Damokloidai — kometos be uodegos: kometų branduoliai iš Oorto debesies
Damokloidai — kometos be uodegos: atraskite, kaip Oorto debesies kometų branduoliai praranda lakias medžiagas ir tampa tyliais, beuodegiais dangaus kūnais.
Damokloidas yra asteroidas, kuris ilgai skrieja aplink Saulę. Iš išorinės pusės damokloidai labai panašūs į periodines kometas, pavyzdžiui, Halėjaus kometą, tačiau dažnai neturi matomos uodegos ar koma – t. y. nėra besiskleidžiančios dujinės atmosferos, kurią turime įprastai suprasdami kaip kometą. Dėl šių požymių manoma, kad damokloidai yra kometų branduoliai, kurie praradę lakiąsias medžiagas įėjo į ramybės arba „dormant“ būseną.
Damokloidų orbitos dažnai būna labai elipsinės ir stačios – su dideliu ekscentriškumu bei dideliais pakilimais į ekliptiką; kai kurių orbitos net yra retrogradinės (skrieja priešinga kryptimi nei dauguma asteroidų). Dėl savo orbitinių parametrų ir elgsenos jų kilmė siejama su tolimesnėmis Saulės sistemos sritimis: manyta, kad dauguma damokloidų atkeliauja iš Oorto debesies arba iš išoriniame Saulės sistemos sluoksnyje esančio „išmėtyto disko“ (scattered disk). Tai paaiškina, kodėl kai kurie iš jų yra panašūs į ilgųjų periodų kometas.
Empiriniai stebėjimai patvirtina perėjimus tarp damokloidų ir kometų: kai kurie objektai, pradėję kaip „be uodegos“, vėliau pasirodė aktyvūs. Pavyzdžiui, C/2001 OG108 (LONEOS) iš pradžių buvo laikomas damokloidu, tačiau vėliau jam atsirado koma ir uodega, tad jis buvo priskirtas kometoms. Toks elgesys rodo, kad skirtumas tarp tam tikrų asteroidų ir kometų gali būti laikinas ir susijęs su paviršinio ledo kiekiu bei artėjimu prie Saulės.
Fizikiniu požiūriu damokloidų paviršius dažnai yra tamsus ir mažo albedo; jų skersmuo svyruoja nuo kelių iki keliolikos (retai – keliolikos dešimčių) kilometrų, nors tikslūs matavimai dažnai yra sudėtingi dėl mažo objekto ryškumo. Dinaminiai rodikliai, pavyzdžiui, Tisserando parametrai santykyje su Jupiteriu, padeda skirti damokloidus nuo įprastinių asteroидų ir kometų.
Istoriškai terminas „damokloidas“ kilo nuo pirmojo tokio tipo objekto – asteroido 5335 Damocles – pavadinimo; nuo to laiko atrasta daugiau panašių kūnų. Iki 2010 m. sausio mėn. mokslininkai buvo aptikę 41 damokloidą; vėliau atradimų skaičius išaugo, nes geresnės stebėjimo technologijos leido aptikti silpnesnius ir tolimus objektus.
Mokslui damokloidai yra svarbūs, nes jie suteikia galimybę tiesiogiai tirti kometų branduolių savybes be ryškios dujinės plūdės, suprasti, kaip kometos „išsilydo“ arba „užmiega“, ir atskleisti Saulės sistemos išorinių regionų evoliuciją. Stebėjimai ir spektroskopija leidžia vertinti jų sudėtį, albedą, paviršiaus tekstūrą bei galimą kilmę, o toliau vykdomi tyrimai padeda užpildyti spragas tarp tradicinių „asteroidų“ ir „kometų“ kategorijų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra damokloidas?
A: Damokloidas yra asteroidas, kuris ilgai skrieja aplink Saulę ir yra panašus į periodines kometas, bet neturi uodegos.
K: Kuo damokloidai skiriasi nuo kometų?
A: Damokloidai neturi uodegos kaip kometos.
K: Kokia galima damokloidų kilmė?
A: Mokslininkai mano, kad damokloidai kilę iš Oorto debesies.
K: Kaip kai kurie damokloidai gali turėti uodegą ir tapti kometomis?
A: Kai kuriems damokloidams, pavyzdžiui, C/2001 OG108 (LONEOS), vėliau išsivystė uodegos ir jie tapo kometomis.
K: Kuo kai kurių damokloidų orbitos skiriasi nuo kitų asteroidų orbitų?
A: Kai kurie damokloidai skrieja priešinga kryptimi nei asteroidai ir ta pačia kryptimi kaip kometos.
K: Kiek šiuo metu žinoma damokloidų?
A.: Iki 2010 m. sausio mėn. mokslininkai aptiko 41 damokloidą.
K: Kaip mokslininkai mano, dėl ko kai kurie damokloidai tampa neaktyvūs?
A: Mokslininkai mano, kad damokloidai tampa neaktyvūs, kai praranda lakiąją medžiagą.
Ieškoti