Andrew of Wyntoun – škotų poetas, kanauninkas ir kronikininkas (apie 1350–1425)
Andrew of Wyntoun (taip pat žinomas kaip Andrew de Wyntoun ir Andrew Wyntoun) (apie 1350 m. – apie 1425 m.) buvo žymus škotų poetas, Švento Andriaus kanauninkas ir Švento Serfo inčo prie Loch Leveno ežero prioras. Wyntounas kartu su Johnu Barbouru (autoriu, žinomu dėl The Brus, apie 1375 m.) laikomi pirmaisiais, kurie parašė istoriją škotų kalba, taip prisidėdami prie nacionalinės istorijos ir literatūros vystymosi.
Biografija
Apie Andrew of Wyntoun asmeninį gyvenimą žinoma tik fragmentiškai. Manoma, kad jis gimė apie 1350 m. ir ilgą laiką tarnavo bažnytinėje tarnyboje – buvo kanauninkas Švento Andriaus katedroje, o vėliau ėjo Švento Serfo inčo (St Serf's Inch) prioro pareigas Loch Leveno ežero saloje. Nuo savo pareigų bažnyčioje jis turėjo prieigą prie kronikų, genealogijų ir dokumentų, kurie tapo jo literatūrinio darbo šaltiniais. Mirė maždaug 1425 m., palikęs reikšmingą istorijos kūrinį.
Pagrindinis kūrinys — kronika
Wyntounas parašė išsamų ir ilgą poetinę Škotijos istoriją, dažniausiai vadinamą "Orygynale Cronykil of Scotland" (liet. „Škotijos originale Cronykil“). Ši kronika yra parašyta eilėraščiu ir apima laikotarpį nuo pasaulio sukūrimo bei mitinės Škotijos priešistorės iki jo paties laikų — kronika užbaigta apie laiką, kai valdžią pradėjo eiti karalius Jokūbas I.
Kronikoje Wyntounas aprašo karalių genealogijas, karų ir taikos laikotarpius, bažnytinius įvykius, vietovės padėtį ir kai kuriuos lokalius pasakojimus. Jame susipina istorinių šaltinių duomenys su legendomis ir mitais, kurie tuo metu buvo priimtina istorijos pasakojimo dalis.
Kalba ir stilius
Wyntouno kronika parašyta ankstyvąja škotų (Middle Scots) kalba, eilėraščiu, su rimavimu ir ritminėmis formomis, kurios darė tekstą patrauklesnį skaitytojui ir palengvino memoravimą. Jo stilistika rodo bažnytinį išsilavinimą bei tradicinį kronikininkų dėmesį genealogijoms ir datavimui, tačiau tekstas taip pat perteikia vietos pasakojimų ir tautinių mitų elementus.
Reikšmė ir paveldas
Wyntouno darbai yra svarbūs keliais aspektais: jie suteikia istorikams medžiagą apie viduramžių Škotiją, reprezentuoja ankstyvąją naudojamą škotų rašytinę kalbą ir atspindi tuo metu susiformavusią nacionalinę tapatybę. Kartu su Barbouro kūryba Wyntounas padėjo perkelti oficialią istorijos rašymo praktiką iš lotynų į gimtąją kalbą, todėl jo kronika turi tiek literatūrinę, tiek kultūrinę-historinę vertę.
Rankraščiai ir leidimai
Kronika išliko keliuose rankraščiuose, iš kurių dalis buvo paliesta laiko ir vėlesnių perrašymų. Per kelis šimtmečius tekstas buvo redaguotas ir įtrauktas į leidimus bei studijas, prieinamas mokslininkams ir platesnei publikai. Modernūs leidimai ir vertimai leidžia geriau suprasti Wyntouno indėlį į Škotijos istorijos ir literatūros raidą.
Apibendrinant, Andrew of Wyntoun yra reikšminga figūra viduramžių škotų kultūroje: bažnytininkas ir poetas, kurio kronika suteikia vertingą langą į to meto istorinę sąmonę, kalbą ir pasakojimo tradicijas.
