Linksniavimas (gramatika) — apibrėžimas, formos ir pavyzdžiai
Kalbininkystėje linksniavimas reiškia žodžio formos kaitą (galūnių, priesagų ar kitų morfemų keitimą), kuri parodo žodžio funkciją sakinyje — jo ryšį su kitomis sakinio dalimis. Dažniausiai linksniavimas taikomas daiktavardžiams, įvardžiams, būdvardžiams, skaitvardžiams, dalyviams ir pan., o veiksmažodžių kaita (pagal asmenį, skaičių, laiką) vadinama konjugacija — tai nėra tas pats, ką žymi linksniavimu. Terminas linksniavimą kartais vartojamas plačiau, tačiau svarbu atskirti linksniavimą (declension) ir konjugaciją (verbų kaita).
Daiktavardžių, įvardžių, būdvardžių, prieveiksmių ir kitų rūšių galūnės gali keistis pagal kelias pagrindines gramatines kategorijas: skaičių (pvz., vienaskaita, dvinarė, daugiskaita), dėmeniui (linksniui — pvz., vardininko, kilmininko ir kt.), giminei (pvz., vyriškoji, moteriškoji) ir kt. Kiekviena kalba turi savas taisykles, kaip ir kurioms kategorijoms žodžiai kinta.
Pagrindiniai linksniavimo aspektai
- Linksnis (kas? ko? kam? ir kt.) nurodo žodžio sintaksinę funkciją; lietuvių kalboje yra vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas ir šauksmininkas.
- Skaičius (vienaskaita, daugiskaita) parodo, ar kalbama apie vieną, kelis objektus; kai kuriose kalbose istoriškai būdavo dvinarė forma.
- Giminė (gramatinė giminė) — daugelyje indoeuropiečių kalbų žodžiai turi vyriškąją, moteriškąją ar (kartais) bevardę/giminių kategoriją; tai veikia galūnių linksniavimą.
- Suderinamumas — būdvardžiai ir kai kurios kitos žodžių klasės keičiasi taip, kad sutaptų su daiktavardžiu pagal linksnį, skaičių ir giminę.
Pavyzdys lietuvių kalba: daiktavardžio linksniavimas
Imkime daiktavardį „berniukas“. Žemiau — jo bendros formos pagal linksnį (vienaskaita) ir daugiskaitą (rinktis atsižvelgiant į kontekstą):
- Vardininkas (kas?) — berniukas / berniukai
- Kilmininkas (ko?) — berniuko / berniukų
- Naudininkas (kam?) — berniukui / berniukams
- Galininkas (ką?) — berniuką / berniukus
- Įnagininkas (kuo?) — berniuku / berniukais
- Vietininkas (apie ką?) — berniuke / berniukuose
- Šauksmininkas (oi!) — berniuk! / berniukai!
Tai iliustruoja, kaip vienas daiktavardis keičiasi pagal linksnį ir skaičių, o kitos sakinio dalys (pvz., būdvardžiai) turi suderinti savo galūnes su šiomis formomis.
Anglų kalbos pavyzdys ir skirtumai
Anglų kalboje linksniavimo sistema paprastesnė nei lietuvių — dauguma daiktavardžių turi atskiras formas tik vienaskaitai ir daugiskaitai. Pavyzdžiui, jei yra daugiau nei vienas boy, žodis daugiskaitoje tampa boys. Forma boy yra vienaskaitos forma, o boys — daugiskaitos forma. Taip pat anglų kalboje neretai vartojama turėtoji (possessive) forma: vienaskaitos turėtojas žymimas boy's, o daugiaskaitos turėtojo forma dažnai rašoma boys' (kai daugiskaita jau baigiasi -s).
Anglų žodyne dažniausiai nurodoma daiktavardžio žodyno forma — paprastai tai yra vienaskaita (pvz., boy), todėl norint rasti žodį reikėtų žinoti jo pamatinę formą.
Turto ir priklausymo išraiška
Priklausymo išraiška (genityvas arba turėtojo forma) skirtingose kalbose reiškiama skirtingai. Anglų kalboje tai dažnai daroma su apostrofu ir -s (boy's), o lietuvių kalboje turto ryšys paprastai išreiškiamas kilmininku (berniuko žaislas — žaislas priklauso berniukui; daugiskaita: berniukų žaislai — žaislai priklauso berniukams).
Originaliame tekste minėtas terminas gimine reiškia būtent tą žodžio savybę, pagal kurią keičiasi galūnės (giminė). Svarbu atskirti terminus: giminė (gender), linksnis (case), skaičius (number) ir kt.
Pastabos ir praktiniai patarimai
- Mokantis kalbos pirmiausia naudinga išmokti žodžio pagrindinę formą (daiktavardžių — vardininko vienaskaita), kad galėtumėte ieškoti žodžių žodyne ar žinoti, kaip juos linksniuoti.
- Atkreipkite dėmesį į tai, kad kiekviena kalba turi savas taisykles ir išimtis: linksniavimo modeliai skiriasi pagal galūnių grupes, stačius ir nestabius žodžius.
- Būdvardžiai, įvardžiai ir kitos žodžių klasės, kurios sutampa su daiktavardžiais pagal giminę, skaičių ir linksnį, keičia savo formas derindamossi su daiktavardžiais.
Trumpai tariant, linksniavimas — tai žodžių formų kaita pagal gramatines kategorijas (linksnį, skaičių, giminę ir pan.), kuri padeda nustatyti žodžių tarpusavio ryšius sakinyje. Skirtingos kalbos turi skirtingus linksniavimo modelius ir taisykles.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra linksniavimas?
A: Skolinimas - tai žodžio formos keitimas, siekiant parodyti jo funkciją sakinyje, paprastai naudojant tam tikrą linksnį.
K: Kas yra linksniavimas?
A: Konjugacija yra veiksmažodžių kirčiavimas.
K: Kokioms kalbos dalims gali turėti įtakos linksniavimas?
A: Skiriamosios nuosakos gali būti taikomos daiktavardžiams, įvardžiams, būdvardžiams, prieveiksmiams ir straipsniams.
K: Kaip linksniavimas nurodo skaičių?
A: Skirtys gali nurodyti skaičių (pvz., vienaskaita, dvikova, daugiskaita).
Klausimas: Kaip galūnės nurodo atvejį?
A: Skiriamoji nuosaka gali nurodyti giminę (pvz., vardininko, kilmininko, įvardžiuotinės, gimininės, kilmininko).
K: Kaip galūnė nurodo giminę?
A: Skiriamoji giminė gali nurodyti lytį (pvz., vyriškąją, giminę, moteriškąją).
K: Koks yra pavyzdys, kaip anglų kalba keičiasi priklausomai nuo daiktavardžio skaičiaus?
A: Anglų kalboje, jei yra daugiau nei vienas berniukas, žodis turi tapti berniukais; pavyzdžiui, "My family has two girls and one boy but my wife's family has two girls and three boys" (Mano šeima turi dvi mergaites ir vieną berniuką, bet mano žmonos šeima turi dvi mergaites ir tris berniukus).
