Emily Wilding Davison (1872–1913) – britų sufražetė ir aktyvistė
Emily Wilding Davison (1872–1913) – britų sufražetė ir aktyvistė, žuvusi Epsomo derbyje; drąsi feministė, kovojusi už moterų balsavimo teisę ir teisingumą.
Emily Wilding Davison gimė 1872 m. spalio 11 d. Blackheate, pietryčių Londone. Ji mokėsi Karališkajame Holovėjaus koledže ir studijavo Oksfordo universitete, tačiau tuo metu moterims oficialiai nebuvo leidžiama įgyti universiteto laipsnių, todėl jos studijos nebuvo pripažintos taip, kaip vyrų. Baigusi mokslus ji dirbo mokytoja, tačiau savo gyvenimą vėliau paskyrė kovai už moterų teises.
1906 m. ji įstojo į Moterų socialinę ir politinę sąjungą (WSPU), kurią įkūrė Emmeline Pankhurst. Netrukus Davison aktyviai įsitraukė į WSPU veiklą: dalyvavo mitinguose, agitacijoje ir tiesioginėje veikloje. Po maždaug trejų metų ji atsisakė mokytojos darbo ir nuo to laiko dirbo sufražistėms visą darbo dieną. Jos veiksmai tapo vis ryžtingesni: ji dalyvavo protestuose, kartais padegdavo pašto dėžutes, laužydavo vitrinas ir sąmoningai trikdė viešąją tvarką. Dėl to ji buvo areštuojama daugelį kartų ir kelioms savaitėms ar mėnesiams kalėjo.
1909 m. ji buvo nuteista mėnesiui sunkiųjų darbų Strangeways kalėjime Mančesteryje už tai, kad mėtė akmenis į kanclerio Davido Lloydo George'o vežimą. Kalėjime ji protestavo badavimu ir buvo prievarta šėrta — tai buvo žiauri ir pavojinga praktika, taikyta daugeliui sufražisčių badavimo metu. Pasak liudijimų, vienas prižiūrėtojas, supykęs dėl to, kad Davison užsiblokavo savo kameroje, įkišo į patalpą žarną ir beveik pripildė ją vandens. Po išlaisvinimo ji padavė Strangeways prižiūrėtojus į teismą ir iš jų išsireikalavo 40 šilingų kompensacijos.
Davison dalyvavo ir kituose radikalesniuose veiksmuose, o po 1909 m. jos veiklos intensyvumas didėjo — ji pasirinko taktiką, kuria siekė maksimalios visuomenės dėmesio. Tuometinė Vyriausybė ir policija ėmėsi griežtesnių priemonių prieš sufražistes: įvedė prievartinį maitinimą kalėjimuose ir, vėliau 1913 m., priėmė Prisoners (Temporary Discharge for Ill Health) Act (vadinamąjį "Cat and Mouse" įstatymą), leidusį laikinai paleisti badavusias kalines ir vėliau jas suimti.
1913 m. birželio 4 d. Epsome vyko tradicinis Epsom Derby jojimų renginys, kuriame dalyvavo ir karaliaus Edvardo VII anūkas — žirgas, priklausęs karališkajai šeimai (žirgą vadino Anmer). Tą dieną Davison išbėgo ant trasos priešais žirgą ir buvo partrenkta. Jos motyvas iki šiol ginčytinas: kai kurie istorikai mano, kad ji bandė prisegti prie kumelės sufražisčių spalvų vėliavą ar transparantą, kiti manydami, kad ji siekė sukelti visuomeninį šoką arba net aukotis kaip kankinė. Taip pat yra versijų, kad ji tiesiog stengėsi praeiti per trasą, kad pasiektų minioje stovėjusį karalių; galutinio atsakymo nėra dėl to, kad liudininkų parodymai ir kino juosta iš dalies prieštarauja vieni kitiems.
Davison patyrė sunkias galvos ir kūno traumas; ją išgabeno į Epsom Cottage Hospital, tačiau birželio 8 d. ji mirė nuo sužalojimų. Teismo ekspertizė ir paties miesto koronerio posėdis nustatė mirtį kaip "mirtį nuo nelaimingo atsitikimo" (angl. death by misadventure). Jos laidotuvėse dalyvavo daug sufražisčių ir palaikymo akcijų, o WSPU paskelbė ją kankine ir simboline figūra kovai už moterų balsavimo teisę.
Po mirties Davison paliko įvairius asmeninius daiktus, tarp jų su dokumentais rastos politinės medžiagos. Jos veiksmas Epsome tapo viena labiausiai aprašytų ir analizuotų sufražisčių epochos scenų: yra išlikusi filmuota medžiaga, parodanti incidentą, ir daugybė laikraščių bei vėlesnių tyrimų, kurie bandė atkurti tikslią įvykių seką ir jos ketinimus.
Emily Davison kanonizuota sufražisčių atminime — jai skirtos memorialinės lentos, paminklai ir meniniai kūriniai. Jos istorija dažnai minima kaip pavyzdys, kiek toli kai kurios aktyvistės buvo pasiryžusios eiti dėl lygiateisiškumo. Tačiau jos išpažintis taip pat sukėlė ir diskusijas apie WSPU taktiką: vieni matė jos poelgį kaip didvyrišką auką, kiti — kaip pavojingą ekstremizmą, kuris kartais atitraukdavo dėmesį nuo politinių tikslų.
Emily Davison liko svarbiu simboliu britų sufražetų judėjimo istorijoje — jos gyvenimas ir mirtis padėjo atkreipti didelį visuomenės dėmesį į moterų teisę dalyvauti rinkimuose ir į sunkumus, su kuriais susidūrė kovotojos už lygybę. Jos paveldas gyvena knygose, dokumentiniuose filmuose, teatro spektakliuose ir paminkluose, o kasmetinėse atminties renginiuose minimi ir jos asmeninės drąsos, ir sufražisčių strategijų sudėtingumas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kada ir kur gimė Emily Wilding Davison?
A: Emily Wilding Davison gimė 1872 m. spalio 11 d. Blackheath, pietryčių Londone.
K: Kur Emily studijavo?
A: Emily studijavo Karališkajame Holovėjaus koledže ir Oksfordo universitete, nors tuo metu moterims nebuvo leidžiama įgyti mokslinio laipsnio.
K: Kada Emily įstojo į Moterų socialinę ir politinę sąjungą (WSPU)?
A: Emily įstojo į Moterų socialinę ir politinę sąjungą (WSPU) 1906 m., kurią įkūrė Emmeline Pankhurst.
K: Ką Emily padarė sufražisčių labui?
A.: Emily atsisakė mokytojos darbo ir išėjo dirbti sufražisčių labui. Ji dažnai buvo areštuojama už viešosios tvarkos trikdymą ir pašto dėžučių deginimą.
K: Kas nutiko Emily 1909 m. Strangeways kalėjime Mančesteryje?
A: 1909 m. ji buvo nuteista mėnesiui sunkiųjų darbų Strangeways kalėjime Mančesteryje po to, kai mėtė akmenis į kanclerio Davido Lloydo George'o vežimą. Ji bandė badauti ir priešinosi prievartiniam maitinimui.
K: Kodėl Epsomo derbyje Emily buvo sutrypta?
A: 1913 m. birželio 4 d. Emily išbėgo priešais karaliaus žirgą, kuris dalyvavo Epsomo derbyje. Jos tikslas buvo neaiškus.
K: Kada mirė Emily ir kiek jai buvo metų?
A: Emily mirė 1913 m. birželio 8 d., būdama 40 metų amžiaus, nuo sužalojimų, patirtų karaliaus žirgui ją partrenkus.
Ieškoti