Kas yra copyleft? Laisvųjų licencijų reikšmė ir principai

Sužinokite, kas yra copyleft: laisvųjų licencijų principai, skirtumai nuo autorių teisių ir populiarios licencijos (GNU GPL, CC BY‑SA) aiškiai ir praktiškai.

Copyleft (liet. „kopijuojamoji kairė“) yra licencijavimo principas, taikomas laisvojo turinio ir laisvosios programinės įrangos darbams. Tai nėra priešingybė autorių teisėms, — copyleft remiasi būtent autorių teisių sistema, bet naudoja ją kitaip: ne tam, kad visiškai uždraustų keitimus ar platinimą, o tam, kad užtikrintų, jog visi gavėjai išsaugotų tas pačias laisves kaip ir pirmasis autorius. Copyleft licencija suteikia teisę kopijuoti, keisti ir platinti darbą, bet kartu nustato sąlygą, kad platinami pakeitimai ir išvestiniai kūriniai būtų licencijuojami tomis pačiomis laisvėmis (dažnai vadinama „share-alike“ arba „same license“ sąlyga).

Kaip copyleft veikia praktiškai

Copyleft licencijos paprastai:

• leidžia naudoti, kopijuoti, platinti ir keisti kūrinį;
• reikalauja, kad kiekvienas, kuris platiną pakeistą ar ne pakeistą kūrinį, perduotų tas pačias teisės suteikiančias sąlygas gavėjui;
• dažnai reikalauja kartu su platinamu pakeistu kūriniu pateikti prieigą prie šaltinio (ypač programinės įrangos atveju).

Svarbu pažymėti, kad copyleft nėra tas pats, kas viešoji nuosavybė (public domain). Kopijuojamosios kairės pagrindas — autorių teisės: kūrinys lieka saugomas autorių teisių, tačiau licencija riboja, ką galima daryti su išvestiniais kūriniais, kad išsaugotų vartotojų laisves.

Skirtumas tarp copyleft ir leidžiančių (permissive) licencijų

Yra dvi pagrindinės laisvųjų licencijų grupės:

• Copyleft (pvz., GNU bendroji viešoji licencija, arba kitos „share-alike“ licencijos): reikalauja, kad išvestiniai darbai būtų platinami tuo pačiu ar suderinamu režimu, taip užtikrinant laisvių išlikimą visoje grandinėje.
• Leidžiančios (permissive) licencijos (pvz., MIT, BSD, Apache): suteikia didesnę laisvę — leidžia įtraukti kodą į uždarus, propriarinius projektus be privalomo atvirojo licencijavimo sąlygos.

Pavyzdžiai ir variantai

Dažniausiai naudojamos copyleft licencijos:

• GNU bendroji viešoji licencija (GPL) — plačiai taikoma programinei įrangai, laikoma „stipria“ copyleft licencija: reikalauja, kad visa su programine įranga susijusi platinama programinė medžiaga būtų licencijuota GPL sąlygomis.
• Creative Commons Attribution-ShareAlike (CC BY-SA) — populiari tarp kūrinių, tokių kaip tekstai, paveikslai, muzika; užtikrina, kad išvestiniai kūriniai būtų platinami tuo pačiu arba suderinamu leidimu.
• Yra ir „silpnesni“ (weak) copyleft variantai, pavyzdžiui, LGPL, kurie leidžia tam tikrą sąveiką su proprietarine programine įranga (pvz., leidžia dinamiškai susieti biblioteką be privalomo visos programos atviro licencijavimo).

Dažni mitai ir netikslumai

• Mitai: kai kurie mano, kad copyleft reiškia, jog kūrinys nėra saugomas autorių teisių — tai netiesa. Copyleft remiasi autorių teisėmis ir naudoja jas kaip apribojimą, kad būtų užtikrintos tam tikros laisvės.
• Ne taip: copyleft nesiekia uždrausti keitimų ar platinimo — priešingai, jis skatina keisti ir platinti, bet su sąlyga, kad laisvės bus perduotos toliau.

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai:
  • Užtikrina, kad laisvės naudotis, keisti ir dalintis neišnyks — net jei kūrinys keičiamas ir platinamas toliau.
  • Skatina bendradarbiavimą ir atvirą tobulinimą, nes vertė kaupiasi atvirai prieinamame kode arba turinyje.
• Trūkumai:
  • Gali apriboti komercinį panaudojimą tam tikruose verslo modeliuose, kurie nori įtraukti atviro kodo dalis į uždaro kodo produktus.
  • Licencijų suderinamumo klausimai: kai kurie copyleft leidimai negali būti derinami su kitomis licencijomis be papildomų sąlygų.

Ar copyleft tinka jums?

Jeigu norite, kad jūsų kūrinys liktų atviras ir kad visi būsimi naudotojai bei kūrėjai turėtų tas pačias laisves, copyleft yra geras pasirinkimas. Jei siekiate maksimalaus platinimo ir leidimų komercializacijai be privalomos atviro licencijavimo sąlygos, galbūt labiau tiks leidžianti (permissive) licencija.

Teisiniai aspektai ir praktika

Copyleft licencijų teisėtumas ir vykdymas priklauso nuo šalies autorių teisių įstatymų, tačiau daugelyje jurisdikcijų copyleft licencijos yra pripažįstamos ir taikomos teisme. Svarbu aiškiai dokumentuoti licencijos sąlygas, pateikti reikiamą autorystės informaciją ir (programinei įrangai) užtikrinti prieigą prie šaltinio kodų kartu su platinimu. Praktikoje populiaru naudoti standartines, plačiai pripažintas licencijas (pvz., GNU bendroji viešoji licencija arba Creative Commons Attribution-ShareAlike), kad būtų išvengta nežinomumo ar teisinių nesutarimų.

Apibendrinant: copyleft — tai strategija naudoti autorių teises ne siekiant uždrausti keitimus ar platinimą, o užtikrinti, kad teisės išlieka laisvės formoje visiems toliau gaunantiems kūrinį. Tai galingas įrankis tiems, kurie nori skatinti atvirą dalinimąsi ir bendradarbiavimą tiek programinėje įrangoje, tiek kitame kūrybiniame turinyje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra copyleft?

K: Kuo ji skiriasi nuo autorių teisių?

K: Ar copyleft gali būti naudojama dokumentams, pavyzdžiui, knygoms ir muzikai?

K.: Ar copyleft yra tas pats, kas viešoji nuosavybė?

K: Kokie yra populiarių copyleft licencijų pavyzdžiai?

K: Ar man reikia autoriaus leidimo, jei noriu naudoti jo kūrinį pagal copyleft licenciją?

Paieška pagal raidę