Ku Klux Klanas yra neapykantos grupė. Ji buvo įkurta 1865 m. kovo 3 d. JAV pietuose. Daugiausia neapykantos kėlė afroamerikiečiams, tačiau taip pat puolė katalikus, žydus ir imigrantus. Ji siekė išlaikyti "baltųjų valdžią", dažnai atlikdama labai žiaurius veiksmus, pavyzdžiui, žudydama žmones. Pirmasis Ku Klux Klanas subyrėjo ir nebeegzistuoja. Tačiau buvo sukurtos kitos grupės tuo pačiu pavadinimu ir su tomis pačiomis idėjomis.

Ku Klux Klanas (akronimas KKK) - tai organizacija, kuri buvo įkurta 1865 m. Pulaskyje, Tenesio valstijoje. Tai įvyko po Amerikos pilietinio karo. Ji prasidėjo kaip buvusių Konfederacijos kareivių visuomeninis klubas. Klanas greitai tapo teroristine organizacija. Jos tikslas buvo priešintis Jungtinių Valstijų rekonstrukcijai.

Istorijos etapai

Pirmasis Ku Klux Klano periodas (apie 1865–1870 m.) kilo kaip pasipriešinimas po Pilietinio karo vykusiai rekonstrukcijai. Klanas rengė smurtinius išpuolius, gąsdino juodaodžius ir juos palaikančius politinius veikėjus, taikėsi į rinkimų procesus ir bandė atstatyti rasiinį valdymą pietuose. Federalinė vyriausybė reagavo priimdama vadinamuosius Enforcement Acts (įskaitant 1871 m. Ku Klux Klano įstatymą), kurie leido persekioti klano narius ir laikinai sumažino jo veiklą.

Antrasis Klanas (apie 1915–1920–osiomis) atsirado po 1915 m. ir buvo stipriai įkvėptas nacionalistinių, rasistinių ir antiimigracinių nuostatų. Šios organizacijos įtaka išsiplėtė už pietų ribų ir apėmė miesto rajonus. Ji ne tik kėlė neapykantą juodaodžiams, bet ir taikėsi į katalikus, žydus bei naujus imigrantus iš Pietų ir Rytų Europos. 1920–ųjų pradžioje Klanas teigė turintis milijoninį narių skaičių, tačiau daugeliu atvejų tai buvo perdėtos deklaracijos. Po skandalų, vidaus nesutarimų ir teisinių veiksmų jo įtaka ėmė mažėti.

Trečia ir vėlesnės pakraipos KKK pasirodė XX a. viduryje ir vėliau, ypač reaguodamos į afroamerikiečių teisių judėjimą. Dalis šių grupuočių rengė sprogdinimus, žmogžudystes, pagrobimus ir kitas prievartos akcijas prieš civilinių teisių aktyvistus bei juodaodžius bendruomenės narius. Dauguma šių organizacijų yra fragmentuotos, veikia kaip atskiros grupės ir neturi centralizuotos valdžios.

Veikla ir taktikos

  • Fizinė prievarta: linčavimai, užpuolimai, nužudymai.
  • Teroras ir bauginimas: kryžių deginimas, grasinimai, naktiniai reidai.
  • Politinė agitacija: rasistinė propaganda, lobizmas vietos valdžios lygmeniu 1920–aisiais.
  • Slaptumas ir ritualai: narių apranga, kapitonų ir „vizionierių“ titulų sistema bei iniciacijos apeigos, skirtos suvienyti narius ir sukurti baimės atmosferą.

Simboliai ir ideologija

Ku Klux Klano simboliai yra gerai atpažįstami: balti rūbai ir gobtuvai (hoods), deginami kryžiai, emblemos su kryžiaus ir raudono kryžiaus motyvais. Ideologiškai KKK statėsi ant baltosios viršenybės (white supremacy), rasinės segregacijos ir religinių bei etninių priešiškumų. Organizacijos hierarchijoje buvo naudojami tokie pavadinimai kaip „Grand Wizard“ ar „Imperial Wizard“.

Teisinės priemonės ir visuomenės reakcija

Per istoriją federalinė ir vietos valdžia ėmėsi teisinių priemonių prieš KKK: XIX a. 7–8 dešimtmečiuose taikyti Enforcement Acts, 1920–aisiais ir vėliau – įvairios kriminalinės bylos ir civilinės bylos. Jungtinių Valstijų teisėsauga, taip pat pilietinės organizacijos (pavyzdžiui, Anti-Defamation League ar Southern Poverty Law Center), stebi ir denonsuoja Klaną kaip neapykantos ar ekstremistinę grupę. Pokario laikotarpiu Federalinis tyrimų biuras (FBI) vykdė įvairią veiklą, kad stebėtų klano grupes ir jų veiksmus.

XXI amžius — dabartinė padėtis

Šiandien KKK yra susiskaldžiusi rinktis mažų grupių, kurios dažnai tarpusavyje konkuruoja ir neturi plačios visuomeninės paramos. Nors jų narių skaičius smarkiai sumažėjęs palyginti su istoriniais pirmaisiais dviem periodais, grupės ir pavieniai asmenys vis dar kartais rengia demonstracijas arba išpuolius, todėl institucijos ir visuomenė jas toliau stebi bei prieš jas kovojama teisinėmis priemonėmis ir visuomeniniu pasmerkimu.

Poveikis ir atmintis

Ku Klux Klano smurtas ir ideologija paliko gilias žaizdas Amerikos istorijoje: sukrėtė bendruomenes, prisidėjo prie rasinės segregacijos ir neteisybės tęstinumo. Istorijos tyrėjai, švietimo iniciatyvos ir teisėsauga primena apie klano veiksmus, siekdami užkirsti kelią panašiems judėjimams ateityje ir skatinti įtraukią, lygią visuomenę.

Visuomeninis požiūris į KKK yra aiškus – dauguma institucijų ir gyventojų tai laiko neapykantos ir smurto grupuote, kurią būtina atpažinti ir priešintis tiek istorinių tyrimų, tiek teisinių veiksmų ir švietimo priemonėmis.