"Brazilija" - 1985 m. distopinis mokslinės fantastikos filmas.

Filme pasakojama apie Samą Lowry. Jis bando surasti moterį, kuri pasirodo jo sapnuose. Jis dirba protu nesuvokiamą darbą. Jis gyvena mažame bute. Filmo veiksmas vyksta distopiniame pasaulyje, kuriame žmonės pasikliauja prastai prižiūrimomis mašinomis.

Filme vaidina Jonathanas Pryce'as, Robertas De Niro, Kim Greist, Michaelas Palinas, Katherine Helmond, Bobas Hoskinsas ir Ianas Holmas. Filmą režisavo Terry Gilliam, o scenarijų parašė Gilliam, Charles McKeown ir Tom Stoppard.

Brazilija - tai biurokratinės, totalitarinės valdžios satyra. Ji panaši į George'o Orwello "Devyniolika aštuoniasdešimt keturis".

Jis vadinamas kafkišku ir absurdišku.

Filmas pavadintas pagal pagrindinę dainą - Ary Barroso "Aquarela do Brasil". Didžiosios Britanijos žiūrovams ji žinoma tiesiog kaip "Brazil".

Filmas buvo sėkmingas Europoje. Šiaurės Amerikoje filmas buvo nesėkmingai išleistas pirmą kartą. Vėliau jis tapo kultiniu filmu. 1999 m. Britų kino institutas išrinko "Braziliją" 54-uoju geriausiu visų laikų britų filmu.

2017 m. žurnalo "Time Out" apklausoje, kurioje dalyvavo 150 aktorių, režisierių, scenaristų, prodiuserių ir kritikų, šis filmas buvo pripažintas 24-uoju geriausiu visų laikų britų filmu.

Siužetas (trumpai ir aiškiau)

Filmas seka Samą Lowry — vieną iš daugelio biurokratų didžiuliame, tvarkingame, tačiau absurdiškai neveikiančiame valdymo mechanizme. Samas svajoja apie idealizuotą moterį, kuri virsta realybe, kai jis susitinka Jill Layton (vaidina Kim Greist). Jo troškimas apsaugoti ją ir pabėgti nuo rutinos veda į konflikto grandinę: klaidingi duomenų įrašai, neteisingai identifikuotas įtariamasis, valstybės represijos ir techninių gedimų eiga, kuri palaipsniui verčia Samą priešininkų akiratyje. Filmas jungia satyrą, sapnų vizijas ir kartais kruopščiai sumontuotą siaubą, todėl pabaiga ir Samo likimas tampa emociniu ir intelektualiu iššūkiu žiūrovui.

Vaidmenys ir personažai

  • Jonathanas Pryce — Samas Lowry, pagrindinis veikėjas, svajotojas ir biurokratas.
  • Robertas De Niro — Harry Tuttle, maištingas ir taiklus mechanikas/šildymo specialistai, kurį Samas ir Jill sutinka kaip neoficialų „gelbėtoją“.
  • Kim Greist — Jill Layton, moteris, kuri įtraukia Samą į tikrovę ir verčia abejoti sistema.
  • Kiti aktoriai, paminėti aukščiau, kuria pilną, keistą ir groteskišką pasaulį pilną biurokratinių figūrų, aukštesniųjų pareigūnų ir Samo šeimos narių.

Režisūra, vizualumas ir muzika

Terry Gilliam sukūrė stiprią estetiką, kurioje susipina retro-futurizmas, art deco elementai ir mašinų primestas chaosas. Filmas gausiai naudoja praktinius efektus, dekoracijas, miniatiūras ir išraiškingą scenografiją, kas sustiprina jausmą, kad visuomenė yra primesta nuo senų, netikusių technologijų. Muzika ir ypač daina "Aquarela do Brasil" yra naudojama ironizuojant ir konstruojant filmo nuotaiką — ji tampa leitmotyvu, pabrėžiančiu tiek egzotišką svajonę, tiek sisteminį absurdiškumą. Filmo garso takelį papildė kompozitorius, o Gilliamas planavo kiekvieną garso ir vaizdo kontrastą, kad sustiprintų satyrinį toną.

Temos ir interpretacijos

Brazilija analizuoja temas, tokias kaip:

  • Biurokratija ir valstybinis aparatas: dokumentų ir formų kultas, neteisingų įrašų pasekmės.
  • Individualumo ir laisvės troškimas: Samo sapnai kontrastuoja su jo realybe.
  • Technologijų ir prietaisų degradascija: mašinos dažnai neveikia tinkamai, bet joms vis tiek pasitiki visuomenė.
  • Orwelliškos ir kafkiškos nuorodos: filmas glaudžiai siejamas su literatūrine distopija, kurioje žmogaus likimas priklauso nuo impersonalios sistemos.

Leidimas, versijos ir prieštaros

Pradinis filmo leidimas Šiaurės Amerikoje sulaukė ginčų: studija įjungė pakeitimus, įskaitant pakeistą pabaigą ir naratyvinį įrašą, kurie neatitiko Gilliam vizijos. Režisierius ilgą laiką kovojo dėl savo redakcijos (vadinamosios Director's Cut) atstatymo, todėl egzistuoja kelios filmo versijos. Vėliau buvo priimti kompromisai ir išleisti skirtingi leidimai namų medijoje, todėl žiūrovai gali palyginti studijos ir režisieriaus variantus.

Priėmimas ir palikimas

Nors pradinis JAV išleidimas nebuvo komercinė sėkmė, filmas greitai įgavo kultinį statusą Europoje ir tarp kino kritikų. Jis reguliariai minima tarp geriausių britų filmų: 1999 m. Britų kino institutas įtraukė jį į savo sąrašą, o 2017 m. žurnalo "Time Out" apklausoje filmas užėmė aukštą vietą. Brazilija daro įtaką vėlesniems režisieriams ir kūriniams, kuriuose analizuojami biurokratijos militarizmas, technologijų šaltumas ir sapnų bei realybės sankirta.

Kaip žiūrėti

Filmas prieinamas įvairiais leidimais namų medijoje: yra tiek studijos, tiek režisieriaus redakcijos variantų. Renkantis verta atkreipti dėmesį, kuri versija įrašyta disc’e — skirtumai ypač juntami pabaigoje ir tonų perteikime.

Brazilija išlieka svarbi ir dažnai aptarinėjama distopinė satyra, kuri savo vizualine fantazija ir politine aštrumu primena klasikinius XX a. literatūros ir kino darbus, bet tuo pačiu yra visiškai originali Gilliam kūrybos dalis.