D. W. Griffithas — prieštaringas kino režisierius ir pionierius
D. W. Griffithas — prieštaringas kino pionierius, pažangios filmavimo technikos autorius, sukėlęs skandalą su „Tautos gimimas“ ir atsakęs epine „Netolerancija“.
Davidas Llewelynas Warkas "D. W." Griffithas (1875 m. sausio 22 d. – 1948 m. liepos 23 d.) – amerikiečių kino režisierius, vienas ankstyvojo kino kūrėjų, kuriam tenka daug techninių ir pasakojimo naujovių. Jis labiausiai žinomas kaip 1915 m. filmo apie Ku KluxKlaną "Tautos gimimas" ir 1916 m. jį sekusio filmo "Netolerancija" režisierius. Filme "Tautos gimimas" Griffithas anksti ir drąsiai naudojo pažangias kameros ir pasakojimo technikas, kurios vėliau tapo kino kalbos dalimi. Filmas buvo labai populiarus, bet taip pat labai prieštaringas.
Inovacijos ir režisūros kalba
Griffithas plėtė kino pasakojimo galimybes: jis tobulino montažo ryšius (kryžminį kirpimą), naudojimąsi artimais planais (close-up), laiko ir erdvės sąsajų valdymą scenoje. Daugumai ankstyvojo kino režisierių jis tapo pavyzdžiu, kaip atskleisti emocijas ir veiksmą per kadro struktūrą ir tempą. Svarbų vaidmenį šiame darbe atliko jo bendradarbiai operatoriai, ypač G. W. "Billy" Bitzer, su kuriais Griffithas eksperimentavo apšvietimu, kompozicija ir judesiu.
Prieštaros dėl turinio
Nors technine prasme filmavimai sulaukė pagyrų, turinys išprovokavo didelę kritiką. Filme afroamerikiečiai ir baltieji kovotojai prieš rasizmą buvo vaizduojami žeminančiai arba iškreiptai; vergija ir Ku Klux Klanas buvo pateikti tokiu pavidalu, kad daugelis tai traktavo kaip rasistinės propagandos pavyzdį. Filmo šalininkai, netgi prezidento Vudro Vilsono (Woodrow Wilson) kartais cituojamas teigiamas vertinimas — jis tariamai sakė, kad tai "žaibiškai parašyta istorija" — dar labiau paaštrino diskusijas. Prieš kundracijas stojo NAACP, kuri boikotavo filmą ir rėmė kampanijas prieš jo demonstracijas, ragindama uždrausti arba riboti rodymą miestuose. Atsakyme į kritikas Griffithas sukūrė didžiulį projektą — filmą "Netolerancija", kuriame tyrinėjo prietarų ir netolerancijos pavojų, sujungdamas kelias istorines siužetines linijas.
Komercinė sėkmė ir tolimesnė karjera
Filmas "Tautos gimimas" buvo komerciškai itin sėkmingas, tačiau dėl savo turinio sukėlė kultūrinius konfliktus. "Netolerancija" sulaukė pagyrų iš kritikų už ambiciją ir mastą, tačiau neuždirbo tiek pinigų kaip ankstesnysis filmas. Vėliau Griffitho filmai dažnai sulaukdavo kritikų palankumo dėl režisūros ir vaizdavimo, bet jau nesiekė tokios komercinės sėkmės. Nepaisant to, jis išliko viena svarbiausių ankstyvojo kino figūrų.
Vėlesnis gyvenimas ir palikimas
Griffithas patyrė profesinį ir finansinį nuosmukį, kai kino industrija pereina prie garso filmų ir besikeičiančios auditorijos skonių. 1936 m. jam buvo įteiktas garbingas specialusis apdovanojimas (Garbės Oskaras) už reikšmingą indėlį į kino meną. Mirė 1948 m., bet palikimas išliko prieštaringas: kino mokslininkai ir meno istorikai vienu metu pripažįsta jo techninę įtaką filmų kalbai ir kritikuoja rasinį bei ideologinį turinį kai kuriuose jo kūriniuose. Ši dviprasmiška paveldėtė — novatoriškas režisierius ir tuo pačiu propagandinio turinio autorius — ir toliau skatina diskusijas apie tai, kaip vertinti menininką, kurio kūryba turėjo didelį kultūrinį poveikį.
Svarbesni filmai
- Tautos gimimas" (1915) — techninis žingsnis į priekį, bet labai ginčytinas dėl rasinės potekstės.
- Netolerancija (1916) — Griffitho atsakas kritikams, masyvus epas apie netolerancijos grėsmes skirtingose epochose.
- Audros našlaičiai" (Orphans of the Storm) — vienas iš žinomų vėlesnių jo filmų.
- Sulaužyti žiedai" (Broken Blossoms) — režisieriaus drama, sulaukusi pripažinimo už jautrų vaizdavimą ir aktorystę.
Apibendrinant, D. W. Griffithas paliko ryškų, bet prieštaringą ženklą kino istorijoje: jo inovacijos padėjo suformuoti kino pasakojimo priemones, o vienas garsiausių jo filmų tapo tiek komercine sėkme, tiek etikos ir kultūrinės kritikos objektu.
Žiniasklaida Lėlės nuotykiai (1908)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo D. W. Griffithas?
A: D. W. Griffithas buvo amerikiečių kino režisierius, geriausiai žinomas dėl 1915 m. filmo "Tautos gimimas" ir 1916 m. filmo "Netolerancija" režisūros.
K: Kokius metodus jis naudojo filme "Tautos gimimas"?
A: Filme "Tautos gimimas" Griffithas anksti panaudojo pažangias kameros ir pasakojimo technikas.
K: Kaip filmą priėmė prezidentas Woodrow Wilsonas?
A: Prezidentas Woodrow Wilsonas gyrė "Tautos gimimą", sakydamas, kad tai "žaibiškai parašyta istorija".
K: Kaip į filmą reagavo NAACP?
A.: NAACP boikotavo filmą "Tautos gimimas", reaguodama į prieštaringą jo turinį, kuriame afroamerikiečiai ir baltieji kovotojai prieš rasizmą buvo parodyti blogoje šviesoje, o vergija ir Ku Klux Klanas vaizduojami kaip geri dalykai.
Klausimas: Ką Griffithas padarė, kad atremtų kritiką dėl savo pirmojo filmo?
A: Siekdamas atsikirsti į pirmojo filmo kritiką, Griffithas išleido kitą filmą "Netolerancija", kuriame parodė prietarų pavojų.
K: Ar "Netolerancija" uždirbo tiek pat pinigų, kiek "Tautos gimimas"?
A: Ne, "Intolerancija" neuždirbo tiek pinigų, kiek "Tautos gimimas", bet kritikai jį vis tiek gerai įvertino.
K: Kokiais kitais garsiais filmais garsėja Griffithas?
A: Kiti garsūs Griffitho filmai yra "Audros našlaičiai" ir "Sulaužyti žiedai".
Ieškoti