Alberto liurbis (Menura alberti) yra stambus, fazano dydžio paukštis, siekiantis apie 90 cm ilgį. Viršutinė kūno dalis padengta rudomis plunksnomis, apačia – sodriai kaštoninė. Išvaizda ir elgsena jam labai panašios į puikausio lyrinio paukščio, tačiau jis yra kiek mažesnis. Šis paukštis garsėja išskirtine imituojančia giesme – mėgdžioja kitų rūšių balsus ir miško garsus. Kartais jį vadina „princo Alberto lyražu“ arba „šiauriniu lyražu“; pavadintas karalienės Viktorijos vyro princo Alberto garbei.

Buveinė ir paplitimas

Alberto lyrinis paukštis gyvena tik siaurame atogrąžų miškų ruože Lamingtono nacionaliniame parke netoli Kvynslando ir Naujojo Pietų Velso sienos. Dėl itin riboto arealo ši rūšis yra pažeidžiama: žinoma apie 3 500 individų. Yra pranešimų apie galimą radim vietų Blackall Range, tačiau tai nėra patvirtinta. Stabilios grupės stebimos Tamborino kalne, Scenic Rim ir Nightcap Range.

Mityba ir kasdienė elgsena

Alberto liurbiai daugiausia minta smulkiais vabzdžiais ir kitais bestuburiais, kuriuos jie iškrapšto iš žemės, samanų ir žemės paviršiaus po nendrėmis ar krūmais. Tai daugiausiai žemėje gyvenantys paukščiai: jie dažnai vaikšto ar bėgioja po miško paklotę, o pavojaus atveju greitai pasitraukia į tankynę arba sparčiai išskrenda trumpam atstumui. Paprastai jie būna drovūs ir vengia žmogaus.

Veisimosi elgsena ir giedojimas

Veisimosi sezonas vyksta australietišką žiemą – nuo gegužės iki rugpjūčio. Patinai traukia pateles sudėtingais pasirodymais, kuriuose dera giesmė, mimikrija ir šokis. Giesmės yra itin ilgos ir įvairios: patinai imituoja kitų paukščių balsus bei aplinkos garsus, o kartais jų pasirodymai trunka iki keturių valandų, atskiros frazės gali skambėti net iki valandos. Šokio metu patinas pakelia uodegos plunksnas aukštyn virš kūno; plunksnos formuoja charakteringą lyros formą, iš kurios kilo pavadinimas „lyrinis paukštis“.

Po poravimosi patelė paprastai rūpinasi lizdu bei jaunikliais viena – perėjimas ir tolimesnis jauniklių auginimas paprastai tenka patelėms.

Išsaugojimas ir grėsmės

Menura alberti yra įtrauktas į pažeidžiamų rūšių sąrašą. Pagrindinės grėsmės – buveinių nykimas ir suskaidymas dėl žmogaus veiklos, invaziniai plėšrūnai (pvz., laukiniai šunys, katės), stichinės nelaimės kaip miškų gaisrai ir klimato kaitos poveikis. Dėl siauro arealo rūšis yra jautri net mažiems buveinių pokyčiams, o reprodukcijos tempai nėra greiti.

Siekiant išsaugoti šią rūšį, svarbios priemonės yra natūralių miškų apsauga (pvz., plėtojant ir palaikant Lamingtono nacionalinį parką ir kitus saugomus plotus), buveinių atkūrimas, invazinių plėšrūnų kontrolė ir stebėsena. Tyrimai apie populiacijos dinamiką, paplitimą ir ekologiją padeda kryptingai planuoti apsaugos priemones.

Kiti pastebėjimai

  • Alberto liurbis yra svarbi regiono biologinės įvairovės dalis ir traukos objektas paukščių stebėtojams dėl savo unikalaus pasirodymo.
  • Nors panašus į puikųjį lyrinį paukštį, jis yra mažesnis ir turi regionui specifinių elgsenos bruožų.