Alamozauras buvo titanozauras – milžiniškas augalais mintantis dinozauras, gyvenęs viršutinės kreidos laikotarpiu, maždaug prieš 73–65 mln. metų. Pavadinimas kilęs iš Ojo Alamo formacijos (angl. Ojo Alamo Formation), o pirmieji radiniai leido aprašyti šį rodą ir rūšį. Alamozauras dažniausiai minimas kaip vienas didžiausių Šiaurės Amerikos titanozaurų.
Aprašymas
Alamozauras buvo ilgakojis, masyvus dinozauras su ilgoku kaklu ir stipria uodega, naudojama pusiausvyrai. Kaulai rodo tipines titanozaurams savybes: stori, koloninio tipo šlaunikauliai ir modifikuotos slankstelių formos. Kaukolės fragmentai yra reti arba jų trūksta, todėl tiksli galvos forma lieka neįvardyta. Remiantis turimais skeletų fragmentais, įprasti ilgumo ir svorio vertinimai svyruoja, tačiau vienas plačiai cituojamas dydis yra apie 21 m ilgį ir ~33 tonų (≈30000 kg) svorį; kiti vertinimai pateikia platesnį intervalą (maždaug 15–30 m ilgio ir 20–50+ t), todėl tikslus dydis neabejotinai turi paklaidų.
Radiniai ir pasiskirstymas
Jo fosilijų rasta Naujojoje Meksikoje, Teksase ir Jutoje. Dauguma radinių yra fragmentiški skeletai (dažnai be kaukolių), įskaitant slanksteles, dubens dalis ir galūnių kaulus. Kai kurios formacijos, kur būtų rasta medžiaga, yra Maastrichto amžiaus horizontai, pavyzdžiui, Javelina ir Ojo Alamo formacijos, kurios atspindi vėlyvosios kredos fauną Pietvakarių JAV regione.
Taksonomija ir kilmė
Alamozauras priskiriamas titanozaurų (Titanosauria) grupei. Tiksli artimiausių giminaičių pozicija vis dar diskutuotina tarp paleontologų: kai kurie tyrimai sieja jį su Pietų Amerikos titanozaurais, o kiti – su įvairiomis nordamerikietiškomis linijomis. Tai rodo galimą faunos mainų tarp Pietų ir Šiaurės Amerikos paskutinėmis kreidos stadijomis arba savitą vietinę evoliuciją.
Gyvenamoji aplinka ir elgsena
Alamozauro skeleto elementai yra vienos dažniausių vėlyvojo kreidos periodo dinozaurų fosilijų, rastų Amerikos pietvakariuose, ir dabar naudojami to meto ir vietos faunai apibūdinti. Ši teritorija to meto geologijoje atspindi įvairias buveines – nuo lygumų ir potvynių slėnių iki pusiau sausringų vidaus plotų. Alamozauras, kaip didelis augalėdis, tikriausiai maitinosi lapijomis ir žemaūgiais augalais, pasiekiamais dėl ilgo kaklo; galėjo vaikščioti grupėmis arba net būriavosi (panašiai kaip kiti titanozaurai), tačiau tiesioginių elgsenos įrodymų labai mažai.
Paleoekologinė reikšmė
Šioje vietovėje pasikeitė klimatas, ji tapo sausesnė, ir tai lėmė faunos pokyčius. Tomas M. Lehmanas (Thomas M. Lehman) tai apibūdina kaip "staigų paviršutiniškai 'juros periodo' faunos atgimimą". Šiose faunose dominuoja alamozaurai, o Teksase gausiai paplitę ketzalkoatlai. Alamozauro ir Quetzalcoatlus asociacija tikriausiai atstovauja pusiau sausringoms vidaus lygumoms, kuriose dideli augalėdžiai ir didelis skraidantis fauna galėjo kartu egzistuoti. Alamozaurus ir kiti titanozaurai padeda suprasti vėlyvosios kreidos ekosistemos struktūrą, maitinimosi tinklus ir žemyno biogeografinius ryšius prieš masinį KT įvykį.
Apibendrinant, Alamozauras yra svarbus Šiaurės Amerikos vėlyvosios kreidos simbolis: nors jo fosilijos dažnai fragmentiškos ir trūksta kaukolės liekanų, šis titanozauras perduoda svarbią informaciją apie dydį, biologiškumą ir regioninę faunos dinamiką prieš dinozaurų išnykimą. p201.