Bario oro antskrydis 1943 m.: Mažasis Perl Harboras ir ipritas
Bario oro antskrydis 1943: Mažasis Perl Harboras ir ipritas – vokiečių bombardavimas, uosto sunaikinimas ir slėpti aukų likimai.
Bario oro antskrydis – tai vokiečių bombonešių antpuolis prieš sąjungininkų pajėgas ir laivybą Bario mieste, Italijoje. Įvykis įvyko 1943 m. gruodžio 2 d. per Antrąjį pasaulinį kar ir dažnai vadinamas „Mažuoju Perl Harboru“ dėl netikėtumo, didelių materialinių nuostolių ir didelio užimtumo jūrų koncentruotose pajėgose.
Kontekstas ir priežastys
Bario uostas buvo svarbus sąjungininkų tiekimo centras Italijos kampanijai — čia susirinkdavo transportiniai ir krovininiai laivai, gabenantys amuniciją, kurą, maisto atsargas ir kitokį karinės operacijos inventorių. Vokiečių pajėgos siekė nutraukti tiekimą ir pakenkti sąjungininkų logistikai, todėl organizavo oro antskrydį į uostą.
Antpuolis
Antpuolį vykdė vokiečių bombonešiai, tarp jų ir Junkers Ju 88, priskiriami Luftflotte 2. Akcija truko apie valandą. Dėl sprogimų ir uosto infrastruktūros pažeidimų buvo smarkiai sutrikdyta laivyba: sunaikinti ir nuskandinti keli dešimtys krovininių ir transporto laivų (pagal įvairius šaltinius – apie 27–28 laivai), taip pat buvo apgadinti prisišvartavę įrenginiai ir sandėliai. Antpuolio metu žuvo ir buvo sužeisti tiek karinės, tiek civilinės paskirties asmenys; gelbėjimo darbai vyko sudėtingomis sąlygomis.
Ipritas (sulfurinis ipritas) ir jo poveikis
Vienas iš traginių šio antskrydžio aspektų buvo cheminės medžiagos – iprito dujos – patekimą į aplinką. Viename iš nukentėjusių krovininių laivų, istoriniuose šaltiniuose nurodomas laivas SS John Harvey, buvo gabenama iprito (sulfurinio iprito) partija, skirta naudoti karo atvejais. Per antskrydį šis laivas buvo apgadintas, dalis iprito pateko į orą ir vandenį, o dalis, tikėtina, sprogo kartu su sprogmenimis, taip paskleidžiant cheminę medžiagą.
Ipritas yra smarkiai degintos odos, akių ir kvėpavimo takų gleivinių sukelėjas: poveikis dažnai pasirodo per kelias valandas ar dienas, su pūslėmis ant odos, kvėpavimo simptomais ir dideliu uždegimu. Dėl to medikų darbas buvo sudėtingas — apsunkino ir trajektorijų nustatymą, ir tinkamą aukų gydymą.
Slėpimas ir informacijos kontrolė
Britų ir amerikiečių pareigūnai iš pradžių neviešino informacijos apie tai, kad uoste buvo cheminė medžiaga, ir apie iprito poveikį aukoms. Slėpimo motyvai buvo keli: noras išvengti panikos, apsaugoti stambią karinę paslaptį (chemijos ginklų buvimas laivuose) ir politiniai bei karinio bendradarbiavimo aspektai. Dėl to dalis gydymo procedūrų ir prevencinių priemonių nebuvo taikomos laiku arba nebuvo tinkamai pritaikytos, o tai prisidėjo prie didesnių sveikatos pasekmių aukoms.
Pasekmės ir atmintis
- Uostas buvo sunykęs ir daug reikiamo darbo atkūrimui užtruko — uosto operacijos dalinai atstatytos tik kitais mėnesiais.
- Antpuolio pasekmės buvo tiek materialios (nuskandinti laivai, sunaikinta įranga), tiek humanitarinės (žuvusieji, sužeistieji, ilgalaikės sveikatos problemos dėl cheminių medžiagų).
- Po karo apie incidentą ir jame dalyvavusią chemiją buvo paskelbta daugiau informacijos, vykdyta tyrimų ir ruošiami prisiminimų bei memorialai, skirti aukoms ir tarnyboms, dalyvavusioms gelbėjimo darbuose.
Istorinė reikšmė
Bario antskrydis yra svarbus istorinis pavyzdys, kaip karo metu paslėptos arba blogai valdomos pavojingos medžiagos gali pabloginti civilių ir kariškių likimus. Ši tragedija taip pat parodė informacijos slėpimo pasekmes medicininei priežiūrai ir vėlesnei teisminiai bei politinei atsakomybei. Dabar incidentas dažnai minimas literatūroje apie cheminių ginklų naudojimo rizikas ir karo logistikos saugumo svarbą.
Jeigu domina gilinti žinias, verta paieškoti išsamesnių istorinių tyrimų ir liudijimų apie 1943 m. Bario antskrydį, medicininius pranešimus bei archyvinius dokumentus, kuriuose aptariamas ir iprito poveikis bei vyriausybių elgsena pokario laikotarpiu.
Pagrindinė informacija
1943 m. Italijos kampanijos metu Pietų Italijoje esantis Bario uostas buvo svarbus sąjungininkų pajėgoms. Jame iš laivų buvo iškraunama amunicija, atsargos ir maisto produktai, kurie vėliau buvo gabenami sąjungininkų pajėgoms.
Baris neturėjo geros priešlėktuvinės gynybos. Čia nebuvo įsikūrę RAF naikintuvų. Nebuvo geros priešlėktuvinės gynybos.
Sąjungininkai nemanė, kad vokiečiai galėtų bombarduoti Barį. Jie manė, kad "Luftwaffe" Italijoje negalėtų surengti didelės atakos.
Per praėjusį mėnesį vokiečių oro pajėgos KG 54 keturis kartus bombardavo Neapolio uosto teritoriją.
Gruodžio 2 d. Bario uoste buvo trisdešimt Amerikos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Lenkijos, Norvegijos ir Nyderlandų laivų. Reido naktį uostas buvo apšviestas, kad būtų lengviau iškrauti atsargas.
Johnas Harvey
Vienas iš sunaikintų laivų - JAV laivas "Liberty Ship John Harvey" - gabeno slaptą 2000 garstyčių dujų bombų M47A1 krovinį. Kiekvienoje jų buvo 60-70 svarų (27-32 kg) šios cheminės medžiagos. Pasak Karališkojo laivyno istoriko Stiveno Roskilo (Stephen Roskill), garstyčių dujos buvo išsiųstos į Europą, kad būtų panaudotos, jei Vokietija panaudotų cheminį karą Italijoje.
Dėl Džono Harvio sunaikinimo į vandenį išsiliejo skystos sieros garstyčios iš bombų. Daugybė jūreivių, įšokusių į vandenį, apsipylė šia chemine medžiaga.
Per vieną dieną apsinuodijimo garstyčiomis simptomai pasireiškė 628 pacientams ir medicinos personalui. Tarp simptomų buvo aklumas ir cheminiai nudegimai.
Šimtai Italijos civilių, apsinuodijusių sieros garstyčių dujomis, taip pat ieškojo gydymo. Iki mėnesio pabaigos mirė 83 iš 628 hospitalizuotų kariškių.
Dangtis
Sąjungininkai bandė nuslėpti nelaimę. Buvo per daug liudininkų, kad būtų galima išsaugoti paslaptį. 1944 m. vasarį JAV pripažino, kad avarija įvyko. Jos teigė, kad neketino naudoti cheminio ginklo, nebent Vokietija jį panaudotų pirmoji.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo oro antskrydis prieš Barį?
A: Bario oro antskrydis - tai Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijos bombonešių surengta oro ataka prieš sąjungininkų pajėgas ir laivybą Bario mieste, Italijoje.
K: Kada tai įvyko?
A: 1943 m. gruodžio 2 d.
K: Kokio tipo lėktuvai buvo naudojami per puolimą?
A: Atakoje dalyvavo 105 vokiečių bombonešiai "Junkers Ju 88" iš "Luftflotte 2".
Klausimas: Kiek laivų buvo nuskandinta per ataką?
A: Per ataką nuskendo 27 krovininiai ir transporto laivai bei škuna.
K: Kiek laiko truko puolimas?
A: Ataka truko vieną valandą.
K: Kodėl šis įvykis vadinamas "mažuoju Perl Harboru"?
A: Šis įvykis vadinamas "Mažuoju Perl Harboru", nes sunaikino uostą, panašiai kaip ir Perl Harboras.
K: Kas lėmė papildomas mirtis, be tų, kurios žuvo nuo bombų ir apšaudymo?
A: Iš vieno iš krovininių laivų išmestos garstyčių dujos sukėlė ne tik bombų ir apšaudymų, bet ir kitų mirčių.
Ieškoti
