Vaikai, praradę tėvus dėl ŽIV/AIDS: apibrėžimas ir statistika

AIDS našlaitis: kas tai reiškia, pasaulinė statistika, regioniniai skirtumai ir skubi parama vaikams. Sužinokite faktus, skaičius ir veiksmus padėti.

AIDS našlaitis - tai vaikas, kuris tapo našlaičiu, nes bent vienas iš jo tėvų mirė nuo AIDS. (Našlaitis - tai vaikas, neturintis tėvų.)

Apibrėžimas ir tarptautinis naudojimas

Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programa (UNAIDS), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF), dažnai vartoja terminą "AIDS našlaitis" konkrečiai apibūdindamos vaikus, kurių motinos mirė nuo AIDS iki tol, kol vaikui sukako 15 metų. Ši apibrėžtis reiškia, kad į tą skaičių įtraukiami ir vaikai, kuriems dar gyvas tėvas arba kitas šeimos narys, todėl pagal šį kriterijų kai kuriais skaičiavimais apie 80 % visų "AIDS našlaičių" vis dar turi bent vieną gyvą tėvą.

Statistika ir pokyčiai

Globalūs skaičiai ir prognozės keitėsi priklausomai nuo duomenų rinkimo metodų ir nuo HIV/AIDS gydymo pažangos. Tradiciškai minimta, kad kasmet atsiranda maždaug 70 000 naujų AIDS našlaičių, o ankstesnės spekuliacijos prognozavo, kad iki 2010 m. AIDS našlaičiais gali tapti daugiau kaip 20 mln. vaikų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais plataus masto prieiga prie antiretrovirusinės terapijos (ART) ir priemonių, skirtų užkirsti kelią motinos ir vaiko užsikrėtimui, sumažino tiek naujų užsikrėtimų vaikų tarpe, tiek mirties atvejų tarp suaugusiųjų, todėl trendai gali skirtis tarp regionų.

Priežastys ir socialinės pasekmės

Daug AIDS užsikrėtusiųjų yra lytinius santykius turintys suaugusieji, t. y. dauguma jų yra darbingo amžiaus žmonės. Dėl to tarp mirusiųjų nuo AIDS yra daug šeimos maitintojų, kurie uždirba pagrindinę dalį šeimos pinigų. Kai tokie asmenys miršta, jų vaikai dažnai patiria rimtų ekonominių sunkumų ir tampa priklausomi nuo valstybės arba bendruomenės paramos. Dėl to reikia didesnių valstybės išlaidų arba tarptautinės pagalbos, ypač regionuose, kuriuose užsikrėtimo rodikliai yra aukšti.

• Ekonominės pasekmės: netekus šeimos maitintojo, šeima gali prarasti pajamas, patirti skurdo ir stokoje palikti vaikus.
• Švietimo praradimai: vaikai gali mesti mokyklą dėl finansinių priežasčių arba prisiimti namų ūkio pareigas.
• Psichosocialiniai padariniai: našlaičiai dažnai patiria netekties skausmą, stigmatizaciją ir depresiją.
• Priežiūros spragos: vaikus dažnai prižiūri seneliai ar kiti giminaičiai, formuojasi vaikų vadovaujamų namų ūkiai arba jie patenka į globos institucijas.

Regioniniai skirtumai

Problema yra ypač akivaizdi Afrikoje. Pavyzdžiui, 2007 m. Pietų Afrikos Respublikoje buvo registruotas didžiausias AIDS našlaičių skaičius tarp valstybių, nors verta paminėti, kad Pietų Afrika naudoja truputį kitokį apibrėžimą (ji skaičiuoja jaunesnius nei 18 metų vaikus, kurie neteko tėvo arba motinos dėl AIDS). 2005 m. kaip šalis, kurioje tarp visų našlaičių didžiausias procentas buvo AIDS našlaičiai, buvo minėta Zimbabvė — tai rodo, kad tiek absoliutūs skaičiai, tiek santykinės dalys gali labai skirtis priklausomai nuo duomenų metrikų ir laikotarpio.

Kaip mažinti poveikį ir padėti našlaičiams

Veiksmingos priemonės apima prevenciją, gydymą ir socialinę paramą:

• Prevencija motinai ir vaikui: priemonės, užkertančios kelią motinos ir vaiko užsikrėtimui (PMTCT), ir skubi prieiga prie antiretrovirusinės terapijos.
• Prieiga prie gydymo: gydymas suaugusiesiems sumažina mirčių skaičių tarp šeimos maitintojų ir taip tiesiogiai mažina naujų našlaičių skaičių.
• Socialinė apsauga: piniginės išmokos, subsidijos mokslui, maisto pagalba ir kitos formos finansinės paramos šeimoms, auginančioms našlaičius.
• Psichosocialinė pagalba: prieiga prie konsultacijų, pagalbos grupių ir mokyklinių paramos programų.
• Teisinė apsauga ir šeimos stiprinimas: užtikrinti vaikų teises paveldėti, gauti dokumentus ir tinkamą globą.
• Bendruomenės įtraukimas: vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų parama, kurios dažnai suteikia kasdienę pagalbą ir priežiūrą.

Duomenų kokybė ir ateities poreikiai

Reikšminga dalis duomenų apie AIDS našlaičius priklauso nuo to, kaip apibrėžiami ir renkama informacija. Skirtingos šalys naudoja skirtingus amžiaus ribojimus ir kriterijus, todėl palyginimai gali būti sudėtingi. Nors gydymo pažanga sumažino kai kuriuos rizikos veiksnius, vis dar reikalingos nuolatinės priemonės prevencijai, prieinamo gydymo užtikrinimui ir visapusiškai socialinei pagalbai, kad būtų apsaugoti vaikai, kuriuos paveikė AIDS.

Apibendrinant: AIDS našlaitis yra vaikas, netekęs tėvo ar motinos dėl AIDS; problema yra daugiausia regioninė, su dideliais socialiniais ir ekonominiais padariniais, o sprendimai turi apimti tiek medicinines, tiek socialines priemones.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra AIDS našlaitis?

K: Kaip UNICEF, PSO ir UNAIDS apibrėžia sąvoką "AIDS našlaitis"?

K: Kiek kasmet atsiranda naujų AIDS našlaičių?

K: Kurioje šalyje 2007 m. buvo daugiausia AIDS našlaičių?

K: Ar Pietų Afrikos Respublika AIDS našlaičio sąvoką apibrėžia kitaip nei UNICEF ir PSO?

K: Kurioje šalyje 2005 m. AIDS našlaičių procentas buvo didžiausias tarp visų našlaičių?

Paieška pagal raidę