Dead Reckoning — navigacinis padėties nustatymo metodas pagal greitį ir kursą

Dead Reckoning: paaiškinimas, kaip pagal greitį ir kursą nustatyti padėtį be GPS — istorija, taikymai jūroje ir ore, naudingi patarimai buriuotojams ir pilotams.

Autorius: Leandro Alegsa

Dead reckoning (lietuviškai dažnai vadinama padėties nustatymu pagal kursą ir greitį arba tiesiog DR) yra navigacijos metodas, kai dabartinė transporto priemonės ar asmens padėtis įvertinama remiantis paskutiniu žinomu tašku, nuo tada praeitu laiku, greičiu ir kryptimi. Tai paprastas vektorių sudėjimo principas: iš atominio taško „nubrėžiama“ nukeliauta kryptis ir atstumas (greitis × laikas) ir taip gaunama numatoma padėtis.

Kaip tai veikia

DR reikalauja trijų pagrindinių duomenų:

  • pradinis fiksuotas taškas (paskutinė patikima pozicija);
  • kursas arba kryptis, kuria juda laivas, lėktuvas ar kita transporto priemonė (gaunama iš kompaso ar kitų įrenginių);
  • greitis ir praėjęs laikas — pagal juos apskaičiuojamas nukeliautas atstumas (pvz., mazgai × valandos).

Praktikoje dar įtraukiami ir papildomi veiksniai, tokie kaip vėjo arba srovių įtaka (leeway ir current), kompaso klaidos (variacija ir deviacija) bei greičio matavimo netikslumai. Dažnai nauja DR padėtis atžymima žemėlapyje arba elektroninėje navigacijos sistemoje kaip „DR padėtis“ ir vėliau koriguojama, gavus naują patikimą fiksą (pvz., GPS, radijo navigacijos signalas ar astronominis matavimas).

Klaidos ir ribotumai

  • Kaupiamasis klaidų efektas: visos mažos paklaidos (neteisingas kursas, netikslus greitis, netikslus laikas, nepastebėta srovė) kaupiasi, todėl DR pozicija vis labiau nutolsta nuo tikros padėties.
  • neatsižvelgimas į sroves ir vėją: jei jų nekompensuojama, reali trajektorija skiriasi nuo apskaičiuotos.
  • kompaso klaidos: žemėlaikis magnetinis laukas ir vietinė įrangos įtaka keičia rodmenis (variacija ir deviacija).
  • žmogiškasis faktorius: netikslūs stebėjimai ar skaičiavimai sukelia klaidas.

Kai DR vis dar naudojamas

Nors šiandien plačiai naudojama pasaulinė padėties nustatymo sistema (GPS), DR lieka svarbi alternatyva ir papildomas metodas:

  • ten, kur GPS signalas yra nepasiekiamas arba trukdomas (pvz., požeminės struktūros, tam tikros jūrų zonos, karo sąlygos);
  • kai GPS trumpam neprieinamas dėl praradimo ar gedimo — DR suteikia laikinas pozicijas iki GPS atkūrimo;
  • mokymuose — buriuotojai, pilotai ir kiti navigatoriai mokomi DR, kad suprastų pagrindinius navigacijos principus ir sugebėtų veikti avarinėse situacijose;
  • tam tikrose autonominėse sistemose ir robotikoje DR (arba analogiški uždaro ciklo sprendimai) naudojami kartu su inerciinėmis sistemomis.

Istorija ir praktinis pavyzdys

DR (angl. „dead reckoning“) buvo pagrindinis navigatorių darbo metodas iki tol, kol tapo įmanoma nustatyti ilgumą tiksliais laikrodžiais. Pavyzdžiui, naudodamiesi žvaigždėmis jūrininkai galėjo nustatyti savo platumą, tačiau be tikslių laikrodžių ilgumos nustatymas buvo sudėtingas. Todėl tolimo plaukimo metu DR padėjo sekti, kiek ir kur nuplaukta nuo paskutinio patikimo taško. Verta paminėti, kad apie ankstesnius transatlantinius ir polinius ekspedicijas kartais pranešama remiantis DR duomenimis; pvz., Ričardo Byrdo 1926 m. skrydis į Šiaurės ašigalį buvo pristatytas kaip pirmas tokiu atstumu pasiektas lėktuvu, o jo navigacija daugiausia rėmėsi DR metodais — vėliau buvo diskusijų dėl tikslių jo pozicijų, todėl tokie istorijos pavyzdžiai rodo DR pranašumus ir ribotumus.

Kaip sumažinti klaidas

  • naudoti kuo dažnesnius fiksus (GPS, radijo navigacija, astronominiai matavimai);
  • įvertinti ir kompensuoti sroves bei vėją;
  • reguliariai tikrinti ir kalibruoti kompasus bei greičio jutiklius;
  • naudoti papildomas sistemas — inerciinę navigaciją (INS), doplerinius greičio matavimus ar kitus sensorius, kad DR būtų patikimesnis;
  • rašyti aiškią plaukimo/skrydžio takoskyrą ir fiksuoti laikus, kursus bei sąlygas, kad būtų lengviau atsekti klaidos šaltinį.

Santrauka: Dead reckoning yra paprastas ir istorijoje labai svarbus padėties nustatymo metodas: jis leidžia apytiksliai sekti padėtį pagal paskutinį žinomą tašką, greitį ir kursą. Nors GPS ir kitos modernios technologijos sumažino jo vienintelį naudojimą, DR išlieka svarbi įgūdžių ir atsargumo dalis praktinėje navigacijoje.

Vėjo dreifas daro įtaką negyvam skaičiavimuiZoom
Vėjo dreifas daro įtaką negyvam skaičiavimui

Metodas

Skaičiavimas pagal mirties tašką pradedamas nuo žinomo taško (fiksuoto taško). Tada reikia žinoti transporto priemonės greitį. Senais laikais laivuose per bortą permesdavo rąstą (pririštą prie virvės) ir skaičiuodavo, per kiek laiko šis rąstas praplaukia (arba traukdavo virvę su mazgais ir skaičiuodavo, kiek mazgų ištraukiama per tam tikrą laiką). Taip būtų galima nustatyti laivo greitį. Žinant kryptį iš kompaso būtų galima nustatyti kryptį. Iš šių dviejų skaičių būtų galima apskaičiuoti (gerai atspėti) dabartinę transporto priemonės buvimo vietą. Tačiau vėjas stumia transporto priemonę į vieną pusę (vadinamas dreifu), todėl reikia išmatuoti ir šį reiškinį. Be to, vandenyje, net ir viduryje vandenyno, yra srovių. Laikui bėgant dėl to taip pat gali atsirasti klaidų, todėl buvo sudaryti žemėlapiai, kuriuose srovės buvo koreguojamos.

Lėktuvai gali lengvai išmatuoti vėjo greitį (kaip greitai jie skrieja ore), bet ne tai, kaip greitai jie juda virš žemės (vadinamąjį žemės greitį). Priešpriešinis, uodegos ar šoninis vėjas keičia žemės greitį. Jei žinomas lėktuvo aukštis, ant žemės skrendančio lėktuvo greitį galima nustatyti nustatant laiką, kaip greitai lėktuvas pralekia pro ant žemės esantį objektą. (Kuo aukščiau esate, tuo lėčiau juda žemė). Norint rasti žemės greitį ir lėktuvo dreifą, galima pasinaudoti lėktuvo grindyse esančiu langu.

Ant žemės esanti transporto priemonė taip pat gali naudotis "dead reckoning". Paprastai joms nereikia jaudintis dėl vėjo keliamo dreifo, o sausumoje nėra srovių, todėl taip skaičiuoti lengviau.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Dead Reckoning?


A.: "Dead Reckoning" (arba DR) - tai padėties įvertinimo metodas, taikomas pagal paskutinį žinomą tašką, judėjimo greitį ir kryptį.

K: Kam naudojamas mirusiųjų padėties nustatymas?


A.: Negyvoji atskaita naudojama laivo, lėktuvo ar transporto priemonės padėčiai nustatyti.

K: Kodėl dabar "Dead Reckoning" nebenaudojamas taip dažnai?


A: Dabar navigacijai naudojama pasaulinė padėties nustatymo sistema (GPS), todėl "Dead Reckoning" tampa mažiau svarbi.

K: Kokiose situacijose "Dead Reckoning" vis dar naudingas?


A.: Negyvoji atskaita naudinga tose vietovėse, kur nėra GPS, arba trumpais laikotarpiais, jei GPS neatnaujinama.

K: Kodėl svarbu žinoti apie "Dead Reckoning"?


A: Žinios apie "Dead Reckoning" yra svarbios tuo atveju, jei GPS palydovai būtų sugadinti arba įranga būtų prarasta, kad jūreiviai ir pilotai vis dar galėtų orientuotis.

K: Kaip jūrininkai sudarė pasaulio žemėlapius po to, kai Kristupas Kolumbas atvyko į Naująjį pasaulį?


A: Jūreiviai naudojosi "Dead Reckoning" ir žvaigždėmis, kad nustatytų savo platumą ir sudarytų pasaulio žemėlapį.

K: Kaip Ričardas Birdas tapo pirmuoju žmogumi, nuskridusiu į Šiaurės ašigalį?


A: Ričardas Bardas, naudodamasis Dead Reckoning, 1926 m. nuskrido į Šiaurės ašigalį, skrisdamas 16 valandų ir grįždamas ten, iš kur išskrido, o po juo buvo tik ledo laukai.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3