Ku Klux Klanas (KKK): neapykantos organizacija JAV — istorija ir smurtas
Ku Klux Klanas (KKK): išsami neapykantos organizacijos JAV istorijos, ideologijos ir smurto apžvalga — kilmė, teroras, aukos ir pasekmės.
Ku Klux Klanas yra neapykantos grupė. Ji buvo įkurta 1865 m. kovo 3 d. JAV pietuose. Daugiausia neapykantos kėlė afroamerikiečiams, tačiau taip pat puolė katalikus, žydus ir imigrantus. Ji siekė išlaikyti "baltųjų valdžią", dažnai atlikdama labai žiaurius veiksmus, pavyzdžiui, žudydama žmones. Pirmasis Ku Klux Klanas subyrėjo ir nebeegzistuoja. Tačiau buvo sukurtos kitos grupės tuo pačiu pavadinimu ir su tomis pačiomis idėjomis.
Ku Klux Klanas (akronimas KKK) - tai organizacija, kuri buvo įkurta 1865 m. Pulaskyje, Tenesio valstijoje. Tai įvyko po Amerikos pilietinio karo. Ji prasidėjo kaip buvusių Konfederacijos kareivių visuomeninis klubas. Klanas greitai tapo teroristine organizacija. Jos tikslas buvo priešintis Jungtinių Valstijų rekonstrukcijai.
Istorijos etapai
Pirmasis Ku Klux Klano periodas (apie 1865–1870 m.) kilo kaip pasipriešinimas po Pilietinio karo vykusiai rekonstrukcijai. Klanas rengė smurtinius išpuolius, gąsdino juodaodžius ir juos palaikančius politinius veikėjus, taikėsi į rinkimų procesus ir bandė atstatyti rasiinį valdymą pietuose. Federalinė vyriausybė reagavo priimdama vadinamuosius Enforcement Acts (įskaitant 1871 m. Ku Klux Klano įstatymą), kurie leido persekioti klano narius ir laikinai sumažino jo veiklą.
Antrasis Klanas (apie 1915–1920–osiomis) atsirado po 1915 m. ir buvo stipriai įkvėptas nacionalistinių, rasistinių ir antiimigracinių nuostatų. Šios organizacijos įtaka išsiplėtė už pietų ribų ir apėmė miesto rajonus. Ji ne tik kėlė neapykantą juodaodžiams, bet ir taikėsi į katalikus, žydus bei naujus imigrantus iš Pietų ir Rytų Europos. 1920–ųjų pradžioje Klanas teigė turintis milijoninį narių skaičių, tačiau daugeliu atvejų tai buvo perdėtos deklaracijos. Po skandalų, vidaus nesutarimų ir teisinių veiksmų jo įtaka ėmė mažėti.
Trečia ir vėlesnės pakraipos KKK pasirodė XX a. viduryje ir vėliau, ypač reaguodamos į afroamerikiečių teisių judėjimą. Dalis šių grupuočių rengė sprogdinimus, žmogžudystes, pagrobimus ir kitas prievartos akcijas prieš civilinių teisių aktyvistus bei juodaodžius bendruomenės narius. Dauguma šių organizacijų yra fragmentuotos, veikia kaip atskiros grupės ir neturi centralizuotos valdžios.
Veikla ir taktikos
- Fizinė prievarta: linčavimai, užpuolimai, nužudymai.
- Teroras ir bauginimas: kryžių deginimas, grasinimai, naktiniai reidai.
- Politinė agitacija: rasistinė propaganda, lobizmas vietos valdžios lygmeniu 1920–aisiais.
- Slaptumas ir ritualai: narių apranga, kapitonų ir „vizionierių“ titulų sistema bei iniciacijos apeigos, skirtos suvienyti narius ir sukurti baimės atmosferą.
Simboliai ir ideologija
Ku Klux Klano simboliai yra gerai atpažįstami: balti rūbai ir gobtuvai (hoods), deginami kryžiai, emblemos su kryžiaus ir raudono kryžiaus motyvais. Ideologiškai KKK statėsi ant baltosios viršenybės (white supremacy), rasinės segregacijos ir religinių bei etninių priešiškumų. Organizacijos hierarchijoje buvo naudojami tokie pavadinimai kaip „Grand Wizard“ ar „Imperial Wizard“.
Teisinės priemonės ir visuomenės reakcija
Per istoriją federalinė ir vietos valdžia ėmėsi teisinių priemonių prieš KKK: XIX a. 7–8 dešimtmečiuose taikyti Enforcement Acts, 1920–aisiais ir vėliau – įvairios kriminalinės bylos ir civilinės bylos. Jungtinių Valstijų teisėsauga, taip pat pilietinės organizacijos (pavyzdžiui, Anti-Defamation League ar Southern Poverty Law Center), stebi ir denonsuoja Klaną kaip neapykantos ar ekstremistinę grupę. Pokario laikotarpiu Federalinis tyrimų biuras (FBI) vykdė įvairią veiklą, kad stebėtų klano grupes ir jų veiksmus.
XXI amžius — dabartinė padėtis
Šiandien KKK yra susiskaldžiusi rinktis mažų grupių, kurios dažnai tarpusavyje konkuruoja ir neturi plačios visuomeninės paramos. Nors jų narių skaičius smarkiai sumažėjęs palyginti su istoriniais pirmaisiais dviem periodais, grupės ir pavieniai asmenys vis dar kartais rengia demonstracijas arba išpuolius, todėl institucijos ir visuomenė jas toliau stebi bei prieš jas kovojama teisinėmis priemonėmis ir visuomeniniu pasmerkimu.
Poveikis ir atmintis
Ku Klux Klano smurtas ir ideologija paliko gilias žaizdas Amerikos istorijoje: sukrėtė bendruomenes, prisidėjo prie rasinės segregacijos ir neteisybės tęstinumo. Istorijos tyrėjai, švietimo iniciatyvos ir teisėsauga primena apie klano veiksmus, siekdami užkirsti kelią panašiems judėjimams ateityje ir skatinti įtraukią, lygią visuomenę.
Visuomeninis požiūris į KKK yra aiškus – dauguma institucijų ir gyventojų tai laiko neapykantos ir smurto grupuote, kurią būtina atpažinti ir priešintis tiek istorinių tyrimų, tiek teisinių veiksmų ir švietimo priemonėmis.
Ku Klux Klano nariai žygiuoja Pensilvanijos prospektu Vašingtone 1928 m.
Sąjunga, kokia ji buvo
KKK degina kryžių
Ankstyvieji metai
Tuo metu buvusios Konfederacijos valstijos buvo okupuota teritorija. Klano nariai baiminosi, kad baltieji žmonės Pietuose gali prarasti savo viršenybę. Be to, Klano nariai buvo tvirtai įsitikinę, kad afroamerikiečiai yra prastesni (menkesni) už baltuosius. Klanas veikė prieš juodaodžius rinkėjus, siekdamas juos įbauginti. Kartais Klano išpuolių taikiniais tapdavo ir respublikonai,Veiksmų prieš žmones metodai dažnai būdavo tie patys: Klano nariai stengdavosi įbauginti žmones, kuriuos Klanas norėdavo išvyti iš miesto. KKK bandė įbauginti žmones degindami kryžius arba grasindami jiems. Jei žmonės nereaguodavo, Klanas juos nužudydavo. Dėl didėjančio smurto, kurį skatino KKK, buvo įvykdyta daug linčiavimų (egzekucijų be teisingo teismo ir nužudymų, dažnai pakariant). 1871 m. KKK buvo "uždraustas" (uždraustas įstatymu). Po 1871 m. daugelis KKK narių buvo įkalinti (pasodinti į kalėjimą). Tačiau Klanas pasiekė daugelį savo pirminių tikslų. Pavyzdžiui, okupaciniai būriai buvo perkelti iš pietinių valstijų į Vakarus. KKK paveikė daugelį afroamerikiečių per visą praėjusį šimtmetį. Įtvirtinus Jim Crow įstatymus, baltųjų viršenybė Pietuose buvo atkurta ir "pirmosios eros" KKK išsiskirstė.
Antrasis Ku Klux Klanas
1915 m. Atlantos verslininkas Viljamas J. Simmonsas antrą kartą įkūrė Ku Klux Klaną. Ką tik buvo išleistas filmas "Tautos gimimas". Jame afroamerikiečiai vyrai (juos vaidino juodaodžiai baltaodžiai aktoriai) buvo rodomi kaip kvaili ir seksualiai agresyvūs baltųjų moterų atžvilgiu. Jame Ku Klux Klanas taip pat buvo parodytas kaip didvyriška jėga. Filmas tapo puikia KKK verbavimo priemone. Dauguma "senojo" Ku Klux Klano ritualų ir tradicijų buvo išlaikytos. Į KKK galėjo įstoti bet kuris baltasis protestantas. KKK vis dar puolė afroamerikiečius, tačiau šį kartą puolė ir žydus bei katalikus. 1920 m. Klanas ėmė pritraukti naujokų iš visos šalies. Jie žadėjo geresnę teisėsaugą, geresnę valdžią, geresnes mokyklas ir atkurti tradicines šeimos vertybes.KKK tvirtai pasisakė už "baltųjų viršenybę". "Baltųjų viršenybė - tai įsitikinimas, kad baltieji yra pranašesni už kitas rasines grupes.
Per 86 metus KKK nužudė maždaug 3 446 juodaodžius. Dažniausiai tai buvo egzekucijos pakariant, kurios nebuvo teisėtos, nes nebuvo teismų. Dabar daugelis žmonių šiuos aktus vadina terorizmo forma, nes KKK naudojo baimę, kad kontroliuotų afroamerikiečius ir atimtų iš jų politines teises. Pasiekęs savo politinės įtakos viršūnę, antrasis Klanas pradėjo mažėti. Kilo daug skandalų, kilo daug vidinių nesutarimų ir žmonės pavargo nuo jų smurtinio įvaizdžio. XX a. trečiajame dešimtmetyje jie buvo pasiekę didžiausią narių skaičių - apie 5 mln. XX a. trečiajame dešimtmetyje jų sumažėjo iki maždaug 30 000. Jie išgyveno dar 14 metų, kol 1944 m. išsiskirstė. Tai įvyko po to, kai jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už federalinių pajamų mokesčių nemokėjimą.
Trečiasis Ku Klux Klanas
1954 m. Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas (aukščiausiasis JAV teismas) priėmė svarbų sprendimą. Byla buvo Brown prieš Topeka, Kanzaso valstijos švietimo tarybą. Teismas nusprendė (nutarė), kad skirtingos mokyklos juodaodžiams ir baltaodžiams vaikams prieštarauja Konstitucijai. Priėmus šį sprendimą, daug nepriklausomų Ku Klux Klano grupių puolė afroamerikiečius.1964 m. vasarą Edgaras Killenas nužudė tris afroamerikiečius, dalyvavusius pilietinių teisių judėjime. Killenas buvo Ku Klux Klano narys. 1967 m. įvyko ankstyvas teismo procesas, tačiau jame dalyvavo vien baltųjų prisiekusiųjų žiuri. Prisiekusieji nedalyvavo, todėl Killenas buvo paleistas į laisvę. 1988 m. buvo sukurtas filmas "Misisipės sudeginimas", kuriame pasakojama apie šios bylos įvykius. 2005 m. įvyko dar vienas teismo procesas. Killenas (tuo metu jam buvo 80 metų) buvo nuteistas kalėti 60 metų. Jis mirė 2018 m. sausio 11 d. Parchmano kalėjime Misisipės valstijoje, sulaukęs 92 metų.
2011 m. buvo apskaičiuota, kad jiems priklauso gal net 5 000 narių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Ku Klux Klanas?
A: Tai Amerikos krikščionių neapykantos grupė, kuri daugiausia dėmesio skyrė neapykantai afroamerikiečiams, bet taip pat puolė katalikus, žydus ir imigrantus.
K: Kada ir kur atsirado Ku Klux Klanas?
A: Ku Klux Klanas buvo įkurtas 1865 m. gruodžio 24 d. Pulaskyje, Tenesio valstijoje.
K: Koks buvo pirminis Ku Klux Klano tikslas?
A.: Pirminis Ku Klux Klano tikslas buvo buvusių Konfederacijos kareivių socialinis klubas.
K: Kodėl Ku Klux Klanas virto teroristine organizacija?
A: Ku Klux Klanas tapo teroristine organizacija kaip pasipriešinimo judėjimas prieš Jungtinių Valstijų rekonstrukciją. Jie siekė išlaikyti "baltųjų valdžią" naudodami smurtinius veiksmus, įskaitant žmonių žudymą.
Klausimas: Ar Ku Klux Klanas tebeegzistuoja šiandien?
Atsakymas: Pirmasis Ku Klux Klanas suskilo ir nebeegzistuoja. Tačiau susikūrė kitų grupių su tuo pačiu pavadinimu ir idėjomis.
K.: Prieš ką pirmiausia taikėsi Ku Klux Klanas?
A: Ku Klux Klanas pirmiausia taikėsi į afroamerikiečius, bet taip pat puolė katalikus, žydus ir imigrantus.
K: Už ką kovojo buvę Konfederacijos kariai per pilietinį karą?
A.: Pilietinio karo metu buvę Konfederacijos kariai kovojo gindami vergiją.
Ieškoti