Didžiosios ir mažosios raidės: reikšmė, istorija ir taisyklės

Sužinokite didžiųjų ir mažųjų raidžių reikšmę, istoriją ir taisykles — aiškūs pavyzdžiai, kalbų skirtumai ir praktiniai rašymo patarimai viename straipsnyje.

Tam tikrose rašymo sistemose didžiosios ir mažosios raidės žymi tą patį simbolį skirtingomis formomis: viena – stambesnė, kita – mažesnė. Istoriškai pavadinimas kilęs iš spausdinimo mašinos – raidės, kurios laikytos „stalčiuje“, buvo vadinamos didžiosiomis, o tos, kurios buvo ant jų arba mažesnės formos – mažosiomis. (Originalūs terminai tipografijoje – majuskulės ir minuskulės arba tiesiog didžiosios ir mažosios.) Kai kuriose abėcėlėse mažosios raidės apskritai neegzistuoja: pavyzdžiui, senosios rašto formos arba kai kurios non-alphabetic sistemos. Rašymo sistemos, kuriose įprastai yra mažosios raidės, yra lotynų abėcėlė, graikų abėcėlė ir kirilica.

Trumpa istorija

Pirmosiose abėcėlėse dažniausiai buvo tik didžiosios raidės (majuskulės), nes jos kilusios iš antikinio epigrafinio rašto ir monumentinių užrašų. Ilgainiui, ypač viduramžiais, rašytojai ieškojo greitesnio ir patogesnio rašymo formų – taip atsirado įvairios mažųjų raidžių (minuskulių) formos. X–XII a. vystėsi uncialės ir pusuncialės raidės, o vėliau Carolingia minuscule (Karlo Didžiojo reformos palikimas) tapo pagrindu daugeliui šiuolaikinių mažųjų raidžių formų. Spausdinimo amžiuje tipografai perėmė tiek didžiąsias, tiek mažąsias formas, todėl susiformavo dabartinės raidžių poros. Išimtis – kai kurios rašymo sistemos arba simboliai be didžiųjų/mažųjų porų.

Tarptautinės taisyklės ir skirtumai tarp kalbų

Skirtingose kalbose galioja nevienodos kapitalizacijos (rašymo didžiosiomis raidėmis) taisyklės:

• Anglų kalboje didžiosiomis raidėmis rašomi sakinių pradžios žodžiai, asmenvardžiai, vietovardžiai, institucijų pavadinimai ir kiti savybiniai daiktavardžiai. Pavyzdžiui: "London", "Microsoft".
• Vokiečių kalboje ypač išskirtina taisyklė – visi daiktavardžiai rašomi didžiąja raide (pvz., "das Auto"), todėl kalbos kapitalizacijos schema skiriasi nuo anglų.
• Daugelyje romaninių kalbų (pvz., ispanų, prancūzų) dienos pavadinimai ar mėnesiai nėra rašomi didžiosiomis raidėmis, taip pat dažnai mažiau žodžių pavadinimuose turi pradines didžiąsias raides nei anglų style.
• Be to, net ir kalbose, kur paprastai naudojamos didžiosios raidės, yra taisyklių ir išimčių – pvz., ar didžiosiomis rašyti žodžius po dvitaškio priklauso nuo teksto stiliaus ir gramatinės sandaros.

Taisyklės lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje kapitalizacija reglamentuota taip:

• Sakinio pradžia: kiekvieno sakinio pirmojo žodžio pirmoji raidė rašoma didžiąja raide.
• Asmenvardžiai ir pavardės: asmenų vardai, pavardės, pravardės rašomi didžiosiomis raidėmis (pvz., Jonas, Petrauskas).
• Vietovardžiai: miestų, valstybių, regionų pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis (pvz., Vilnius, Lietuva).
• Institucijos, organizacijos, dokumentai: oficialūs pavadinimai (pvz., Lietuvos Respublikos Seimas, Vilniaus universitetas) rašomi didžiosiomis raidėmis pagal pavadinimo ribas; bendrinius žodžius, priklausančius tokiems pavadinimams, neretai rašome mažosiomis raidėmis.
• Šventės ir religiniai pavadinimai: švenčių pavadinimai (pvz., Kalėdos) dažniausiai rašomi didžiąja raide.
• Kalbos, tautybės: lietuvių kalba, vokiečių kalba, lietuvis, vokietis – šie žodžiai rašomi mažosiomis raidėmis.
• Mėnesiai ir savaitės dienos: rašomi mažosiomis raidėmis: sausis, pirmadienis.
• Pagarbos kreipinys „Jūs“: tradiciškai rašomas didžiąja raide laiškuose ar formaliai, tačiau šiuolaikinė rašyba dažniausiai priima ir mažąją formą „jūs“; pasitaiko stiliaus ir leidėjų skirtumų.
• Pavadinimų stiliai (knygų, straipsnių): lietuvių kalboje įprasta pavadinimuose rašyti tik pirmą žodį ir proper names didžiąja raide (pvz., "Kelionė į Paryžių"), nors leidyboje pasitaiko ir „antrinių“ stilių, kur pirmosios visų žodžių raidės yra didžiosios.

Specialios situacijos ir praktinės pastabos

• Akrinimai ir inicialai: sutrumpinimai ir inicialai dažnai rašomi didžiosiomis raidėmis (pvz., NATO, NASA). Kartais akronimų rašyba gali būti mišri (pvz., eBay), priklausomai nuo prekės ženklo.
• Visos raidės didžiosios (ALL CAPS): tekste visos didžiosios raidės naudojamos stilistiniu ar techniniu būdu (pabrėžimas, antraštės, duomenų formatai), tačiau skaitomumui ir tonui tai gali būti agresyvu arba mažinti suprantamumą.
• Po dvitaškio: Lietuvių kalboje po dvitaškio rašoma mažąja raide, jeigu toliau eina tęsinys; didžiosiomis raidėmis rašoma, jei po dvitaškio prasideda atskiras sakinys ar citata.
• Kompiuterija ir Unicode: daugelyje technologijų naudojami automatiniai didinimo/mažinimo įrankiai (case conversion). Unicode specifikacijoje apibrėžtas raidžių atitikmuo didžiųjų ir mažųjų formų konvertavimui, tačiau kai kurioms kalboms reikalingos specialios taisyklės (pvz., turkiškas „i“/„İ“ klausimas). Taip pat egzistuoja casefolding – tekstų palyginimui skirtas metodas, kuris neutralizuoja kapitalizacijos skirtumus.
• Kitos rašto sistemos: kai kurios kalbos neturi didžiųjų ir mažųjų raidžių (pvz., kinų ar japonų raštai), kitos naudoja savo taisykles arba mažosios formos neturi prasminio atitikmens.

Patarimai rašytojams ir redaktoriams

• Nustatykite stiliaus vadovą ir jo laikykitės (pvz., kai leidžiate tekstus, aiškiai nusakykite, ar kreipinyje „Jūs“ rašoma didžiosiomis raidėmis).
• Naudokite didžiąsias raides taupiai – tik ten, kur to reikalauja gramatika arba kur jos reikalingos dėl aiškumo.
• Redagavimo etape patikrinkite akronimus, pavadinimus ir institucijų pavadinimus – kai kurie jų turi konkrečią, oficialią rašybą.
• Programinėje įrangoje, ypač dirbant su daugiakalbiais tekstais, patikrinkite locale-specifinius keitimus (pvz., raidžių konvertavimo taisykles turkiškai ar graikiškai).

Apibendrinant: didžiosios ir mažosios raidės turi tiek istorinę, tiek praktinę reikšmę – jos padeda struktūrizuoti tekstą, pažymėti pavadinimus ir užtikrinti suprantamumą. Taisyklių detalės priklauso nuo kalbos ir stiliaus normų, todėl rašant ar redaguojant tekstus svarbu vadovautis atitinkamomis kalbos taisyklėmis ir leidinio gairėmis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra raidžių dėmenys?

K: Kodėl vadinamos didžiosios ir mažosios raidės?

Klausimas: Kurios abėcėlės turi mažąsias raides?

K: Kaip mažosios raidės tapo abėcėlių dalimi?

K: Ar visose kalbose yra aiškių didžiųjų ir mažųjų raidžių skirtumų?

Klausimas: Ar galite pateikti pavyzdį, kad dviejų kalbų didžiosios raidės rašomos skirtingomis taisyklėmis?

Klausimas: Kokiomis aplinkybėmis beveik visose kalbose, turinčiose didžiąją raidę, pirmojo žodžio pirmoji raidė rašoma didžiąja raide?

Paieška pagal raidę