaldyti, kad susidarytų Bozės-Einšteino kondensatas, pirmiausia turite bozoną įkalinti magnetais, o tada, atšokdami nuo jų lazeriais, atimti visą jų energiją (lazerinis aušinimas). Tai vis tiek neleidžia pasiekti pakankamo šalčio. Kai kurios dalelės vis dar daug šokinės, ir tik kai kurios iš jų gražiai gulės. Tada magnetinis laukas po truputį mažinamas, kad greičiau šokinėjančios dalelės išeitų. Taip viduje lieka tik šalčiausi ir lėčiausi atomai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bozės-Einšteino kondensatas?
Atsakymas: Bozės-Einšteino kondensatas - tai materijos būsena, kuri atsiranda, kai praskiestos dujos tampa labai šaltos, artimos absoliučiam nuliui, o jas sudarančios dalelės turi labai mažą energiją. Tik bozonai gali sudaryti Bozės-Einšteino kondensatą.
Klausimas: Kokioje temperatūroje susidaro Bozės-Einšteino kondensatas?
A: Bozės-Einšteino kondensatas susidaro, kai praskiestos dujos tampa labai šaltos, artimos absoliučiam nuliui, t. y. -273,15 °C arba -459,67 °F.
K: Kokių tipų dalelės gali sudaryti Bozės-Einšteino kondensatą?
A: Tik bozonai gali sudaryti Bozės-Einšteino kondensatą.
K: Koks yra Bozės-Einšteino kondensato tankis?
A: Bozės-Einšteino kondensato tankis yra maždaug viena šimtatūkstantoji įprasto oro tankio dalis.
K: Ar Bozės-Einšteino kondensatas yra būsenos pokytis?
A: Taip, Bozės-Einšteino kondensatas yra būsenos pokytis.
K: Koks yra BEC būsenos medžiagos klampumas?
A: Kai materija yra BEC būsenos, jos klampumas yra lygus nuliui.
Klausimas: Koks ryšys tarp supertekamumo, superlaidumo ir materijos BEC būsenos?
A.: Tiek superskystumas, tiek superlaidumas yra glaudžiai susiję su BEC būsenos materija.
Ieškoti