Desereto abėcėlė (/dɛzəˈrɛt/ ( klausytis)) - tai XIX a. Amerikoje mormonų bažnyčios išrasta rašto sistema. Ją inicijavo ir vystė vadovų grupė, vadinama Regentų taryba, susijusi su Brighamo Youngo įkurta University of Deseret (vėliau tapusia Jutos universitetu).

Desereto abėcėlės tikslas buvo padaryti rašymą ir skaitymą paprastesnį ir fonetiškesnį: raidės turėjo vienareikšmiškai atitikti angliškus garsus, kad imigrantams ir mokiniams būtų lengviau įgyti skaitymo įgūdžius bei supaprastinti anglų kalbos mokymą naujoje teritorijoje. Tą viziją aktyviai rėmė Brigham Youngas ir kiti bažnyčios vadovai.

Abėcėlė buvo sukurta 1850–ųjų viduryje ir išbandyta praktikoje 1854–1869 m.: ja spausdinti knygos, mokymo priemonės, kai kurie Deseret News leidiniai, gatvių užrašai ir pašto ženklinimas. Buvo užsakyti specialūs šriftai, sudarytos mokymo programos ir spausdinimo leidiniai — pvz., pradinės knygelės mokykloms ir dalys religinės literatūros. Tačiau, nepaisant valdžios paramos ir riboto naudojimo vietos mastu, abėcėlė ilgainiui neįsigalėjo plačiau.

Techninės ir istorinės savybės:

  • Desereto abėcėlė susidėjo iš maždaug 38 unikaliais simboliais atvaizduojančių garsų (priklausomai nuo interpretacijos), siekiant vienam garsui priskirti vieną simbolį.
  • Ji buvo fonetinė — stengtasi eliminuoti neregistruotus ar „tylius“ grafemus, esančius tradicinėje anglų abėcėlėje.
  • Leidiniai deseret raštu gaminti specialiais spaudos ženklais ir tipografija, kuriems reikėjo papildomų išlaidų ir techninių resursų.
  • Šiuolaikinėje laikmenoje Desereto abėcėlė yra įtraukta į Unicode standartą (tai leido kūrėjams ir entuziastams atkurti raštą skaitmeniniu pavidalu).

Priežastys, dėl kurių sistema neišplito:

  • Aukštos įdiegimo ir spausdinimo sąnaudos: reikėjo užsakyti specialius rašto šriftus ir perdaryti leidybos procesus.
  • Praktinės adaptacijos trūkumas — daug emigrantų ir verslininkų norėjo naudoti įprastinę anglų abėcėlę, kad galėtų lengviau bendrauti su likusia šalimi.
  • Kultūrinė ir administracinė priežastis: nors bažnyčios vadovybė aktyviai rėmė iniciatyvą, po kelerių metų prioritetai keitėsi ir investicijos į unikalų raštą mažėjo.

Paveldas ir šiandien: nors Desereto abėcėlė niekada neįsigalėjo plačiai, ji išliko įdomiu istorijos, kalbotyros ir tipografijos objektu. Istorikai ir lingvistai ją nagrinėja kaip pavyzdį bandymo racionalizuoti raštą ir palengvinti kalbos mokymą. Pastaraisiais dešimtmečiais entuziastai atkūrė simbolius skaitmeniniu pavidalu, sukūrė šriftus ir internete yra prieinamos reprodukcijos bei pavyzdiniai tekstai deseret raštu.