JTO konvencija dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo — apibrėžimas
Sužinokite JTO konvencijos dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo esmę, apibrėžimą, teisines nuostatas ir skundų mechanizmus – aiškiai, išsamiai ir aktualiai.
Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo yra tarptautinė sutartis, skirta kovai su rasizmu ir rasine segregacija, ir ji yra viena iš kertinių tarptautinės žmogaus teisių teisės normų. Jungtinės Tautos priėmė konvenciją 1965 m. gruodžio 21 d. reaguodamos į tuo metu vykdytą apartheido politiką Pietų Afrikos Respublikoje. Ji įsigaliojo 1969 m. sausio 4 d. Nuo tada daug valstybių tapo šios konvencijos dalyvėmis arba yra įsipareigojusios laikytis jos principų.
Kas yra rasinė diskriminacija pagal konvenciją
1 straipsnyje konvencija pateikia aiškų rasinės diskriminacijos apibrėžimą: tai "bet koks skirstymas, išskyrimas, apribojimas ar pirmenybė dėl rasės, odos spalvos, kilmės, tautinės ar etninės kilmės, kuriais siekiama panaikinti arba dėl kurių nukenčia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, naudojimasis jomis ar naudojimasis jomis lygiomis teisėmis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar bet kurioje kitoje visuomenės gyvenimo srityje".
Paprastai tai reiškia, kad neleistinas bet koks elgesys ar teisės aktai, kurie atskiria žmones arba riboja jų galimybes dėl jų rasės ar etninės kilmės. Tai apima, pavyzdžiui:
- segregaciją ir atskirų grupių izoliavimą;
- atsisakymą suteikti viešąsias paslaugas, švietimą ar darbą dėl rasės;
- rasinę profilaktiką, diskriminacinius įdarbinimo ar apgyvendinimo sprendimus;
- rasinę prievartą, smurtą ar neapykantos kurstymą prieš tam tikras grupes.
Šalims nustatyti įsipareigojimai
Konvencija įpareigoja valstybes priimti teisines ir praktines priemones, kad būtų užtikrintas lygybės principas ir užkirstas kelias rasinei diskriminacijai. Tai reiškia, kad valstybės turi:
- priimti įstatymus, draudžiančius diskriminaciją ir numatančius sankcijas už pažeidimus;
- įgyvendinti nuostatas, užtikrinančias vienodas galimybes švietime, darbe, sveikatos priežiūroje ir kitose srityse;
- naikinti segregacijos formas ir užkirsti kelią instituciniai praktikoms, kurios skatina atskirtį;
- taikyti prevencines priemones, šviesti visuomenę ir remti nukentėjusius asmenis bei bendruomenes.
Draudimai dėl neapykantos ir 4 straipsnis
4 straipsnyje konvencija aiškiai draudžia skatinti bet kokią rasinę neapykantą, taip pat neapykantos kalbą ir dalyvavimą organizacijose, kurios propaguoja rasinę diskriminaciją ar smurtą. Valstybė, ratifikuodama konvenciją, įsipareigoja padaryti tam tikrus rasinės neapykantos veiksmus neteisėtais ir, prireikus, numatyti baudžiamąsias ar administracines sankcijas.
Stebėsena ir skundų nagrinėjimas
Konvencija numato mechanizmus, kuriais stebima jos įgyvendinimas. Jungtinių Tautų Komitetas dėl rasinės diskriminacijos (angl. Committee on the Elimination of Racial Discrimination, CERD) nagrinėja valstybių pranešimus apie priemones, kurių imtasi konvencijai įgyvendinti, ir teikia rekomendacijas. Komitetas taip pat priima bendrąsias rekomendacijas, kuriomis aiškina konvencijos nuostatas ir pateikia gairių valstybėms.
14 straipsnis suteikia galimybę asmeniui ar žmonių grupei, kurie mano, kad patyrė rasinę diskriminaciją, kreiptis skundu į Jungtinių Tautų komitetą, jei atitinkama valstybė pripažino komiteto kompetenciją nagrinėti individualius skundus. Tokios procedūros sprendimai ar rekomendacijos gali turėti įtakos nacionalinei teisinei praktikai ir paskatinti teisėkūros ar administracinius pokyčius šalyje. Be to, vėliau priimtas Prot. (neprivalomas) numato papildomas procedūras, pavyzdžiui, skundų ir tyrimų galimybes — jų taikymas priklauso nuo to, ar valstybė priėmė tokius papildomus mechanizmus.
Reikšmė ir poveikis
Konvencija yra pagrindinis tarptautinis instrumentas kovojant su rasine diskriminacija. Ji suteikia teisėtumo pagrindą prevencinėms priemonėms, teisminėms iniciatyvoms ir pilietinės visuomenės veiklai mažinant rasinę atskirtį. Komitetų sprendimai, valstybių pranešimai ir bendrosios rekomendacijos padeda tobulinti nacionalinius teisės aktus ir politikas, skatinančias lygybę ir apsaugą nuo diskriminacijos.
Apibendrinant: konvencija ne tik apibrėžia, kas yra rasinė diskriminacija, bet ir įpareigoja valstybes imtis realių teisinių, politinių ir praktinių priemonių ją panaikinti, uždrausti neapykantos veiksmus bei užtikrinti, kad nukentėję asmenys turėtų galimybes ginti savo teises tarptautinių mechanizmų pagalba.
Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas
Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas yra žmogaus teisių ekspertų, kurie stebi, kaip įgyvendinama Konvencija, institucija. Komiteto nariais yra aštuoniolika nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų. Jie renkami ketverių metų kadencijai, pusė narių renkami kas dvejus metus. Prie sutarties prisijungusios valstybės narius renka slaptu balsavimu. Kiekviena valstybė gali paskirti savo šalies atstovą, kuris kandidatuotų į Komiteto narius.
Prie Sutarties prisijungusios valstybės privalo reguliariai teikti Komitetui ataskaitas, kuriose nurodomos teisinės, teisminės, politinės ir kitos priemonės, kurių jos ėmėsi Konvencijai įgyvendinti. Pirmoji ataskaita turi būti pateikta per metus nuo Konvencijos taikymo šalyje pradžios; vėliau ataskaitos turi būti teikiamos kas dvejus metus arba Komiteto prašymu. Komitetas atidžiai perskaito kiekvieną ataskaitą ir "baigiamųjų pastabų" forma aptaria savo susirūpinimą keliančius klausimus ir rekomendacijas valstybei.
Komitetas paprastai renkasi į posėdžius Ženevoje kiekvieną kovą ir rugpjūtį.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo?
A: Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama užkirsti kelią rasizmui ir rasinei segregacijai. Ją 1965 m. priėmė Jungtinės Tautos, reaguodamos į tuo metu Pietų Afrikos Respublikoje vykdytą apartheido politiką.
Klausimas: Kiek šalių sutiko laikytis šios konvencijos?
A: 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, 88 šalys sutiko laikytis šios konvencijos taisyklių, o 190 šalių sutinka iš esmės.
K: Kas 1 straipsnyje rašoma apie rasinę diskriminaciją?
A: 1 straipsnyje rasinė diskriminacija apibrėžiama kaip bet koks skirstymas, išskyrimas, apribojimas ar pirmenybė dėl rasės, odos spalvos, kilmės, tautinės ar etninės kilmės, kurio tikslas ar pasekmė - panaikinti ar apriboti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimą, naudojimąsi jomis ar naudojimąsi jomis lygiomis teisėmis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar bet kurioje kitoje visuomenės gyvenimo srityje.
K: Ką draudžia 4 straipsnis?
A: 4 straipsnis draudžia skatinti bet kokį rasizmą, įskaitant neapykantos kalbą ir diskriminaciją. Jei šalis sutinka su šia Konvencija, ji privalo neapykantos kalbą ir dalyvavimą neapykantos grupėse pripažinti neteisėtais.
K: Kaip komitetas gali nagrinėti skundus?
A.: 14 straipsnis suteikia teisę bet kurios šalies žmonėms, patyrusiems diskriminaciją dėl rasės, pateikti skundą Jungtinių Tautų komitetui. Šie skundai gali turėti įtakos skundus pateikusių šalių įstatymams.
K: Kada įsigaliojo ši konvencija?
A: Ši konvencija įsigaliojo 1969 m. sausio 4 d.
Ieškoti