Brazil (1985 m. filmas)

Sklypas

Filmo veiksmas vyksta distopinėje biurokratinėje ateityje. Samas Lowry yra žemo lygio vyriausybės darbuotojas. Jis sapnuoja save kaip sparnuotą karį, gelbstintį nelaimės ištiktą merginą. Spausdintuve užklysta musė ir padaro klaidą. Dėl to suimamas Arčibaldas Batlas, o ne Arčibaldas Tutlas. Butlis miršta tardymo metu. Tuttle'as yra sukilęs oro kondicionierių remontininkas ir įtariamas teroristas.

Samas gauna užduotį viską ištaisyti. Samas aplanko Butlo našlę ir susipažįsta su jų kaimyne Džil Laiton. Jis apstulbsta sužinojęs, kad ji panaši į moterį iš jo sapno. Džilė bandė padėti poniai Buttle išsiaiškinti, kas nutiko jos vyrui. Jos pastangas stabdo biurokratija. Jai nežinant, dabar ji laikoma J. Tuttle'o bendrininke teroriste. Taip atsitiko dėl jos bandymo pranešti apie klaidą dėl J. Buttle'o suėmimo.

Samas praneša apie savo buto oro kondicionieriaus gedimą. Centrinė tarnyba nepadeda. Netikėtai jam į pagalbą atskuba Tutlis. Tutlis anksčiau dirbo "Central Services". Jis išėjo, nes nemėgo popierizmo. Tutlis suremontuoja Semo oro kondicionierių. Tuomet atvyksta du "Central Services" darbuotojai - Spooras ir Dowseris. Samas turi atitraukti jų dėmesį, kad Tutlis galėtų pabėgti. Vėliau darbininkai sugrįžta ir, prisidengdami, kad taiso Semo oro kondicionierių, jį sudaužo.

Samas sužino, kad vienintelis būdas sužinoti apie Džilę - būti paaukštintam informacijos paieškos pareigose. Čia jis galės prieiti prie jos slaptų įrašų. Anksčiau jis atsisakė paaukštinimo, kurį surengė jo motina Ida. Ji yra apsėsta noro pasidaryti plastinę operaciją pas plastikos chirurgą daktarą Džeifą. Idos vakarėlyje Samas kalbasi su ministro pavaduotoju ponu Helpmannu. Jis gauna paaukštinimą.

Samas gauna Jill įrašus. Jis ją suranda, kol ji dar nebuvo suimta. Tada jis suklastoja įrašus, kad ji mirusi. Tai leidžia jai pabėgti. Abu kartu praleidžia romantišką naktį. Vyriausybė juos suima grasindama ginklu. Samas apkaltinamas išdavyste už piktnaudžiavimą savo naujomis pareigomis. Samas dideliame kambaryje surakinamas ant kėdės. Jį turi kankinti jo senas draugas Džekas Lintas. Samui pasakoma, kad Džilė buvo nužudyta, kai priešinosi suėmimui.

Džekas ketina pradėti kankinimus. Tutlis įsiveržia į Ministeriją, nušauna Džeką, išgelbsti Sam ir susprogdina Ministerijos pastatą.

Samas ir Tutlis pabėga kartu. Tuttelis dingsta tarp sugriauto pastato dokumentų likučių.

Samas užklysta į Idos draugės laidotuves. Draugė mirė po per didelės kosmetinės operacijos. Samas sužino, kad jo motina dabar panaši į Džilę. Ji per daug užsiėmusi tuo, kad ją lepina jauni vyrai, kad rūpintųsi sūnaus likimu.

Sargybiniai sutrikdo laidotuves. Samas įkrenta į atvirą karstą. Jis krenta į juodą tuštumą. Jis nusileidžia į gatvę iš savo sapnų. Jis bando pabėgti nuo policijos ir monstrų lipdamas lanksčių vamzdžių krūva.

Jis atidaro duris ir įeina pro jas. Jis nustemba atsidūręs sunkvežimyje, kurį vairuoja Jill. Abu kartu išvažiuoja iš miesto.

Tačiau ši "laiminga pabaiga" yra iliuzija. Iš tikrųjų jis vis dar pririštas prie kėdės. Užsimenama, kad Džekas jam atliko lobotomiją. Supratę, kad Samas pasinėrė į palaimingą beprotybę, Džekas ir ponas Helpmanas paskelbia, kad jis prarastas, ir išeina iš kambario. Samas lieka kėdėje, šypsosi ir niūniuoja "Aquarela do Brasil".

Užmesti

Pagrindinė aktorių sudėtis

• Jonathan Pryce kaip Sam Lowry. J. Pryce'as šį vaidmenį apibūdino kaip vieną svarbiausių savo karjeroje. Tomas Cruise'as taip pat buvo svarstomas šiam vaidmeniui.
• Kim Greist kaip Jill Layton. Pirmasis Gilliamo pasirinkimas buvo Ellen Barkin; taip pat buvo svarstomos Jamie Lee Curtis, Rebecca De Mornay, Rae Dawn Chong, Joanna Pacuła, Rosanna Arquette, Kelly McGillis ir Madonna. Pranešama, kad Gilliamas buvo nepatenkintas Greist vaidyba ir dėl to nusprendė iškirpti arba sumontuoti kai kurias jos scenas.
• Robertas De Niro vaidina Archibaldą "Harį" Tutlį. De Niro vis dar norėjo vaidinti filme, nors jam buvo atsisakyta Džeko Linto vaidmens, todėl Gilliamas pasiūlė jam mažesnį Tuttle'o vaidmenį.
• Katherine Helmond kaip ponia Ida Lowry. Pasak Helmond, Gilliamas jai paskambino ir pasakė: "Turiu tau vaidmenį ir noriu, kad tu ateitum ir jį atliktum, bet tu atrodysi nelabai gražiai." Makiažą atliko Giljamo žmona Maggie. Filmavimo metu Helmond praleisdavo po dešimt valandų per dieną su prie veido priklijuota kauke; jos scenas teko atidėti dėl atsiradusių pūslių.
• Ianas Holmas - Semo viršininkas Kurtzmannas.
• Bobas Hoskinsas vaidina Spoorą, vyriausybėje dirbantį šildymo inžinierių, kuris piktinasi Hariu Tutliu.
• Michaelas Palinas kaip Džekas Lintas. Robertas De Niro perskaitė scenarijų ir išreiškė susidomėjimą šiuo vaidmeniu, tačiau Gilliamas jau buvo pažadėjęs šį vaidmenį draugui ir nuolatiniam bendradarbiui Palinui. Palinas apibūdino šį personažą kaip "žmogų, kuris buvo viskas, kas nebuvo Jonathano Pryce'o personažas: jis stabilus, turėjo šeimą, buvo nusistovėjęs, patogus, darbštus, žavus, bendraujantis - ir visiškai bei visiškai nesąžiningas. Būtent tokiu būdu, mūsų manymu, galėjome atskleisti Džeko Linto blogį."
• Ianas Richardsonas - ponas Warrennas, naujasis Semo viršininkas informacijos paieškos įmonėje.
• Peteris Vaughanas - informacijos ministro pavaduotojo pono Helpmanno vaidmuo.

Pagalbiniai aktoriai

• Jimas Broadbentas vaidina daktarą Louisą Jaffe'ą, Idos Lowry plastikos chirurgą.
• Brianas Milleris vaidina poną Arčibaldą Batlą, žmogų, įkalintą ir atsitiktinai nužudytą už Arčibaldo Tutlo nusikaltimus.
• Sheila Reid - ponia Veronika Buttle, Archibaldo Buttle'o našlė.
• Barbara Hicks kaip ponia Alma Terrain.
• Kathryn Pogson kaip Shirley Terrain, Almos duktė.
• Bryanas Pringle'as kaip padavėjas Spiro.
• Derrickas O'Connoras - Dowseris, Spooro partneris.
• Elizabeth Spender - Alison "Barbara" Lint, Džeko žmona.
• Holly Gilliam, režisieriaus Terry Gilliam dukra, vaidina Holly Lint, Džeko dukrą.
• Derekas Deadmanas ir Nigelas Planeris - Bilas ir Čarlis, darbininkai, remontuojantys Butlų lubas.
• Gorden Kaye - M.O.I. portjero vaidmuo.
• Myrtle Devenish kaip Džeko sekretorė.
• Roger Ashton-Griffiths - kunigas.
• Jackas Purvisas kaip daktaras Chapmanas.
• Andre Gregory kaip Lukas

Kameos

• Scenarijaus bendraautoris Charlesas McKeownas, Semo bendradarbis Harvey Lime'as.
• Režisierius Terry Gilliamas kaip rūkantis žmogus Shang-ri La Towers.

Produkcija

Rašymas

Gilliamas sukūrė istoriją ir kartu su Charlesu Alversonu parašė pirmąjį scenarijaus variantą. Alversonui už darbą buvo sumokėta, tačiau jis nebuvo įvertintas.

Gilliamas, McKeownas ir Stoppardas bendradarbiavo kuriant kitus projektus. Brazilija buvo kuriama pavadinimais The Ministry ir 1984 ½. Tai buvo nuoroda į Orwello originalo "Devyniolika aštuoniasdešimt keturi", taip pat į Federiko Fellini "8 ½". Gilliamas nurodo Fellini kaip vieną iš šio režisieriaus įtakų. Filmo kūrimo metu sklandė ir kiti darbiniai pavadinimai. Tarp jų buvo "Kankinimų ministerija" (The Ministry of Torture), "Kaip aš išmokau gyventi su sistema" (How I Learned to Live with the System-So Far) ir "Štai kodėl buržuazija šlykšti" (So That That's Why the Bourgeoisie Sucks). Galutinis Brazilijos pasirinkimas buvo susijęs su filmo melodijos pavadinimu.

Viename interviu su Salmanu Rushdie Gilliamas teigė:

Brazilija atsirado būtent tuo metu, artėjant 1984 m. Tai buvo artėjantis įvykis. Iš tikrųjų originalus Brazilijos pavadinimas buvo 1984 ½. Fellini buvo vienas iš mano didžiųjų dievų, o tai buvo 1984-ieji, tad sudėkime juos kartu. Deja, tas bjaurybė Michaelas Radfordas sukūrė 1984 m. versiją ir pavadino ją "1984", todėl mane išmušė iš vėžių.

Gilliamas kartais šį filmą vadina antruoju iš savo "Vaizduotės trilogijos", kuri prasideda "Laiko plėšikais" (1981) ir baigiasi "Barono Miunhauzeno nuotykiais" (1988). Visuose juose kalbama apie "mūsų nepatogiai sutvarkytos visuomenės beprotybę ir norą ištrūkti iš jos bet kokiomis įmanomomis priemonėmis". Visuose trijuose filmuose dėmesys sutelkiamas į šią kovą ir bandymus nuo jos pabėgti pasitelkiant vaizduotę: "Laiko banditai" - vaiko akimis, "Brazilija" - trisdešimtmečio vyro akimis, o "Miunhauzenas" - pagyvenusio vyro akimis. 2013 m. Gilliamas taip pat pavadino filmą "Brazilija" pirmąja distopinės satyrinės trilogijos dalimi, kurią jis sudaro kartu su 1995 m. filmu "12 beždžionių" ir 2013 m. filmu "Nulinė teorema" (nors vėliau jis neigė tai sakęs).

Gilliamas teigė, kad "Brazilija" buvo įkvėptas George'o Orwello knygos "Devyniolika aštuoniasdešimt keturi". Nors jis prisipažino, kad niekada jo neskaitė. Kritikai atkreipė dėmesį į daugybę šių dviejų kūrinių panašumų ir skirtumų.

Forma 27B/6 Brazilijoje yra aliuzija į George'o Orwello butą Canonbury aikštėje 27B, Londone. Čia Orwellas gyveno rašydamas dalį "Devyniolikos aštuoniasdešimt keturių".

Gamybos dizainas

Gilliamas dažnai naudoja labai plačius objektyvus ir pakreiptus kameros kampus. Palyginti su pagrindine Holivudo produkcija, jie neįprastai platūs. Plačiakampius filmo kadrus Gilliamas filmavo naudodamas 14 mm (Zeiss), 11 mm ir 9,8 mm (Kinoptik) objektyvus. 9,8 mm objektyvas buvo nauja technologinė naujovė. Tai buvo vienas pirmųjų labai trumpo židinio nuotolio objektyvų, neturinčių žuvies akių. Bėgant metams 14 mm objektyvas tarp filmų kūrėjų neoficialiai imtas vadinti "Giljamu". Taip nutiko dėl to, kad režisierius jį dažnai naudojo nuo filmo "Brazilija" laikų.

Muzika

Geoff Muldaur atliko garsiosios 1939 m. Ary Barroso dainos "Aquarela do Brasil" versiją. Pavadinimas reiškia "Brazilijos akvarelė". Angliškai ji dažnai vadinama tiesiog "Brazil".

Muziką aranžavo MichaelasKamenas. Dėl jo orkestruotės filmas tapo priimtinesnis šiuolaikiniam skoniui. Ši versija dažnai naudojama kontekstuose, kurie mažai susiję su Brazilija, o daugiau su Gilliamo distopine vizija.

Filmui muziką kūręs Kamenas iš pradžių įrašė "Brazil" su Kate Bush vokalu. Šis įrašas nebuvo įtrauktas nei į patį filmą, nei į originalų garso takelio leidimą. Jis buvo įtrauktas į vėlesnius garso takelio leidinius.

Gilliamas prisimena, kad įkvėpimo panaudoti dainą sėmėsi pats:

Ši vieta buvo metalurgijos miestas, kur viskas buvo padengta pilkomis metalo dulkėmis... Net paplūdimys buvo visiškai padengtas dulkėmis, buvo labai niūru. Saulė leidosi ir buvo labai graži. Kontrastas buvo nepaprastas. Įsivaizdavau žmogų, sėdintį šiame niūriame paplūdimyje su nešiojamuoju radijo imtuvu, įsijungusiu tas keistas eskapistines lotyniškas dainas, pavyzdžiui, "Brazil". Muzika jį kažkaip nunešdavo tolyn ir pasaulis jam atrodydavo ne toks mėlynas.

Leidinys

Kova dėl galutinio pjūvio

Filmą prodiusavo Arnono Milchano kompanija "Embassy International Pictures". Originali Gilliamo filmo versija trunka 142 minutes ir baigiasi tamsia nata. Šią versiją tarptautiniu mastu išleido "20th Century Fox".

Filmą JAV platino kompanija "Universal", kurios vadovai manė, kad filmo pabaiga buvo prastai išbandyta. "Universal" pirmininkas Sidas Sheinbergas primygtinai reikalavo, kad filmas būtų dramatiškai permontuotas ir turėtų laimingą pabaigą. Jis pasiūlė išbandyti abi versijas ir patikrinti, kuri surinko daugiau balų. Vienu metu prie filmo dirbo dvi montažo grupės, viena iš jų - be Gilliamo žinios. Studija sukūrė "Brazilijos" versiją su vartotojui palankesne pabaiga.

Filmas buvo ilgai atidėliojamas ir nebuvo jokių ženklų, kad jis bus išleistas. Gilliamas išspausdino viso puslapio skelbimą prekybos žurnale "Variety", ragindamas Sheinbergą išleisti numatytą "Brazilijos" versiją. Sheinbergas viešai kalbėjo apie savo ginčą su Gilliam'u interviu metu ir išspausdino savo paties skelbimą "Daily Variety", siūlydamas parduoti filmą. Gilliamas surengė privačias "Brazilijos" peržiūras (be studijos sutikimo) kino mokykloms ir vietos kritikams. Tą pačią naktį, kai Niujorke įvyko "Universal" pretendento į apdovanojimus "Iš Afrikos" premjera, "Brazilija" buvo apdovanota Los Andželo kino kritikų asociacijos apdovanojimu už geriausią filmą. Tai paskatino "Universal" pagaliau sutikti 1985 m. išleisti pakeistą 132 minučių trukmės versiją, kurią prižiūrėjo Gilliamas.

Priėmimas

"Rotten Tomatoes" svetainėje filmas įvertintas 98 %. Tinklalapio kritikai sutinka, kad "Brazilija", Terry Gilliamo vizionieriška orveliška fantazija, yra drąsi tamsi komedija, kupina keistų, išradingų vaizdų".

"Metacritic" svetainėje jis gavo 88 %.

Dienraščio "Los Angeles Times" kritikas Kennethas Turanas filmą apibūdino kaip "stipriausią satyrinio politinio kino kūrinį nuo "Daktarės Strangelovos" laikų".

Janet Maslin iš "The New York Times" rašė: "Terry Gilliamo filmas "Brazilija" - linksma, šmaikščiai stebima itin niūrios ateities vizija - puikus pavyzdys, kaip komedija gali pabrėžti rimtas idėjas, net ir iškilmingas."

Rogeris Ebertas laikraštyje "Chicago Sun-Times" buvo ne toks entuziastingas - skyrė filmui dvi žvaigždutes iš keturių ir teigė, kad jį "sunku sekti".

Apdovanojimai

2004 m. "Total Film" pripažino "Braziliją" dvidešimtuoju geriausiu visų laikų britų filmu.

2005 m. "Time" kino apžvalgininkai Richardas Corlissas ir Richardas Schickelis filmą "Brazilija" įtraukė į 100 geriausių visų laikų filmų sąrašą.

2006 m. "Channel 4" išrinko filmą "Brazilija" vienu iš "50 filmų, kuriuos reikia pamatyti prieš mirtį", prieš pat jo rodymą per "FilmFour".

Žurnalo "Empire" sudarytame 500 geriausių visų laikų filmų sąraše šis filmas užima 83 vietą.

"Wired" 20 geriausių mokslinės fantastikos filmų sąraše Brazilijai skyrė 5 vietą.

"Entertainment Weekly" Braziliją įvardijo kaip šeštą geriausią mokslinės fantastikos kūrinį, išleistą nuo 1982 m. Žurnalas taip pat įtraukė filmą į "50 geriausių kultinių filmų" sąrašą ir skyrė jam 13 vietą.

Filmas buvo nominuotas dviem "Oskarams": už originalų scenarijų ir geriausią meno režisūrą.

Pasak Gilliamo interviu su Clive'u Jamesu jo internetinėje programoje "Talking in the Library", "Brazilija", jo nuostabai, yra mėgstamiausias kraštutinių dešiniųjų Amerikoje filmas.

Pradžia Žiniasklaida

"The Criterion Collection" filmą "Brazilija" išleido keturis kartus: 1996 m. išleido penkių diskų "LaserDisc" rinkinį, 1999 ir 2006 m. - trijų diskų DVD rinkinį, 2006 m. - vieno disko DVD ir 2012 m. - dviejų diskų "Blu-ray" rinkinį. 1999 m. ir 2006 m. trijų diskų rinkinių pakuotės yra identiškos, tačiau pastarasis leidinys suderinamas su plačiaekraniais televizoriais.

Išskyrus vieno disko versiją, visos versijos turi tas pačias specialiąsias funkcijas: 142 minučių filmo iškarpa (Gilliamo vadinama "penktąja ir galutine iškarpa"), Sheinbergo 94 minučių "Meilė nugali viską" iškarpa, skirta sindikuotai televizijai, ir įvairios galerijos bei siužetai.

2011 m. liepos 12 d. "Universal" JAV išleido 132 minučių trukmės filmo versiją "Blu-ray" formatu. Jame yra tik ši filmo versija ir nėra jokių papildomų funkcijų.

Įtaka

Filmas

Kiti filmai, kurie įkvėpimo sėmėsi iš Brazilijos kinematografijos, meninio apipavidalinimo ir (arba) bendros atmosferos: Jeano-Pierre'o Jeunet ir Marko Caro filmai "Delikatesas" (1991) ir "Prarastų vaikų miestas" (1995), Rocky Mortono ir Annabel Jankel "Super Mario Bros." (1993), brolių Coenų "The Hudsucker Proxy" (1994) ir Alexo Proyaso "Dark City" (1998).

Timo Burtono filmo "Betmenas" scenografija ir apšvietimo stilius buvo lyginami su Brazilija. Timas Burtonas ir scenografas Antonas Furstas studijavo Braziliją kaip pavyzdį Betmenui.

Neilo Marshallo filmo "The Descent" pabaigą labai įkvėpė "Brazilijos" pabaiga, o Marshallas viename interviu paaiškino, kad "originali "Brazilijos" pabaiga labai įkvėpė originalią "The Descent" pabaigą - idėja, kad žmogus gali išprotėti išoriškai, bet viduje jis atrado laimę".

Technologijos

Itin technologiška Brazilijos estetika įkvėpė Makso Koeno buto filme "Pi" scenografiją. Brazilija taip pat įkvėpė filmą "Sucker Punch" (2011).

Brazilija taip pat buvo pripažinta kaip įkvėpimo šaltinis steampunk subkultūros rašytojams ir menininkams.

2018 m. vaizdo žaidimo "We Happy Few" distopinę prielaidą iš esmės įkvėpė Brazilija.