Dr. Strangelove

"Dr. Strangelove" arba: Strangelove arba kaip aš išmokau nebijoti ir mylėti bombą (geriau žinomas tik kaip "Dr. Strangelove") - 1964 m. britų ir amerikiečių juodoji komedija, kurią režisavo ir prodiusavo Stanley Kubrickas, o pagrindinį vaidmenį atliko Peteris Sellersas.

Istorija pasakoja apie nesuvaldomą Jungtinių Amerikos Valstijų oro pajėgų generolą, George'ą C. Scottą, vaidinantį generolą Bucką Turgidsoną. Jis įsako pirmuoju smūgiu surengti branduolinę ataką prieš Sovietų Sąjungą. Filme pasakojama, kaip prezidentas, jo patarėjai, Jungtinis štabų vadų komitetas ir Karališkųjų oro pajėgų (RAF) karininkas bando atšaukti bombonešius, kad būtų išvengta branduolinės apokalipsės. Atskirai stebima vieno B-52 bombonešio įgula, kuri bando pristatyti krovinį.

Svarbiausia filme - Peterio Sellerso, atlikusio tris pagrindinius vaidmenis, vaidyba:

1. Dr. Strangelove, prezidento mokslinis patarėjas karo kambaryje. Šis vaidmuo yra raktas į filmo sėkmę. Strangelove'as, neįgaliojo vežimėlyje sėdintis buvęs nacių mokslininkas, tapo natūralizuotu JAV piliečiu. Jo buvęs vaidmuo į filmą patenka per jo dešinę ranką su juoda pirštine. Ši ranka atkakliai rodo nacių pasveikinimą, o Strangelove'as kartais kreipiasi į prezidentą "Mein Fuhrer". Jo akcentas puikiai kopijuoja tokių vokiečių kilmės amerikiečių, kaip Edvardas Telleris, "H-bombos tėvas", akcentą.
2. Prezidentas Merkinas Muflis vaidino padorų vidurio vakarų gyventoją, tokį kaip Adlajus Stivensonas.
3. RAF grupės kapitonas Lionelis Mandrakas, vienas iš antraeilių vaidmenų.

Filmo pabaigoje pasaulį susprogdina sovietų atgrasomasis ginklas - kobalto-torio G "paskutinio teismo dienos mašina", apie kurios egzistavimą nebuvo pranešta. Pasauliui pasitinkant savo pabaigą skamba Veros Lynn dainos "We'll Meet Again" įrašas (tai buvo garsi Antrojo pasaulinio karo daina).

Kartais sakoma, kad tai yra knygos Peterio George'o trilerio romano "Raudonasis aliarmas" (1958) ekranizacija. Tačiau šioje knygoje Strangelove'o personažas nepasirodo. Atrodo, kad režisierius Stenlis Kubrikas ketino pasinaudoti knygos idėjomis, tačiau plėtojant filmą tragikomedijos įtaka ir Piterio Sellerso genialumas pakeitė jo kryptį.

1989 m. JAV Kongreso biblioteka šį filmą įtraukė į Nacionalinį filmų registrą. Tai reiškia, kad filmas bus apsaugotas nuo žalos, kuri pasitaiko senesnėms kino juostoms, naudojamoms filmams kurti.

Paieška pagal raidę