E. B. Ford
Edmundas Brisco Fordas FRS (1901 m. balandžio 23 d. - 1988 m. sausio 2 d.) - britų ekologinės genetikos mokslininkas. Jis buvo lyderis tarp tų britų biologų, kurie tyrinėjo natūralios atrankos vaidmenį gamtoje. Dar būdamas moksleivis Fordas susidomėjo lepidoptera - vabzdžių grupe, kuriai priklauso drugeliai ir kandys. Jis pradėjo tyrinėti natūralių populiacijų genetiką ir sukūrė ekologinės genetikos sritį. 1954 m. Fordas buvo apdovanotas Karališkosios draugijos Darvino medaliu. Vėliau, 1968 m., jis buvo apdovanotas UNESCO Kalingos premija už mokslo populiarinimą.
Karjera
Specializavosi genetikos srityje, 1939 m. buvo paskirtas Oksfordo universiteto genetikos dėstytoju, 1952-1969 m. buvo Genetikos laboratorijos direktorius, 1963-1969 m. - ekologinės genetikos profesorius. Fordas buvo vienas pirmųjų mokslininkų, išrinktų Visų sielų koledžo nariu nuo XVII a.
Fordas ilgai bendradarbiavo su R. A. Fišeriu. Tuo metu, kai Fordas sukūrė savo oficialų genetinio polimorfizmo apibrėžimą, Fišeris jau buvo pripratęs prie didelių atrankos verčių gamtoje. Didžiausią įspūdį jam padarė tai, kad polimorfizmas slepia galingas atrankos jėgas (kaip pavyzdį Fordas pateikė žmogaus kraujo grupes). Kaip ir Fišeris, jis tęsė natūraliosios atrankos ir genetinio dreifo diskusiją su Sevaliu Raitu (Sewall Wright), kuris, Fordo nuomone, per daug dėmesio skyrė genetiniam dreifui. Būtent dėl Fordo ir jo paties darbų Dobžanskis savo garsiojo teksto trečiajame leidime pakeitė akcentą iš dreifo į atranką.
Fordas prognozavo, kad žmonių kraujo grupių polimorfizmai gali išlikti populiacijoje, apsaugodami nuo tam tikrų ligų. Praėjus šešeriems metams po šios prognozės buvo nustatyta, kad taip ir yra, be to, heterozigotų pranašumas buvo galutinai nustatytas atlikus AB x AB kryžminimo tyrimą. Jo opus magnum buvo "Ekologinė genetika", išleista keturiais leidimais ir turėjusi didelę įtaką. Jis padėjo pagrindus vėlesniems šios srities tyrimams ir buvo pakviestas kaip konsultantas padėti įsteigti panašias tyrimų grupes keliose kitose šalyse.
Iš daugybės Fordo leidinių bene didžiausią pasisekimą turėjo pirmoji "Naujojo gamtininko" serijos knyga "Drugeliai". 1955 m. Fordas taip pat parašė tos pačios serijos knygą "Motinos" (Moths), ir jis yra vienas iš nedaugelio autorių, parašiusių daugiau nei vieną šios serijos knygą.
Ekologinė genetika
E. B. Fordas daug metų dirbo genetinio polimorfizmo srityje. Polimorfizmas natūraliose populiacijose yra dažnas reiškinys; svarbiausias bruožas yra dviejų ar daugiau nutrūkstamų rūšies formų buvimas kartu, esant tam tikrai pusiausvyrai. Kol kiekvienos formos proporcijos yra didesnės už mutacijų dažnį, tol priežastis turi būti atranka. Dar 1930 m. Fišeris aptarė situaciją, kai, esant aleliams viename lokuse, heterozigotas yra gyvybingesnis už homozigotą. Tai tipiškas genetinis mechanizmas, sukeliantis tokio tipo polimorfizmą. Šis darbas apima lauko tyrimų, taksonomijos ir laboratorinės genetikos sintezę.
Callimorpha dominula morpha typica su išskleistais sparnais. Šios rūšies polimorfizmą daugelį metų tyrinėjo Fordas. Raudoni su juodais užpakaliniais sparnais, atsiskleidžiantys skrydžio metu, įspėja apie jos nuodingą skonį. Priekiniai sparnai yra kriptiniai, ramybės metu dengiantys užpakalinius sparnus. Čia ant žmogaus rankos užkritusi kandis ilsisi, bet yra budri, o priekinius sparnus atlenkė į priekį, kad išryškėtų įspėjamasis blyksnis.
