Cherry picking (vyšnių rinkimas) — apibrėžimas ir pavyzdžiai
Sužinokite, kas yra "cherry picking" (vyšnių rinkimas): apibrėžimas, pavyzdžiai ir kaip atpažinti patvirtinimo šališkumą bei pseudomokslą.
"Cherry picking" yra tada, kai kas nors selektyviai pasirenka tik tuos faktus arba tyrimus, kurie patvirtina jo nuomonę, ignoruodamas tuos, kurie jai prieštarauja. Tai – specifinė patvirtinimo šališkumo (confirmation bias) forma: žmogus mato ir pabrėžia tik tai, ką nori matyti, taip iškreipdamas visuomenės arba skaitytojų vaizdą apie temą.
Kas yra vyšnių rinkimas ir iš kur kilęs terminas
Terminas "vyšnių skynimas" kilęs iš vaizdinio, kai skynėjas nuo medžio renkasi tik raudoniausias, prinokusias vyšnias. Žiūrint tik į tas nuskintas vyšnias, galima susidaryti klaidingą išvadą, kad visos vyšnios yra raudonos ir prinokusios, nors medyje gali būti daugybė blyškių, neprinokusių vaisių. Ta pati logika taikoma ir informacijos rinkimui – pasirenkami tik „geri“ pavyzdžiai, o likusi informacija nutylima.
Kodėl vyšnių rinkimas yra problema
"Cherry picking" dažnai laikomas neetišku arba manipuliatyviu, nes jis gali klaidinti auditoriją, priimti sprendimus remiantis neišsamiais duomenimis, ir pakenkti tikėjimui mokslu bei patikima informacija. Kai tai taikoma tokiose srityse kaip medicina ar mokslas, vyšnių rinkimas yra laikomas blogu mokslo praktikos pavyzdžiu arba vienu iš pseudomokslo požymių.
Formos ir pavyzdžiai
Vyšnių rinkimas gali pasireikšti įvairiai:
- Remimasis tik tais įrodymais, kurie patvirtina argumentą, o visi priešingi rezultatai ignoruojami arba nutylimi.
- Daug dėmesio skiriama pasirinktiems geriems pavyzdžiams, o kiti, prieštaraujantys duomenys lieka nepaminėti.
- Citatos ištraukiamos iš konteksto, kad atrodytų palaikančios tam tikrą tezę, nors originalus tekstas gali reikšti ką kita.
- Pasirenkami neseniai atlikti arba išskirtiniai tyrimai, nepaisant didesnio kiekio tyrimų, kurių rezultatai priešingi.
Pavyzdys: atlikta 20 naujo vaisto tyrimų – 19 rodo veiksmingumą, 1 ne. Jei kažkas pasirinktų ir viešai pabrėžtų tik tą vienintelį nepavykusį tyrimą, siekdamas „įrodyti“, kad vaistas neveikia, tai būtų klasikinis vyšnių rinkimas.
Sąsajos su pseudomokslu ir mokslinio darbo ydos
Pseudomokslas dažnai remiasi teisėtų mokslinių rezultatų ištraukimu arba iškreipimu taip, kad jie palaikytų neteisingas idėjas. Moksle natūralu, kad atskiri tyrimai gali prieštarauti vienas kitam dėl skirtingų metodų, atsitiktinių nuokrypių ar žmogiškos klaidos. Tokiu atveju visokio pobūdžio selekcija – pasirinkti tik tuos rezultatus, kurie tinka hipotezei – gali sukurti klaidingą vaizdą apie realią situaciją.
Kaip atpažinti vyšnių rinkimą
- Patikrinkite, ar pateikiami apibendrinimai remiasi visa turima informacija ar tik atskirais pavyzdžiais.
- Ieškokite nuorodų į sisteminius apžvalginius darbus arba meta-analizes, kur analizuojami visi prieinami tyrimai, ne tik pasirinktinis pogrupis.
- Atkreipkite dėmesį į citatų pateikimą – ar jos nėra ištrauktos iš konteksto?
- Patikrinkite, ar nėra nutylėtos nepalankios informacijos (pvz., „file drawer“ efektas, kai neigiami rezultatai lieka nepaskelbti).
- Įvertinkite, ar atlikta išankstinė tyrimų registracija arba hipotezių nurodymas – nenuspėjami poskyriai tyrime gali rodyti, kad atrinkti tik palankūs rezultatai.
Kaip vengti vyšnių rinkimo
- Remkitės viešai prieinamais, pilnais duomenimis arba sisteminėmis apžvalgomis.
- Prašykite pilnos metodologijos ir duomenų rinkimo bei analizės aprašymo.
- Skatinkite prielaidų ir hipotezių išankstinę registraciją (ypač klinikiniuose tyrimuose ir dideliuose eksperimentuose).
- Vertinkite visų rezultatų publikavimą, ne tik „teigiamų“ – taip mažinama publikavimo atrankos (publication bias) rizika.
- Aktyviai tikrinkite teiginius įvairiais šaltiniais ir konsultuokitės su ekspertais, kai kyla abejonių.
Legitimus subanalizių skirtumas
Reikia atskirti sąmoningą vyšnių rinkimą nuo leistinų pogrupinių analizės technikų. Kartais tyrėjai teisėtai analizuoja pogrupius (pvz., pagal amžių, lytį ar ligos stadiją) ir apie tai aiškiai praneša. Tačiau jei pogrupai atrenkami po fakto, ieškant tik tų, kuriuose rezultatas „išeina“, tai jau artėja prie vyšnių rinkimo.
Keli žinomi pavyzdžiai iš praktikos
- Medicina: reklamuojant vaistą cituojamas tik vienas tyrimas, rodantis naudą, o keli kiti neutralūs ar neigiami tyrimai nutylimi.
- Žiniasklaida: pateikiami keli sensacingi atvejai kaip įrodymas tam tikram teiginiui (pvz., atliekos, skelbiančios apie kažkokį pavojų), nors didžioji dalis tyrimų rodo priešingą vaizdą.
- Politika: pasirenkami statistikos metmenys ar citatos, kurios išskirtinai remia politinę poziciją, o kontekstinis ar platesnis duomenų rinkinys ignoruojamas.
- Aplinkos mokslai: pabrėžiamas vienas lokalaus klimato reiškinys (pvz., šaltas sezonas), kad paneigti ilgalaikes šilimo tendencijas, nors platesnė duomenų analizė rodo atšilimą.
Išvados
Vyšnių rinkimas – tai selektyvaus informacijos naudojimo praktika, galinti rimtai iškreipti faktinį vaizdą apie problemą. Norint gauti patikimą informaciją, svarbu reikalauti visuminio požiūrio: ieškoti sisteminių apžvalgų, tikrinti duomenų šaltinius, domėtis metodologija ir būti atsargiems, kai pateikiami tik pojedynciai „stiprūs“ pavyzdžiai. Tokiu būdu mažinama klaidingų išvadų, pseudomokslo ir manipuliacijų rizika.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vyšnių skynimas?
A: "Cherry picking" (liet. "vyšnių rinkimas") - kai kas nors atrenka įrodymus, kurie pagrindžia jo nuomonę, o ignoruoja arba nutyli įrodymus, kurie jos nepagrindžia. Tai patvirtinimo šališkumo rūšis ir gali būti laikoma "blogu mokslu" arba pseudomokslo požymiu.
K: Iš kur kilęs terminas "cherry picking"?
A: Terminas "vyšnių skynimas" kilo iš to, kad žmonės skina vyšnias nuo medžio - skynėjai skina tik raudoniausius ir prinokusius vaisius. Jei kas nors pažvelgtų į visus vaisius, kuriuos žmogus nuskynė, galėtų pagalvoti, kad visos vyšnios buvo raudonos, kol nuėjęs prie medžio nepamatytų daugybės blyškių, neprinokusių vyšnių.
Klausimas: Kaip gali pasireikšti vyšnių skynimas?
A: Vyšnių rinkimas gali būti kelių formų. Akivaizdžiausias vyšnių rinkimo atvejis yra tada, kai remiamasi tik tais įrodymais, kurie patvirtina tam tikrą argumentą, o kiti įrodymai, kurie jo nepatvirtina arba prieštarauja, ignoruojami arba nutylimi. Kiti pavyzdžiai gali būti tokie: daug dėmesio skiriama įrodymams, kurie patvirtina idėją, bet beveik neakcentuojami kiti įrodymai, arba citata ištraukiama iš konteksto, kad ji atrodytų turinti kitokią prasmę nei iš pradžių.
K: Kas yra pseudomokslas?
A: Pseudomokslas yra tada, kai neteisingi teiginiai pateikiami taip, kad atrodytų, jog jie turi mokslinį pagrindą, nors jo neturi. Daugelis pseudomokslininkų savo teiginiams pagrįsti pasirenka tikrus mokslinius įrodymus.
Klausimas: Ar dažnai moksle būna prieštaringų tyrimų?
Atsakymas: Taip, moksle gana dažnai pasitaiko, kad vieni tyrimai prieštarauja kitiems, pavyzdžiui, kai rezultatams matuoti taikomi skirtingi metodai arba kai žmogiškoji klaida ar atsitiktinumas gali lemti neįprastus rezultatus. Tai reiškia, kad dažnai yra tyrimas, kuriuo kas nors gali remtis, kad pagrįstų savo teiginį, ir jis gali pasirinkti tą vieną tyrimą, net jei daug kitų jam prieštarauja.
Klausimas: Kokį elgesį reiškia tik vieno nepavykusio tyrimo naudojimas?
A: Naudojimasis tik vienu nepavykusiu tyrimu reiškia patvirtinimo šališkumą, kai asmuo mato įrodymus, patvirtinančius tai, ką jis nori ar tikisi matyti, ir ignoruoja įrodymus, prieštaraujančius jo įsitikinimams. Tai taip pat reiškia apgaulę, nes bandymas apgauti auditoriją naudojant šį metodą būtų laikomas "blogu mokslu".
Ieškoti