Briga - burlaivis su dviem kvadratiniais stiebais. Burių amžiuje brigai buvo laikomi greitais ir manevringais laivais. Jie buvo naudojami ir kaip karo laivai, ir kaip prekybos laivai. Net ir pasibaigus buriavimo amžiui jie buvo naudojami kaip mokomieji laivai. Brigas buvo vienas iš mažesnių dvistiebių burlaivių. Jie populiarūs XVIII a. ir XIX a. pradžioje. Atsiradus garlaiviams, brigai nustojo būti naudojami, nes jiems reikėjo palyginti didelės įgulos, nes buvo nedideli. Be to, jais buvo sunku plaukti prieš vėją. Jų nereikėtų painioti su brigantinais, kurių takelažas skiriasi (brigantina turi gartraukį, o brigas - kvadratinį grotą su papildomu gartraukiu ir už groto esančiu gartraukį primenančiu šleifu). Briga skiriasi nuo tristiebio laivo, nes turi tik du stiebus.

Takelažas ir konstrukcija

Brigo pagrindas — du stiebai: priekinis (foremast) ir galinis (mainmast). Abu stiebai dažniausiai buvo aprūpinti kvadratinėmis bures, t. y. tradicinėmis plataus langelio formos burių kepurėmis, kurios gerai veikė vėjuotuose kursuose. Ant galinio stiebo dažnai būdavo ir priešvėjinis arba gaff tipo bures (spanker), leidžiančios geriau valdyti laivą plaukiant į vėją ar manevruojant uoste. Taip pat brigai turėjo įvairių stovų ir staysail burių tarp stiebų bei prie bugno (būrių priešakyje ant baušo) — tai pagerindavo valdymą ir greitį įvairiomis kryptimis.

Istorija ir paskirtis

Brigai iškilo ir paplito XVIII a. viduryje ir tapo labai populiarūs iki XIX a. vidurio. Dėl savo santykinio greičio ir manevringumo jie buvo naudojami daugiausia šiais tikslais:

  • Karinės užduotys: brigai, vadinami „brig-of-war“, dažnai buvo aprūpinti patrankomis (dažniausiai 10–18 pabūklų) ir skirti eskadronų patrulavimui, kurjerių misijoms, prieplaukų bei pakrančių apsaugai, taip pat kaip privataus karo laivynai (privateriai).
  • Prekyba ir krovinių gabenimas: mažesnės įgulų sąnaudos ir palyginti greitas plaukimas darė brigus patrauklius trumpų ir vidutinių atstumų prekybai bei pakrantinėms linijoms.
  • Privačios ir mokomos užduotys: brigai naudoti kaip privačias tjūnas (privateers), žvejyboje bei kaip mokomieji laivai jūrininkų ir karininkų apmokymui.

Techninės savybės ir įgula

Brigų dydis ir gabaritai labai varijavo: nuo santykinai nedidelių laivų su keliomis dešimtimis įgulos narių iki didesnių versijų, kuriose dirbo 80–120 žmonių. Kiekvieno brigo įgulos dydis priklausė nuo misijos (krovinys, karinė jėga, apmokymai) ir ginklavimosi lygio. Dėl platesnio burių ploto brigs galėjo pasiekti gerą greitį su palankiu vėju ir išsiskyrė geru manevringumu vandenyne bei arti pakrančių.

Priežastys, dėl kurių brigai išnyko

Su garlaivių ir vėlesnių technologijų plėtra tradicinės burlaivės, įskaitant brigus, palaipsniui prarado ekonominį pagrindą. Pagrindinės priežastys:

  • Garlaiviai buvo patikimesni ir nepriklausomi nuo vėjo krypties.
  • Brigams reikėjo didesnės įgulos, o darbo sąnaudos augo.
  • Buriavimas prieš vėją buvo sudėtingesnis, todėl ilgesnėse komercinėse linijose jie konkuruoti negalėjo.

Skirtumai nuo panašių laivų

Nors kartais terminai painiojami, svarbu atskirti brigą nuo brigantinos ir kitų dvistiebių burlaivių. Pagrindinis skirtumas yra takelaže: brigas yra kvadratinis takelažas ant abiejų stiebų su papildomomis mažesnėmis bures, o brigantina turi mišresnį takelažą — paprastai kvadratinės bures ant priekinio stiebo ir daugiausia priešvėjinį (gaf/gartraukinį) takelažą ant galinio stiebo. Dėl to brigantina elgiasi skirtingai ir reikalauja kitokio burių valdymo.