Egipto piramidės: Gizos istorija, statyba ir faraonų kapavietės
Atraskite Gizos Egipto piramides: istorija, statybos paslaptys ir faraonų kapavietės — nuo didžiųjų monumentų iki karalienės piramidžių ir jų ritualų.
Egipto piramidės yra vienas didžiausių kada nors pastatytų statinių ir vienas svarbiausių Senovės Egipto civilizacijos pavyzdžių. Dauguma jų buvo pastatytos Senosios ir Viduriniosios karalystės laikotarpiais, daugiausia 3–2 tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Gizos plokščiakalnis, kur stovi garsiosios piramidės, tampa pagrindiniu Senovės Egipto monumentaliosios architektūros simboliu.
Statyba ir medžiagos
Piramidės daugiausia buvo statytos iš kalkakmenio, o vidinės struktūros — iš granito ir kelio akmenų. Viršutinius sluoksnius sudarė ant pagrindinių blokų sudėti ypač gero balto kalkakmenio blokai, dažniausiai gauti iš Tura karjerų. Tada kiekvienas apvadinis blokas buvo apipjaunamas, kad išorinis piramidės paviršius būtų lygus ir baltas. Kai kurie kapitelio akmenys buvo padengti metalo lakštais ar poliruotu paviršiumi, todėl saulės spindulių atspindžiai darė piramides labai švytinčiomis.
Didžiosios piramidės statybai buvo naudojami milijonai akmeninių blokų; apskaičiuota, kad Chufu (Cheopso) piramidė sudaryta iš maždaug 2,3 milijono blokų, kurių svoris svyravo nuo kelių šimtų kilogramų iki kelių tonų. Statybos metu naudotos tokios priemonės kaip variniai kaltai ir grąžtai, dolerito „plaktuvas“ (sunkiu akmeniu malkojami blokai), medinės roges, vandens sulyginimai ir įvairios rampų konstrukcijos.
Statybos metodų detalės tebėra mokslinių diskusijų objektas: siūlytos tiesiosios rampų sistemos, išoriniai ir spiraliniai rampai, vidiniai rampų variantai ir mechaninės sistemos. Svarbu pabrėžti, kad piramidžių orientavimas pagal pasaulio šalis — ypatingai tikslus, kas rodo sudėtingą astronominį ir inžinerinį supratimą.
Gizos kompleksas ir korpuso blokų nuėmimas
Visi Didžiosios Gizos piramidės korpuso blokai buvo išimti XIV–XV mūsų eros amžiuose ir panaudoti Kairo miestui statyti — daugiausia paminklams, antkapiams, mečetėms ir kitiems pastatams. Todėl šiandien dauguma piramidžių turi atvirą akmenų struktūrą, o jų lygus baltas apvalkalas prarastas. Kai kurie korpuso blokai vis dar išlikę piramidžių viršuje; netoli Chufu piramidės matomi geriau išsilaikę blokai, kurie priklausė Chafrai (Khafre) piramidei.
Faraonų kapavietės ir ritualai
Senovės egiptiečiai statė piramides kaip faraonų ir jų karalienių kapavietes. Faraonai buvo laidojami įvairaus dydžio piramidėse nuo Senosios karalystės pradžios iki Viduriniosios karalystės pabaigos. Piramidės viduje būdavo kameros su laidojimo kambariais, koridoriais, slaptomis kameromis ir konstrukcijomis, skirtomis apsaugoti mirusiojo turtą bei ritualinius daiktus.
Chufu (Didžioji piramidė) viduje yra Karaliaus kambarys (įrengtas iš granito blokų), Karalienės kambarys ir impozantiška Didžiojo koridoriaus (Grand Gallery) konstrukcija. Prie piramidžių taip pat dažnai priklausė mortuarinė šventykla (mortuary temple), ilgosios prieigos — keli (causeway) ir slenkstinės slėnio šventyklos prie Nilo.
Karalienės piramidės ir palydovinės struktūros
Trys mažos piramidės buvo pastatytos didžiosios piramidės rytinėje pusėje. Šios piramidės tradiciškai laikomos Chufu karalienėms arba svarbiems moterų šeimos nariams skirtomis kapavietėmis. Šalia karalienių piramidžių buvo pastatyta nedidelė palydovinė piramidė. Kai kurie ekspertai mano, kad ji galėjo būti pastatyta kaip simbolinis Chufu ka (dvasios) kapas arba turėjo kitą religinę paskirtį — pvz., atlikti tam tikrus apeiginius ritualus.
Menkaure (Mažesnioji) piramidė netoli jų turi savo papildomas piramides (dažnai vadinamas karalienės piramidėmis), o Chafrai piramidės viršūnėje išlikusios kelios geriau išsilaikiusios apdailos liekanos, todėl ji kartais atrodo aukštesnė nei Chufu, nors faktinis aukštis mažesnis.
Didikai, mastabos ir palydovinės kapavietės
Aplink piramidę yra keli šimtai didikų mastabų kapaviečių. Kilmingieji norėjo būti palaidoti šalia savo faraono, kad ir kitame gyvenime būtų šalia jo. Šios mastabos — išlikusios stačiakampės kapavietės su požeminėmis laidojimo kameromis — dažnai turėjo savo laidojimo įrangą, užrašus ir piešinius, vaizduojančius kasdienį gyvenimą bei apeigas.
Kitos kompleksui priklausančios struktūros
- Laidotuvės šventyklos ir prieigos (mortuary temples ir causeways), kur vykdytos apeigos ir aukojimai.
- Laivų auskultūros (boat pits) — prie Didžiosios piramidės rasti laivų kapai, vienas žymiausių yra Chufu laivas, restauruotas ir eksponuojamas šalia piramidės; šie laivai ryškinami su saule ir kelionėmis į pomirtinį pasaulį.
- Darbuotojų gyvenvietės ir kapavietės — archeologiniai tyrimai rodo, kad piramides statė samdyti amatininkai ir kvalifikuoti darbininkai, o ne tik vergai; rastos gyvenamosios patalpos, sandėliai ir darbininkų kapai.
Darbininkai, logistika ir organizacija
Piramidžių statyba reikalavo sudėtingos logistikos: maisto aprūpinimo, statybinių medžiagų transportavimo ir darbo jėgos organizavimo. Tyrimai atskleidė, kad egzistavo sezoniniai darbininkų būriai, specializuotos grupės, akmens apdirbėjai, inžinieriai ir administracinės struktūros, kurios koordinavo projektus.
Preserved and turistinis paveldas
Gizos piramidės yra ne tik archeologinis lobynas, bet ir svarbus turistinis objektas. Dėl jų istorinės reikšmės ir monumentalių matmenų jos pritraukia milijonus lankytojų iš viso pasaulio. Tačiau turistų srautas, urbanizacija ir nepalankios oro sąlygos kelia iššūkius išsaugojimui. Gizos kompleksas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o specialistai nuolat atlieka restauracijos ir apsaugos darbus.
Įdomūs faktai
- Didžioji Chufu piramidė statyta apie 2560 m. pr. m. e.; jos pradinis aukštis buvo apie 146,6 m (šiandien — apie 138,8 m dėl korpuso blokų praradimo).
- Piramidžių pašonėje rastos Saulės laivų struktūros, kurios siejamos su faraono kelione į pomirtinį pasaulį.
- Piramidžių orientacija yra labai tiksli — beveik tiksliai pagal pasaulio šalis, kas rodo pažangias astronomines žinias.
Gizos piramidės — ne tik architektūrinis ir inžinerinis stebuklas, bet ir kultūrinis simbolis, atspindintis Senovės Egipto religiją, valdžią ir mirties sampratą. Tyrimai ir toliau atskleidžia naujų detalių apie jų statybą, paskirtį ir žmones, kurie jas sukūrė.

Gizos piramidžių vaizdas nuo plynaukštės į pietus nuo komplekso. Iš dešinės į kairę - Didžioji Chufu piramidė, Chafre piramidė ir Menkaure piramidė. Trys mažesnės piramidės pirmame plane yra susijusios su Menkaurės piramide.
Statybos datos
Šiandien žinoma apie aštuoniasdešimt senovės Egipto piramidžių. Trys didžiausios ir geriausiai išsilaikiusios iš jų buvo pastatytos Gizoje Senojoje karalystėje. Geriausiai žinoma iš šių piramidžių buvo pastatyta faraonui Chufu. Ji vadinama Didžiąja piramide.
Toliau pateikiamoje lentelėje nurodomos daugumos didžiųjų piramidžių statybos datos. Prie kiekvienos piramidės nurodytas faraonas, kuris liepė ją pastatyti, apytikslis jo valdymo laikotarpis ir vieta.
| Piramidė / Faraonas | Valdymas | Laukas |
| Djozer | c. 2630 - 2612 m. pr. m. e. | Sakkaros aramidė |
| Sneferu (sulenktas) | c. 2612 - 2589 m. pr. m. e. | Dashur |
| Sneferu (raudona) | c. 2612 - 2589 m. pr. m. e. | Dashur |
| Sneferu (sugriautas) | c. 2612 - 2589 m. pr. m. e. | Meidum |
| Chufu | c. 2589 - 2566 m. pr. m. e. | |
| Djedefre | c. 2566-2558 m. pr. m. e. | Abu Ravašas |
| Khafre | c. 2558 - 2532 m. pr. m. e. | |
| Menkavertis | c. 2532-2504 m. pr. m. e. | |
| Sahure | c. 2487 - 2477 m. pr. m. e. | Abusir |
| Neferirkare Kakai | c. 24 77 - 2467 m. pr. m. e. | Abusir |
| Nyuserre Ini | c. 24 16 - 2392 m. pr. m. e. | Abusir |
| Amenemhatas I | c. 1991 - 1962 m. pr. m. e. | Sąrašas |
| Senusret I | c. 1971 - 1926 m. pr. Kr. | Sąrašas |
| Senusretas II | c. 1897 - 1878 m. pr. m. e. | el-Lahun |
| Amenemhatas III | c. 1860 - 1814 m. pr. m. e. | Hawara |
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Egipto piramidės?
A: Egipto piramidės yra vienas didžiausių kada nors pastatytų statinių ir vienas svarbiausių Senovės Egipto civilizacijos pavyzdžių. Dauguma jų buvo pastatytos Senosios ir Viduriniosios karalystės laikotarpiais.
K: Kokios medžiagos buvo naudojamos joms statyti?
A: Piramidės daugiausia buvo statomos iš kalkakmenio. Viršutiniai sluoksniai buvo apvadiniai blokai iš ypač gero balto kalkakmenio, sudėti ant pagrindinių blokų. Tada kiekvienas apvalkalinis blokas buvo apdirbamas taip, kad išorinis piramidės paviršius būtų lygus ir baltas. Kai kurie kapitelio akmenys buvo padengti metalo lakštais.
K: Kada buvo pradėtos statyti piramidės?
A: Senovės egiptiečiai piramides pradėjo statyti kaip faraonų ir jų karalienių kapavietes nuo Senosios karalystės pradžios iki Viduriniosios karalystės pabaigos.
K: Kas nutiko kai kuriems Gizos piramidės korpuso blokams?
A: Visi Gizos Didžiosios piramidės korpuso blokai buvo išimti XIV ir XV a. po Kr. ir panaudoti Kairo miestui statyti. Kai kurie jų vis dar išliko viršuje šalia Chufu (priklausė Chafrui).
Klausimas: Kas buvo palaidotas šiose piramidėse?
A: Faraonai, jų karalienės ir kilmingieji, kurie norėjo būti palaidoti šalia, kad galėtų būti šalia jo pomirtiniame gyvenime, buvo laidojami piramidėse, pradedant mažomis ir baigiant didelėmis, tokiomis kaip Didžioji Gizos piramidė.
Klausimas: Kiek mažų piramidžių buvo pastatyta šalia Didžiosios Gizos piramidės?
A: Trys mažos piramidės buvo pastatytos rytinėje pusėje Chufu karalienėms ir maža palydovinė piramidė, kuri galėjo būti simbolinė jo ka (dvasios) kapavietė.
Ieškoti