Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo
Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo yra tarptautinė sutartis (šalių susitarimas) prieš rasizmą ir rasinę segregaciją, viena iš tarptautinės žmogaus teisių teisės normų. Jungtinės Tautos konvenciją priėmė 1965 m. gruodžio 21 d., reaguodamos į tuo metu Pietų Afrikos Respublikoje vykdytą apartheido politiką. Ji įsigaliojo 1969 m. sausio 4 d. 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, 88 šalys sutiko laikytis konvencijos taisyklių, o 190 šalių iš esmės sutinka.
Konvencijoje apibrėžiama, kas yra rasinė diskriminacija, kad kiekviena sutarties šalis galėtų susitarti, kaip apibrėžti diskriminaciją. 1 straipsnyje (pirmasis sutarties susitarimas), kad rasinė diskriminacija yra: "bet koks skirstymas, išskyrimas, apribojimas ar pirmenybė dėl rasės, odos spalvos, kilmės, tautinės ar etninės kilmės, kuriais siekiama panaikinti [atsikratyti] arba dėl kurių nukenčia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, naudojimasis jomis ar naudojimasis jomis lygiomis teisėmis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar bet kurioje kitoje visuomenės gyvenimo srityje".
Konvencijos 4 straipsnyje draudžiama skatinti bet kokį rasizmą, įskaitant neapykantos kalbą ir diskriminaciją. Jei šalis sutinka su Konvencija, ji privalo neapykantos kalbą ir dalyvavimą neapykantos grupėse pripažinti neteisėtais. Siekiant užtikrinti, kad šalys laikytųsi šios taisyklės, į Konvenciją taip pat įtrauktas 14 straipsnis, pagal kurį skundus dėl diskriminacijos gali nagrinėti komitetas. 14 straipsnis suteikia teisę asmeniui ar žmonių grupei iš bet kurios šalies, patyrusiems bet kokią diskriminaciją dėl rasės, pateikti skundą Jungtinių Tautų komitetui. Šie skundai gali turėti įtakos skundus pateikusių asmenų šalių įstatymams.
Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas
Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas yra žmogaus teisių ekspertų, kurie stebi, kaip įgyvendinama Konvencija, institucija. Komiteto nariais yra aštuoniolika nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų. Jie renkami ketverių metų kadencijai, pusė narių renkami kas dvejus metus. Prie sutarties prisijungusios valstybės narius renka slaptu balsavimu. Kiekviena valstybė gali paskirti savo šalies atstovą, kuris kandidatuotų į Komiteto narius.
Prie Sutarties prisijungusios valstybės privalo reguliariai teikti Komitetui ataskaitas, kuriose nurodomos teisinės, teisminės, politinės ir kitos priemonės, kurių jos ėmėsi Konvencijai įgyvendinti. Pirmoji ataskaita turi būti pateikta per metus nuo Konvencijos taikymo šalyje pradžios; vėliau ataskaitos turi būti teikiamos kas dvejus metus arba Komiteto prašymu. Komitetas atidžiai perskaito kiekvieną ataskaitą ir "baigiamųjų pastabų" forma aptaria savo susirūpinimą keliančius klausimus ir rekomendacijas valstybei.
Komitetas paprastai renkasi į posėdžius Ženevoje kiekvieną kovą ir rugpjūtį.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo?
A: Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama užkirsti kelią rasizmui ir rasinei segregacijai. Ją 1965 m. priėmė Jungtinės Tautos, reaguodamos į tuo metu Pietų Afrikos Respublikoje vykdytą apartheido politiką.
Klausimas: Kiek šalių sutiko laikytis šios konvencijos?
A: 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, 88 šalys sutiko laikytis šios konvencijos taisyklių, o 190 šalių sutinka iš esmės.
K: Kas 1 straipsnyje rašoma apie rasinę diskriminaciją?
A: 1 straipsnyje rasinė diskriminacija apibrėžiama kaip bet koks skirstymas, išskyrimas, apribojimas ar pirmenybė dėl rasės, odos spalvos, kilmės, tautinės ar etninės kilmės, kurio tikslas ar pasekmė - panaikinti ar apriboti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimą, naudojimąsi jomis ar naudojimąsi jomis lygiomis teisėmis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar bet kurioje kitoje visuomenės gyvenimo srityje.
K: Ką draudžia 4 straipsnis?
A: 4 straipsnis draudžia skatinti bet kokį rasizmą, įskaitant neapykantos kalbą ir diskriminaciją. Jei šalis sutinka su šia Konvencija, ji privalo neapykantos kalbą ir dalyvavimą neapykantos grupėse pripažinti neteisėtais.
K: Kaip komitetas gali nagrinėti skundus?
A.: 14 straipsnis suteikia teisę bet kurios šalies žmonėms, patyrusiems diskriminaciją dėl rasės, pateikti skundą Jungtinių Tautų komitetui. Šie skundai gali turėti įtakos skundus pateikusių šalių įstatymams.
K: Kada įsigaliojo ši konvencija?
A: Ši konvencija įsigaliojo 1969 m. sausio 4 d.
