Jungtinių Tautų konvencija: visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimų teisės

Jungtinių Tautų konvencija: migruojančių darbuotojų ir jų šeimų teisės — tarptautinė apsauga nuo išnaudojimo, teisingumas, teisės ir ratifikacijų iššūkiai.

Tarptautinė konvencija dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos yra Jungtinių Tautų sutartis dėl visų migruojančių darbuotojų teisių. Ji taip pat saugo jų šeimas. Ji buvo priimta 1990 m. gruodžio 18 d. ir įsigaliojo 2003 m. (įsigaliojimo data: 2003 m. liepos 1 d.). Konvencija nustato tarptautinius standartus, kuriais valstybės pusės privalo vadovautis saugodamos tiek legalius, tiek tam tikromis sąlygomis ir neteisėtus (nereguliarius) migruojančius darbuotojus ir jų šeimų narius.

Ką saugo ši Konvencija?

Konvencija apima plataus spektro teises ir garantijas, tarp kurių yra:

• pagrindinės žmogaus teisės – teisė į gyvenimą, apsaugą nuo kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio;
• teisinė apsauga ir procesų garantijos – teisė į teisingą teismą, teisinę pagalbą ir apsaugą nuo savavališkų areštų bei išsiuntimų;
• darbo teisės – teisė į sąžiningą atlyginimą, saugias darbo sąlygas, laisvę kurti profesines sąjungas ir dalyvauti kolektyviniuose derybose;
• sveikatos ir socialinė apsauga – prieiga prie sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, socialinio draudimo;
• šeimos ir vaikų teisės – apsauga šeimos gyvenimui, teisė į deramą izoliaciją nuo neteisėtų išsiskyrimų, teisė į švietimą;
• nediskriminacija – draudimas diskriminuoti migruojančius darbuotojus dėl pilietybės ar migracijos statuso;
• teisė sugrįžti į savo kilmės valstybę ir teisė saugoti savo kultūrinę tapatybę.

Kam taikoma konvencija?

Konvencija apima visus migruojančius darbuotojus ir jų šeimos narius – tiek tuos, kurie atvyko teisėtai, tiek tam tikrose srityse ir tam tikromis sąlygomis neteisėtus migrantus. Reikia pažymėti, kad kai kurie Konvencijos straipsniai pilnai taikomi tik migruojantiems darbuotojams, kurie turi teisėtą pobūdį (pvz., suderintos socialinės apsaugos garantijos), tačiau pagrindinės žmogaus teisės ir daugelis apsaugos nuostatų turi būti suteiktos visiems asmenims be diskriminacijos.

Stebėsena ir taikymas

Įgyvendinimą stebi speciali JT ekspertų institucija – Committee on the Protection of the Rights of All Migrant Workers and Members of Their Families (Komitetas, nagrinėjantis Konvencijos taikymą). Valstybės pusės privalo pateikti periodines ataskaitas šiam komitetui, o nevalstybinės organizacijos gali teikti pastabas ir pranešimus apie pažeidimus. Konvencija taip pat siejasi su kitais tarptautiniais dokumentais, pabrėžiančiais darbo ir žmogaus teisių apsaugą, pvz., tarptautinės žmogaus teisių teisės instrumentais ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis.

Ratifikacijos ir iššūkiai

Nors Konvencija nustato platų teisių rinkinį migruojantiems darbuotojams, jos ratifikacija pasaulyje yra santykinai maža. Pagal 2019 m. gruodžio mėn. duomenis, tik 55 šalys buvo ratifikavusios, daugiausia valstybės iš Šiaurės Afrikos ir Pietų Amerikos. Daugumos Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos priimančiųjų šalių Konvencijos nebuvo ratifikavusios; taip pat neratifikavo ir kitos svarbios priimančios šalys, pavyzdžiui, Australija, Persijos įlankos arabų valstybės, Indija ir Pietų Afrika.

Mažas ratifikacijų skaičius dažnai siejamas su nerimu dėl suverenumo, imigracijos kontrolės, valstybės įsipareigojimų vietoje tvarkyti neteisėtą migraciją ir galimų išlaidų. Kai kurios priimančios šalys bijo, kad Konvencija suteiktų per daug teisių neteisėtiems migrantams arba ribotų galimybes griežtai kontroliuoti prieigą prie darbo rinkos ir socialinių paslaugų.

Praktinė reikšmė

Konvencija yra svarbus instrumentas siekiant užtikrinti, kad migruojantys darbuotojai nebūtų pažeidžiami dėl savo migracijos statuso ir kad jie turėtų prieigą prie pagrindinių teisių bei paslaugų. Ji taip pat skatina valstybes gerinti migracijos politiką, kovoti su išnaudojimu ir prekyba žmonėmis bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Net neratifikavusios šalys gali vadovautis Konvencijos standartais kaip tarptautine gairė, kuri padeda formuoti nacionalines teisines normas ir praktikas.

Konvencijos paminėjimas ir ryšiai su kitais tarptautiniais susitarimais pabrėžia, kad migrantų teisių apsauga yra ne tik migracijos valdymo, bet ir bendrų žmogaus teisių užtikrinimo dalis. Preambulėje Konvencija taip pat primena Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl darbuotojų migrantų ir nelaisvo darbo, kurios papildomai sustiprina jos nuostatų reikšmę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Tarptautinė konvencija dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos?

K: Ko siekiama šia konvencija?

K: Kiek šalių ratifikavo šią konvenciją?

Klausimas: Ar yra kokių nors nuorodų į šią konvenciją kitur?

K.: Kada ši konvencija įsigaliojo?

Paieška pagal raidę