Kolumbaino vidurinės mokyklos žudynės (1999 m., Littleton, Koloradas)

Kolumbaino žudynės (1999) Littleton, Koloradas — išsamus straipsnis apie įvykį, priežastis, aukas ir poveikį mokyklų saugumui bei prevencijai.

Masinės žudynės Kolumbaino vidurinėje mokykloje – 1999 m. balandžio 20 d. įvykęs šaudymas ir bandymas susprogdinti mokyklą Kolumbaino vidurinėje mokykloje Litletone, Kolorado valstijoje, netoli Denverio. Aštuoniolikmetis Erikas Harisas ir septyniolikmetis Dilanas Kleboldas įvykdė žudynes; abu buvo šios mokyklos mokiniai. Naudodami ginklus jie nužudė 12 mokinių ir vieną mokytoją (iš viso 13 žmonių), o daugiau nei 20 buvo sužeista – tiek šaudymais, tiek bėgant ir panikos metu. Dešimt žmogžudysčių įvyko mokyklos bibliotekoje, kur jie vėliau nusižudė savo ginklais. Prieš šaudynes jie mokyklos valgykloje padėjo dvi dideles propano bombas. Jos galėjo nužudyti daugybę ten buvusių žmonių, tačiau nesprogo. Mokyklos automobilių stovėjimo aikštelėje jie taip pat padėjo dvi automobilyje padėtas bombas, kurios turėjo nužudyti pirmuosius reaguojančius pareigūnus ir naujienų reporterius. Jos taip pat nesprogo. Jie taip pat turėjo vamzdinių bombų ir molotovo kokteilių, kuriuos uždegė ir metė. Dauguma jų sprogo, tačiau nė viena per žudynes panaudota bomba nieko nesužeidė ir neužmušė.

Įvykio eiga

Tą rytą Harisas ir Kleboldas atvyko į mokyklą apsirengę ilgesniais drabužiais (trench coats), turėdami sudėtingą planą – sukelti sprogimus, o vėliau atakuoti užpuolus likusius mokinius ir pirmuosius reaguotojus. Kai sprogmenys neįsijungė arba nesugebėjo sukelti numatyto efekto, jie pereito prie atviros ugnies. Pagrindinė šaudynių vieta tapo biblioteka, kur buvo nužudyta daugiausia aukų; įvykio pabaigoje abu šauliai nusižudė.

Ginklai ir sprogmenys

Perpetratoriai turėjo įvairius šaunamuosius ginklus ir sprogmenis. Jie naudojosi pusiau automatiniais pistoletais (įskaitant plačiai minimą modelį TEC-9), šautuvais ir kelio šautuvais, taip pat įvairiomis sprogstamosiomis priemonėmis: propano balionais, automobiliuose paslėptomis bombomis, vamzdinėmis bombomis ir molotovo kokteiliais. Dauguma sprogmenų veikė netinkamai arba sprogo be rimtesnių pasekmių – todėl didžia dalimi aukų pareikalavo šaudymai.

Perpetratorių motyvai ir tyrimai

Tyrimai parodė, kad Hariso ir Kleboldo motyvai buvo sudėtingi ir įvairialypiai: psichologiniai faktoriai, asmeniniai nepasitenkinimai, pyktis, troškimas pagarsėti ir ilgalaikis planavimas. Po žudynių buvo rasti abiejų asmeniniai užrašai, dienoraščiai ir vaizdo įrašai, kuriuose atsispindėjo jų planai ir ideologinės nuostatos. Įvairios ankstyvosios viešos diskusijos apie tai, ar pagrindinė priežastis buvo patyčios, vėliau buvo papildytos detalesniais tyrimais, rodančiais, kad motyvai buvo kompleksiški ir negali būti priskiriami vienai priežasčiai.

Atsakas ir tyrimas

Policijos reakcija į įvykį buvo plačiai nagrinėjama: pirmieji pareigūnai ilgą laiką sukūrė perimetrą ir nevykdė skubios atakos į biblioteką, kur buvo žudomi žmonės. Vėlesni skiriami tyrimai ir įvertinimai kritikavo šį reagavimo modelį ir padėjo pakeisti JAV saugos protokolus – ypač keičiant taktiką reaguoti į ginkluotus užpuolimus (angl. active shooter) – dabar akcentuojama greita įsikišimo svarba, o ne laukimas papildomų pajėgų.

Pasekmės ir poveikis

Tai buvo viena iš pirmųjų labai gerai žinomų masinių žudynių JAV mokyklose, ir iki 2007 m. Virdžinijos technikos universitete įvykusių žudynių – buvusi vieni iš žudynių, pareikalavusių daugiausiai aukų. Po Kolumbaino įvyko intensyvi vieša diskusija apie ginklų kontrolę, mokyklų saugumo priemones, jaunimo psichikos sveikatą ir žiniasklaidos atsakomybę. Šis išpuolis taip pat paskatino mokyklas visoje šalyje įdiegti griežtesnes saugumo procedūras, tremtis nuo „laisvo įėjimo“ ir įvesti evakuacijos bei izoliavimo (lockdown) planus.

Kultūrinis ir socialinis kontekstas

Kolumbaino žudynės stipriai paveikė populiariąją kultūrą ir viešąją diskusiją. Apie įvykį buvo parašyta daug knygų, dokumentinių filmų ir meninių filmų; vienas žinomiausių pavyzdžių – Michael Moore'o dokumentinis filmas „Bowling for Columbine“. Dave'o Culleno knyga „Columbine“ laikoma viena iš išsamiausių tyrimų, paneigiančių daug įvairių anksčiau skleistų mitų (pvz., vieno bendruomenės stereotipo apie „trench coat mafia“ ir pan.).

Atmintis ir memorialai

Įvykis paliko gilų randą bendruomenei. Litletone ir įvairiose kitose vietose kasmet rengiami minėjimai ir atminimo renginiai aukoms pagerbti. Mokyklos teritorijoje įrengtas memorialas, kuriame prisimenami žuvusieji ir pagerbiami išgyvenusieji. Taip pat buvo inicijuotos paramos programos nukentėjusiems ir jų šeimoms, plėtojama mokinių psichikos sveikatos pagalba.

Ilgalaikės pamokos

• Aktyvaus šaulio situacijose policijos taktika pasikeitė – dabar dažnai skatinama greitesnė ir agresyvesnė pirminė intervencija, kad būtų sustabdytas užpuolikas.
• Mokyklų saugumo protokolai ir prevencinės priemonės buvo sustiprinti: kontroliniai įėjimai, signalizacija, mokymo planai, psichologinė parama.
• Įvyko intensyvus visuomenės diskursas apie ginklų prieinamumą, jaunimo psichinę sveikatą ir žiniasklaidos vaidmenį formuojant viešąją nuomonę.

Kolumbaino žudynės tapo etalonu diskusijose apie mokyklų smurtą ir saugą. Nors daug nusistovėjusių mitų vėliau buvo paneigta ar patikslinta, pats įvykis išlieka giliai atminime kaip vienas tragiškiausių JAV mokyklų istorijoje.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas nutiko 1999 m. Kolumbaino vidurinėje mokykloje?

Klausimas: Kiek žmonių žuvo per šias žudynes?

K: Kokias bombas per žudynes naudojo Harisas ir Kleboldas?

Klausimas: Kada šios žudynės buvo lyginamos su kitais panašiais įvykiais?

K: Kas įvykdė šį smurto aktą?

K: Kur įvyko dauguma žudynių?

Paieška pagal raidę