DNR metilinimas: kaip epigenetiškai reguliuojamas genų aktyvumas

DNR metilinimas: kaip epigenetika reguliuoja genų aktyvumą, slopina transkripciją ir lemia ilgalaikes ląstelių raiškos pokyčius bei vystymosi procesus.

Autorius: Leandro Alegsa

DNR metilinimas yra pagrindinis būdas, kuriuo genų aktyvumas koreguojamas gyvenimo metu, ypač ankstyvojo vystymosi metu.

Tai procesas, kurio metu DNR papildoma metilo grupėmis. Tai slopina genų transkripciją. Du iš keturių DNR nukleotidų - citozinas ir adeninas - gali būti metilinami. Kadangi adenino metilinimas būdingas tik prokariotams, visų eukariotų transkripcija reguliuojama slopinant citoziną.

Genų slopinimas yra epigenetikos, t. y. genų aktyvumo pokyčių, kurių nesukelia DNR sekos pokyčiai, tyrimo pagrindas. Tai genų raiškos, t. y. būdo, kuriuo genai sukelia fenotipinį poveikį, tyrimas.

Metilinimo sukelti genų aktyvumo pokyčiai gali išlikti visą likusį ląstelės gyvenimą ir daugeliui ląstelių kartų dalijantis ląstelėms. Tačiau pagrindinė organizmo DNR seka nepasikeičia. Vietoj to nepaveldimi veiksniai lemia, kad organizmo genai elgiasi (reiškiasi) kitaip.

Kaip veikia DNR metilinimas?

Metilo grupė dažniausiai prisijungia prie 5-ojo citozino anglies atstovo, susidarant 5-metilcitozinui (5mC). Šį procesą atlieka DNR metiltransferazės (DNMT): DNMT3A ir DNMT3B atlieka de novo metilinimą (sukuria naujas metilinimo žymes), o DNMT1 daugiausia palaiko metilinimo modelį po DNR replikacijos. Metilo grupės donorė yra S-adenozilmetioninas (SAM).

Metilinimas paveikia transkripciją keliais būdais:

  • Metilinti citozinai promotoriuose arba CpG salelėse gali užkirsti kelią transkripcijos faktoriams prisijungti.
  • Metilintą DNR atpažįsta metilo-rišančios baltymų šeimos nariai (pvz., MeCP2), kurie pritraukia histonų deacetilazes ir kitus chromatino kondensaciją skatinančius kompleksus, taip užtveriant genui prieigą.

Kur ir kada metilinimas yra svarbus?

Ypač svarbus ankstyvajame vystymesi, ląstelių diferenciacijoje, lytiniame imprintinge ir X chromosomos inaktyvacijoje. Daugelyje eukariotų promotorių su CpG salelėmis paprastai būna nemetilinti, kad genas galėtų būti aktyvus; metilinimas tokiuose regionuose dažnai sąlygoja ilgalaikį geno slopinimą.

Metilinimo biologinė įtaka ir ligos

  • Vėžys: dažnai stebimi dvipusiai pokyčiai — lokalus promotorių hipermetilinimas slopina navikų slopintojų genus, o globalus hipometilinimas gali sukelti genominių elementų aktyvaciją ir instabilumą.
  • Neurologinės ligos: pvz., Rett sindromą sukelia MeCP2 funkcijos sutrikimas — baltymas, susijęs su metilinto DNR atpažinimu.
  • Imprintingas ir paveldimi sutrikimai: netinkamas metilinimo žymių nustatymas privalomose geno kopijose gali lemti ligas, pvz., Prader–Willi arba Angelman sindromus.
  • Senėjimas ir metabolinės ligos: metilinimo pokyčiai siejami su biologinio amžiaus žymenimis (epigenetiniu laikrodžiu) ir gali būti paveikti mitybos bei aplinkos veiksnių.

Atstatymas (demetilinimas)

Demetilinimas gali būti pasyvus (per replikaciją, kai DNMT1 neveikia) arba aktyvus. Aktyvų demetilinimą vykdo TET šeimos fermentai, kurie 5mC oksiduoja į 5-hidroksimetilcitoziną (5hmC) ir toliau į kitus tarpininkus, kurie vėliau pašalinami remonto keliu. Šis procesas leidžia genams vėl tapti aktyviais, kai to reikia.

Tyrimo metodai

  • Bizosfito sekoskaita: bisulfito apdorojimas konvertuoja nemetilintus citozinus į uracilą — tai leidžia tiksliai nustatyti metilinimo statusą vietinių bazinių pozicijų lygiu.
  • Methylation arrays: masinės analizės platformos (pvz., Illumina) leidžia palyginti metilinimo profilius tarp mėginių.
  • MeDIP: metilo-DNR imunoprecipitacija su antikūnais prieš 5mC.

Aplinkos įtaka ir paveldimumas

Metilinimas yra jautrus išoriniams veiksniams: mitybos komponentai (folatai, vitaminas B12, cholinas), tabako dūmai, toksinai, stresas ir netgi intrauterinė aplinka gali pakeisti metilinimo modelius. Nors daug epigenetinių ženklų yra perkelti per ląstelių dalinimąsi, jie paprastai nėra pastoviai keičiami paveldimu būdu per daugelį kartų kaip genetinė DNR seka — tačiau tam tikri epigenetiniai pokyčiai gali turėti ilgalaikes pasekmes organizmo sveikatai.

Terapinės galimybės

Yra vaistų, kurie veikia metilinimo procesus. Pvz., citidinės analogės azacitidinas ir dekarbazidinas slopina DNMT aktyvumą ir naudojamos tam tikrų hematologinių kraujo ligų gydyme. Taip pat intensyviai tiriamos naujos strategijos: tikslinė epigenetinė redagavimo technologija (pvz., CRISPR‑dCas9 su DNMT arba TET domenu), specifinių fermentų moduliai ir dietiniai pokyčiai kaip metilinimo reguliavimo būdai.

Pastabos ir naujesni atradimai

Tradiciškai manyta, kad adenino metilinimas yra būdingas tik prokariotams; tačiau naujesni tyrimai parodė, kad N6‑metiladeninas gali būti aptinkamas ir kai kuriuose eukariotuose bei gali turėti biologinę reikšmę tam tikrose ląstelėse ar audiniuose. Tai yra aktyviai tyrimų sritis, todėl supratimas apie adenino vaidmenį eukariotų epigenetikoje dar formuojasi.

Santrauka

DNR metilinimas yra galingas ir lankstus genų raiškos reguliavimo mechanizmas, kuris leidžia ląstelėms prisitaikyti prie vystymosi ir aplinkos signalų be DNR sekos pokyčių. Jis svarbus normaliam vystymuisi ir prisideda prie daugelio ligų patogenezės, todėl supratimas ir gebėjimas valdyti metilinimo modelius turi didelį biologinį ir klinikinį potencialą.

DNR molekulės, kurios du centriniai citozinai yra metilinti, iliustracija. DNR metilinimas atlieka svarbų vaidmenį epigenetiniame genų reguliavime vystantis ir sergantZoom
DNR molekulės, kurios du centriniai citozinai yra metilinti, iliustracija. DNR metilinimas atlieka svarbų vaidmenį epigenetiniame genų reguliavime vystantis ir sergant

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra DNR metilinimas?


A: DNR metilinimas - tai metilo grupių pridėjimo prie DNR procesas, kurio metu slopinama genų transkripcija ir reguliuojamas genų aktyvumas, ypač ankstyvojo vystymosi metu.

K: Kokie DNR nukleotidai gali būti metilinami?


A: Citozinas ir adeninas gali būti metilinami, tačiau adenino metilinimas būdingas tik prokariotams, todėl visų eukariotų transkripcija reguliuojama slopinant citozino metilinimą.

K: Kas yra epigenetika?


A: Epigenetika - tai genų aktyvumo pokyčių, kuriuos lemia ne DNR sekos pokyčiai, o nepaveldimi veiksniai, slopinantys genų transkripciją per DNR metilinimą, tyrimas.

K: Kuo grindžiama epigenetika?


A: Epigenetikos pagrindas yra genų slopinimas per DNR metilinimą, siekiant reguliuoti genų transkripciją ir keisti genų aktyvumą gyvenimo metu, ypač ankstyvojo vystymosi metu.

K: Kas yra genų raiškos tyrimas?


A: Genų raiškos tyrimas - tai tyrimas, kaip genai sukelia fenotipinį poveikį, kuris reguliuojamas slopinant genų transkripciją per DNR metilinimą.

K: Kiek laiko gali trukti genų aktyvumo pokyčiai dėl metilinimo?


A: Genų aktyvumo pokyčiai dėl metilinimo gali išlikti visą likusį ląstelės gyvenimą ir daugelį ląstelių kartų per ląstelių dalijimąsi.

K: Ar DNR metilinimas keičia pagrindinę organizmo DNR seką?


Atsakymas: Ne, DNR metilinimas nekeičia pagrindinės organizmo DNR sekos, tačiau slopindamas genų transkripciją priverčia organizmo genus elgtis (reikštis) kitaip.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3