Klasikinė fizika
Klasikinė fizika - tai fizika, sukurta iki XX a. Ši fizikos dalis nagrinėja tokius dalykus kaip judėjimas, šviesa, gravitacija ir elektra.
Šiandien daugumoje fizikos sričių naudojamos sudėtingesnės nei klasikinės fizikos idėjos, nes XX a. fizikai atrado du geresnius būdus gamtai aprašyti: reliatyvumo teoriją ir kvantinę mechaniką.
Paaiškėjo, kad klasikinė fizika neveikia, kai tiriami dalykai yra labai labai maži (maždaug atomo dydžio ar mažesni) arba juda labai labai greitai (maždaug šviesos greičiu). Todėl maždaug XX a. pradžioje Albertas Einšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją, o tokie žmonės kaip Neilsas Boras, Verneris Heizenbergas ir Erwinas Schrödingeris sukūrė kvantinę mechaniką.
Istorija
Seras Izaokas Niutonas ir daugelis mokslininkų prieš jį padėjo sukurti klasikinę fiziką. Jie pastebėjo, kad kai kurie gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, obuolio kritimas, kiekvieną kartą vyksta vienodai. Niutonas sudarė lygtis, kurios leido nuspėti tokius įvykius. Šias lygtis jis pavadino fizikos dėsniais.
Niutono fizikos dėsniai buvo išbandyti eksperimentais ir taikant juos darbe. Kartais įvairūs dalykai (pavyzdžiui, galingi vėjai) šiek tiek sujaukia eksperimento rezultatus, ir rezultatai būna šiek tiek neteisingi. Tačiau kai žmonės stengiasi atsikratyti šių papildomų veiksnių, eksperimentų rezultatai beveik visada priartėja prie to, ką numato Niutono dėsniai.
Klasikinės fizikos sritys
- Mechanika (kaip svirtys padeda pakelti daiktus, kaip automobiliai važiuoja išjungus variklį ir pan.)
- Termodinamika (kodėl vienus dalykus laikome karštais, o kitus - šaltais, kodėl vandenį reikia šildyti ilgiau nei orą ir pan. )
- Elektra (kodėl trinant vieną daiktą į kitą gali atsirasti statinis krūvis, kodėl elektronai juda laidais, kodėl žaibas gali nutolti didžiuliais atstumais ir t. t.).
- Magnetizmas (kodėl kompaso adatos rodo į šiaurės ir pietų polius, kodėl vinys, apvyniotos aplink ir aplink izoliuotą vielą, veikia kaip magnetai, kai per vielą teka nuolatinė srovė, ir t. t.).
- Optika (kodėl saulės šviesa, prasiskverbianti pro lietaus lašus, gali sukurti vaivorykštę, kodėl prizmės išlenkia šviesą ir sukuria spektrą, panašų į vaivorykštės, kodėl lęšiai gali padidinti daiktus, kaip pagaminti galingus teleskopus su lęšiais ir be jų ir t. t.)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra klasikinė fizika?
A.: Klasikinė fizika - tai fizikos šaka, kuri buvo sukurta iki XX amžiaus. Ji tiria tokius dalykus kaip judėjimas, šviesa, gravitacija ir elektra.
K: Kaip klasikinė fizika pasikeitė XX amžiuje?
A: XX a. fizikai atrado du geresnius gamtos aprašymo būdus - reliatyvumo teoriją ir kvantinę mechaniką, todėl klasikinė fizika tapo mažiau naudinga tiriant labai mažus ar greitai judančius objektus.
K: Kas dirbo kurdamas naujas teorijas XX amžiuje?
A: Albertas Einšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją, o tokie žmonės kaip Neilsas Boras, Verneris Heizenbergas ir Ervinas Šredingeris sukūrė kvantinę mechaniką.
K: Kada klasikinė fizika neveikia?
A: Klasikinė fizika neveikia, kai tiriami labai maži objektai (maždaug atomo dydžio ar mažesni) arba kai tiriami labai greitai (maždaug šviesos greičiu) judantys objektai.
K: Kokius pavyzdžius nagrinėja klasikinė fizika?
A: Klasikinės fizikos nagrinėjamų temų pavyzdžiai yra judėjimas, šviesa, gravitacija ir elektra.
K: Kokios dvi teorijos XX a. pakeitė klasikinę fiziką?
A: Dvi teorijos, XX amžiuje pakeitusios klasikinę fiziką, buvo reliatyvumo teorija ir kvantinė mechanika.
