Sąžinės prieštarautojas (CO) — kas tai? Apibrėžimas ir teisės
Sužinokite, kas yra sąžinės prieštarautojas (CO), teisės, istorija ir alternatyvi tarnyba Lietuvoje bei ES — teisinės apsaugos ir praktinių patarimų gidas.
Sąžinės prieštarautojas (CO) yra asmuo, kuris atsisako tapti karinių pajėgų kovotoju arba atsisako dalyvauti karinėje veikloje dėl asmeninių, moralinių, religinių ar filosofinių įsitikinimų. Tokį sprendimą gali lemti įvairios priežastys: nesmurtiniai įsitikinimai, religija, etiniai ir moraliniai principai, principinis nenoras žudyti arba pacifizmas.
Kodėl žmonės tampa sąžinės prieštarautojais?
- Religinės priežastys: kai kurios religijos ar tikėjimo bendruomenės draudžia dalyvauti kariniuose veiksmuose.
- Etiniai ir moraliniai motyvai: įsitikinimas, kad neįmanoma etiškai vykdyti karo veiksmų.
- Pacifizmas: principinis prieštaravimas karui kaip socialinei ir politinei priemonei.
- Psichologinės arba humanitarinės priežastys: baimė dalyvauti mirtinose operacijose arba nenoras prisidėti prie smurto vykdymo.
Istorija ir teisinis reguliavimas
Sąžinės prieštaravimo traktavimas šalyse kito per istoriją: kai kur CO buvo persekiojami, kalinami, baudžiami ar net mirtinai nubaudžiami. Po Antrojo pasaulinio karo daugelyje Vakarų valstybių įdiegtos alternatyvios nekarinės tarnybos, dažnai vadinamos civiline tarnyba, kurios leidžia atlikti visuomenei naudingą darbą be ginkluoto dalyvavimo. Kai kuriose valstybėse konskripcija panaikinta arba pakeista savanoriška kariuomene.
Tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir teismų praktikoje sąžinės prieštaravimas vis labiau vertinamas kaip apsaugotina teisė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad pareiga atlikti karinę tarnybą gali paliesti asmens religijos ir minties laisvę; vienas reikšmingų precedentų yra sprendinys, kuriame konstatuota, kad sąžinės prieštaravimas patenka į Article 9 (minties, sąžinės ir religijos laisvė) apsaugą. Be to, Europos Sąjunga ir kiti tarptautiniai mechanizmai akcentuoja minties ir sąžinės laisvės svarbą kaip vieną iš pagrindinių teisių.
Kaip valstybės sprendžia CO statusą?
- Įtvirtintos procedūros: daugelyje šalių reikia oficialiai prašyti pripažinimo sąžinės prieštarautoju, pateikiant motyvaciją raštu ir (ar) dalyvaujant įvertinimo komisijoje.
- Įrodinėjimas nuoširdumo: komitetai ar institucijos vertina, ar asmens įsitikinimai yra nuoširdūs ir nuoseklūs, nes valstybei svarbu išvengti piktnaudžiavimo sistema.
- Alternatyvi tarnyba: pripažintiems CO dažnai siūloma atlikti ilgiau trunkančią civilinę arba kitą nekarinę tarnybą visuomenei.
- Baudžiamosios pasekmės: šalyse, kur alternatyvios galimybės nenustatytos, CO gali būti taikomos bausmės — nuo baudų iki laisvės atėmimo.
Praktiniai aspektai
Procedūros ir teisės labai priklauso nuo šalies teisės. Dažniausiai reikalinga:
- rašytinė pareiškimo forma;
- aiškus ir nuoseklus įsitikinimų pagrindimas;
- galimi liudytojai ar dokumentai, patvirtinantys nuoširdumą (pvz., religinės bendruomenės narystė, ilgalaikiai veiksmai atitinkantys pareiškimą);
- paskirtos komisijos arba teismai, kurie vertina pareiškimą.
Patarimai ir išvados
- Jeigu svarstote apie sąžinės prieštaravimą, susipažinkite su savo šalies įstatymais ir procedūromis.
- Ieškokite konsultacijų pas žmogaus teisių organizacijas, teisininkus ar nevalstybines organizacijas, kurios specializuojasi šioje srityje.
- Atsiminkite, kad tarptautinė praktika ir sprendimai, ypač Europos žmogaus teisių srityje, stiprina sąžinės prieštaravimo apsaugą, tačiau nacionalinis reglamentavimas ir atskiros bylos gali lemti skirtingas pasekmes.
"Aš neturiu jokių pretenzijų Vietkongui... Jie niekada nevadino manęs juodaodžiu." - Muhammadas Ali, 1966 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra sąžinės prieštarautojas?
Atsakymas: Sąžinės prieštarautojas - tai asmuo, kuris dėl savo neprievartinių ar religinių įsitikinimų, etinių ir moralinių įsitikinimų prieš žmonių žudymą arba pacifizmo pasirenka nebūti karinių pajėgų kovotoju pagal šaukimą į kariuomenę.
Klausimas: Kodėl kai kurie žmonės tampa sąžinės prieštarautojais?
A: Kai kurie žmonės tampa karo prievolininkais pagal sąžinę dėl savo nesmurtinių ar religinių įsitikinimų, etinių ir moralinių įsitikinimų prieš žmonių žudymą arba pacifizmo.
K: Kaip istorijos bėgyje šalys elgėsi su sąžinės prieštaraujančiaisiais?
A: Istorijos bėgyje šalys skirtingai elgėsi su sąžinės prieštaraujančiaisiais: vieni buvo suimami arba baudžiami piniginėmis baudomis, kiti baudžiami mirtimi.
K: Kokios alternatyvios nekarinės tarnybos pacifistams buvo sukurtos po Antrojo pasaulinio karo?
A.: Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Vakarų šalių sukūrė alternatyvias nekarines tarnybas (civilinę tarnybą) kaip alternatyvą pacifistams.
K: Ar kai kuriose šalyse buvo sudarytos komisijos, kurios spręsdavo dėl sąžinės atsisakiusiųjų?
A: Taip, kai kuriose šalyse buvo komisijos, kurios spręsdavo, ar asmuo tikrai atsisakė atlikti ginkluotąją tarnybą dėl savo įsitikinimų arba dėl karo baimės.
Klausimas: Ar atsisakymas leisti atsisakyti karo tarnybos pagal sąžinę buvo pripažintas religijos ir minties laisvės pažeidimu?
A: Taip, 2013 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad atsisakymas atsisakyti karo tarnybos pagal sąžinę yra religijos ir minties laisvės pažeidimas, o Europos Sąjunga pripažino, kad teisė atsisakyti karo tarnybos pagal sąžinę yra viena iš pagrindinių teisių.
Klausimas: Ar yra konkrečių priežasčių, dėl kurių žmonės tampa karo prievolės atsisakiusiaisiais pagal sąžinę?
Atsakymas: Taip, žmonės gali tapti karo prievolininkais pagal sąžinę dėl nesmurtinių ar religinių įsitikinimų, etinių ir moralinių įsitikinimų prieš žmonių žudymą arba pacifizmo.
Ieškoti