Vasaros laikas (Daylight Saving Time) – apibrėžimas, poveikis ir taikymas

Sužinokite, kas yra vasaros laikas, jo poveikį sveikatai, energetikai ir saugumui bei kur ir kaip jis taikomas Europoje, JAV ir Australijoje.

Vasaros laikas (angl. Daylight Saving Time, dažnai trumpinama VVT) – tai tvarka, kai tam tikru metų laiku laikrodžiai paankstinami viena valanda, kad ilgiau būtų šviesu vakare. Tradiciškai laikrodžiai vasaros pradžioje pasukami viena valanda į priekį, o rudenį – viena valanda atgal. Tokiu būdu siekiama geriau išnaudoti natūralų dienos šviesos laiką vasarą ir taip paveikti kasdienę veiklą bei energetikos poreikius. Vasaros laiko taikymo tikslas – sutrumpinti poreikį dirbtiniam apšvietimui vakaro valandomis ir prisitaikyti prie ilgesnių dienos šviesos intervalų.

Pagrindiniai principai ir taikymo tvarka

Dažniausiai taikoma praktika: paskutinį pavasario sekmadienį arba tam tikrą kitą nustatytą datą laikrodžiai sukami viena valanda į priekį („prarandama“ viena valanda miego), o rudens pabaigoje – viena valanda atgal. Konkretūs datos ir laikas skiriasi tarp regionų: Europos Sąjungoje (kai kuriais laikotarpiais) dažnai naudota taisyklė – nuo paskutinio kovo sekmadienio iki paskutinio spalio sekmadienio, tuo tarpu JAV taikoma schema nuo antro kovo sekmadienio iki pirmo lapkričio sekmadienio. Pietiniame pusrutulyje (pvz., Australijoje) vasaros laikas taikomas, kai ten šilta sezoniškai, todėl laiko keitimo laikai yra priešingi šiauriniam pusrutuliui.

Poveikis ir argumentai „už“ bei „prieš“

Teigiami aspektai:

• Ekonomika ir mažesnės energijos sąnaudos: trumpuoju laiku kai kuriais atvejais sumažėja apšvietimo poreikis vakare, todėl gali būti sutaupyta elektros energijos (šis poveikis yra priklausomas nuo klimato, gyvenimo būdo ir technologijų naudojimo);
• Sauga kelyje: kai kuriais tyrimais nustatyta, kad daugiau dienos šviesos vakare gali sumažinti eismo įvykių skaičių ir pagerinti pėsčiųjų saugumą;
• Laikinas prekybos ir laisvalaikio privalumas: ilgiau šviesus vakaras skatina žmones išeiti iš namų, didina prekybos ir paslaugų sektoriaus apyvartą.

Neigiami aspektai:

• Sveikatos ir miego sutrikimai: laikrodžio persukimas gali sutrikdyti miego ritmą ir biologiškai įtakojančias funkcijas; kai kuriems žmonėms padidėja širdies ligų, nuovargio ar koncentracijos problemų rizika;
• Ūkininkavimas ir sektoriai, priklausantys nuo saulės: darbai, kurių tvarkaraštį nustato saulės laikai (pvz., gyvulininkystė, žemės ūkis), gali kentėti dėl dirbtinai pakeisto laiko;
• Mažas arba prieštaringas energijos taupymo poveikis: modernios apkrovos (pvz., oro kondicionavimas) gali kompensuoti sutaupytą apšvietimą ir net padidinti energijos suvartojimą;
• Organizacinės ir techninės problemos: laiko keitimai sukelia laisvės laiko zonų, transporto tvarkaraščių, IT sistemų ir tarptautinių susitarimų suderinamumo iššūkius.

Kur taikomas vasaros laikas?

Nors kai kurios šalys taiko vasaros laiką, dauguma pasaulio valstybių jo nenaudoja. Vasaros laikas yra paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pavyzdžiui, JAV, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir daugelyje kitų šalių galioja vasaros laikas, tačiau yra ir regionų, kuriuose jis netaikomas:

• Jungtinės Valstijos: didžioji dalis Arizonos ir Havajų
• Australija: Kvynslandas, Vakarų Australija ir Šiaurės teritorija
• Kanada: Saskačevanas, išskyrus kelias vietas prie sienos su Alberta ir Manitoba

Islandija, Rusija, kai kurios Ukrainos ir Baltarusijos dalys – tai Europos šalys arba regionai, kuriuose vasaros laikas negalioja arba buvo atsisakyta jo taikyti.

Politikos gairės ir diskusijos

Paskutiniais metais daugelyje regionų vyko diskusijos dėl laiko persukimo naudos ir žalos. Europos Sąjungoje 2019 m. Europos Parlamentas pasiūlė nustoti kasmet persukti laikrodžių rodykles ir leisti valstybėms narėms pasirinkti nuolatinį vasaros arba žiemos laiką, tačiau bendros visuotinės reguliavimo sprendinės nebuvo įgyvendintos. Kai kuriose šalyse politiniai sprendimai leido atsisakyti sezoninių laiko pokyčių arba palikti nuolatinį standartinį laiką.

Praktiniai patarimai gyventojams ir verslui

• Patikrinkite vietines laiko juostas ir taikymo datas prieš keliaudami ar sudarydami tarptautinius susitikimus;
• Laipsniškai koreguokite miego režimą prieš laikrodžio persukimą, kad sumažintumėte diskomfortą;
• Įmonėms ir IT paslaugų teikėjams – planuokite sistemas taip, kad jos tvarkingai atlaikytų laiko persukimus (tvarkaraščiai, posistemiai, planavimas).

Apibendrinant: vasaros laikas – tai paplitęs, bet ginčytinas mechanizmas, skirtas gerinti dienos šviesos išnaudojimą. Jo poveikis priklauso nuo klimato, gyvenimo būdo, energetikos struktūros bei technologijų, todėl sprendimai dėl jo taikymo dažnai priimami atsižvelgiant į konkrečių regionų poreikius ir prioritetus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra vasaros laikas?

K: Kokie yra kai kurie VVG privalumai?

Klausimas: Kur dažniausiai taikomas vasaros laikas?

K.: Ar yra Europos šalių, kuriose netaikomas vasaros laikas?

K: Ar yra šalių regionų, kuriuose nenaudojamas vasaros laikas?

Klausimas: Ar vasaros laiko naudojimas turi įtakos energijos sąnaudoms?

Paieška pagal raidę