Brazilija buvo viena iš Antrojo pasaulinio karo sąjungininkių. Ji taip pat buvo vienintelė sąjungininkė iš Pietų Amerikos, suteikusi savo karius. Šalis svariai prisidėjo prie karo veiksmų. Ji pasiuntė ekspedicines pajėgas kovoti kartu su sąjungininkais Italijos kampanijoje. Brazilijos karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos padėjo sąjungininkams Atlanto vandenyne nuo 1942 m. iki karo pabaigos 1945 m.

Brazilijos ekspedicinės pajėgos Italijoje

Força Expedicionária Brasileira (FEB), dažnai lietuviškai vadinama Brazilijos ekspedicine jėga, sudarė pagrindinį Brazilijos sausumos indėlį. Į Italiją buvo išsiųsta apie 25 000 karių, kurie nuo 1944 m. kovėsi kartu su sąjungininkų pajėgomis, integruoti į JAV 5‑ąją armiją. Brazilų kariai dalyvavo tokiose svarbiose operacijose kaip Monto Kastelo (Monte Castello), Morra, Montese ir kituose susirėmimuose per Vokietijos gynybines linijas, įskaitant Gustav ir Gothic linijas.

Brazilijos kariai Italijoje buvo žinomi kaip „pracinhas“ (portugalų k. — „mažieji miesto gyventojai“), jie parodė didelį ištvermingumą sunkiomis klimato ir kovos sąlygomis. Nors Brazilijos indėlis skaičiuojant pajėgas buvo mažesnis nei didžiųjų sąjungininkių, jų vaidmuo fronto ruože buvo reikšmingas: jie užėmė ir saugojo sektorius, dalyvavo puolamuosiuose veiksmuose ir užkirto kelią vokiečių atsitraukimui.

Jūrų ir oro operacijos Atlante

Brazilijos karinis laivynas ir oro pajėgos aktyviai dalyvavo konvojų apsaugoje ir antisubmarininėse operacijose Pietų Atlante ir netoli Brazilijos krantų. Nuo 1942 m., reaguodama į Vokietijos povandeninių laivų (U‑laivų) atakas ir Brazilijos prekybinių laivų praradimus, Brazilija paskelbė karą Ašinei koalicijai ir pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su JAV Atlanto apsaugos operacijose.

Strateginės reikšmės turėjo Brazilijos pakrančių oro bazės (pvz., Natal), kurios tapo svarbiu „oro tiltu“ tarp Amerikos ir Afrikos/Europos, leidusiu perkelti lėktuvus, įrangą ir tiekimą. Brazilijos oro pajėgų vienetai taip pat dalyvavo kovinėse misijose, o kai kurios oro grupės vėliau veikė ir Italijos fronte.

Ekonominis, logistinė ir diplomatinis indėlis

  • Logistika ir bazės: Brazilija suteikė sąjungininkams oro ir jūrų bazes, palengvinusias transatlantines pervežimo ir patruliavimo operacijas.
  • Medžiagos ir žaliavos: šalies eksporto į JAV ir kitas sąjungininkes įtraukė svarbias strategines žaliavas, kurios prisidėjo prie karo pramonės aprūpinimo.
  • Diplomatinė nauda: Brazilijos dalyvavimas sustiprino ryšius su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis sąjungininkėmis, pabrėžė Lotynų Amerikos prieinamumą ir paramą karo pastangoms.

Pasekmės Brazilijoje

Karo laikotarpis turėjo reikšmingą poveikį vidaus politikai ir ekonomikai. Buvo pradėta karinė modernizacija, plėtota pramonė, o artimesni santykiai su JAV paskatino technologijų ir karinę paramą. Grįžę veteranai ir karo metu sustiprėjęs visuomeninis mobilizavimas prisidėjo prie politinių pokyčių — 1945 m. susiklostė sąlygos autoritarinio Getúlio Vargaso režimo silpnėjimui ir vėlesniam demokratinių pokyčių etapui.

Socialiniu požiūriu karas pagreitino urbanizaciją ir ekonominę transformaciją, o taip pat atkreipė dėmesį į kariuomenės ir civilinio gyvenimo santykį, veteranų problemas bei socialinę integraciją po karo.

Santrauka

Nors Brazilijos dalyvavimas Antrojo pasaulinio karo mastu nebuvo toks didelis kaip pagrindinių Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių, jos indėlis buvo svarbus tiek praktine, tiek simboline prasme. Brazilija užtikrino svarbias logistikos ir apsaugos funkcijas Atlante, pasiuntė sausumos pajėgas kovoms Italijoje ir prisidėjo ekonominėmis bei diplomatinėmis priemonėmis. Šie veiksmai sustiprino sąjungininkių pastangas ir turėjo ilgalaikių pasekmių Brazilijos vidaus raidoje.