Film noir — kas tai? Holivudo „juodojo kino“ apibrėžimas ir ypatumai
Film noir - tai terminas, kuriuo apibūdinami Holivudo kriminaliniai filmai, kuriuose dažnai kalbama apie seksą, nusikaltimus ir korupciją.
Film noir filmai dažniausiai buvo kuriami nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžios iki šeštojo dešimtmečio pabaigos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dažniausiai buvo filmuojami nespalvotai. Terminas "film noir" kilęs iš prancūziško termino "juodas filmas" arba "tamsus filmas". Film noir filmams priskiriama daug įvairių žanrų filmų, pavyzdžiui, gangsterių filmai, policijos filmai ir detektyvai.
Film noir filmai dažnai buvo filmuojami taip, kad juose buvo daug tamsių šešėlių, net ant veikėjų veidų. Holivudo film noir filmams įtaką darė vokiečių režisieriai, pavyzdžiui, Fritzas Langas, kuris naudojo dramatišką apšvietimo techniką. Kita įtaka film noir filmams buvo 1930 m. prancūzų knygos ar filmai apie herojus, kurie miršta istorijos pabaigoje, arba istorijos su liūdna pabaiga. Film noir filmams įtakos turėjo ir kriminalinė literatūra, pavyzdžiui, Dashiello Hammetto, Jameso M. Caino ir Raymondo Chandlerio detektyvai ir kriminalinės istorijos.
Kas būdinga film noir?
Film noir išsiskiria tiek stilistinėmis, tiek naratyvinėmis savybėmis. Dažniausiai pasitaikantys bruožai:
- Žemo rakurso ir kontrastingas apšvietimas: naudojamas low-key apšvietimas, stiprūs kontrastai ir šešėliai (venecijietiškos žaliuzės, siluetai, tamsios gatvės).
- Moralinė dvilypumė ir cinizmas: herojai dažnai yra amorališki, su vidine korupcija arba priversti priimti kompromisus.
- Femme fatale: pavojinga moteris, kuri patraukia ir sunaikina pagrindinį veikėją.
- Naratyviniai įrankiai: pirmojo asmens balsas (voice-over), retrospekcijos (flashback), sudėtinga, labirintinė siužetinė struktūra.
- Miesto erdvė: urbanistinės, dažnai šlapios, naktinės vietos – Miesto dykumos, barai, motelių kambariai.
- Realistinis, bet pesimistinis tonas: pabrėžiama likimo, atsitiktinumo ir nepageidautinų pasekmių idėja.
- Garso takelis: džiazui artimi motyvai, disonansiniai temai ir intensyvi orkestracija, kuri sustiprina įtampą.
Istorinis ir kultūrinis kontekstas
Film noir atsirado ir išpopuliarėjo pokario JAV fone. Grįžę kariai, ekonominiai pokyčiai, augantis nusikalstamumas ir visuomenės nerimas dėl socialinių permainų prisidėjo prie tamsesnių temų populiarumo kine. Taip pat svarbi buvo Hays kodo (produkcinės cenzūros) laikų dinamika: nors oficialiai nebuvo leidžiama pateikti pernelyg amoralių sprendimų, kūrybingai konstruojamos siužetų pabaigos leisdavo išlaikyti dramą ir netikėtumus.
Stilistinės ir techninės ypatybės
Kameros darbui ir apšvietimui film noir suteikė labai konkrečių sprendimų: ryškūs šviesos-kūgio kontrastai, žemas rakursas, asimetriškos kompozicijos, trikdymo kampai (Dutch angle), dūmai ir rūkas kuriant mistiką. Vokiečių ekspresionizmas turėjo didelę įtaką – dramatizuota šviesa ir iškreiptos erdvės padėjo perteikti vidinį veikėjų nerimą.
Tipiški siužetai ir pavyzdžiai
Film noir apima įvairius kriminalinio kino potipius: nuo klasikinio detektyvo iki gangsterių dramos. Žymūs pavyzdžiai:
- Double Indemnity (1944) – trilinė meilės, apgavystės ir atpildo istorija.
- The Maltese Falcon (1941) – detektyvinė paslaptis su cinikišku herojumi.
- Out of the Past (1947) – likimo ir išvengiamo praeities grėsmė.
- Laura (1944) – paslaptinga meilės istorija su stilizuotu apšvietimu.
- Touch of Evil (1958) – Orsono Welleso filmas, kuris jungia noir elementus su politine kurtimi ir ilga prasme.
Režisieriai ir rašytojai
Be jau minėto Fritzo Lango, film noir raidoje svarbūs buvo Billy Wilder, John Huston, Robert Siodmak, Otto Preminger, Orson Welles ir kiti. Literatūrinė įtaka akivaizdi – kriminalinė ir pulp literatūra (pvz., Dashiellas Hammettas, Jamesas M. Cainas, Raymondas Chandleris) suteikė siužetų ir personažų bazę.
Neo-noir ir paveldas
Nuo 1960–1970 m. film noir principai grįžo naujais pavidalais – neo-noir filmuose saugomos pagrindinės teminės ir stilistinės nuorodos, bet jos pritaikomos moderniems socialiniams kontekstams ir naujoms technologijoms (spalvota kinematografija, kinematografiniai eksperimentai). Šiuolaikiniai pavyzdžiai apima filmus, kurie išlaiko moralinę sudėtingumą, tamsų toną ir miesto psichologiją.
Trumpa santrauka
Film noir yra tiek estetinis stilius, tiek naratyvinis požiūris: tamsus, cinikiškas pažiūros kampas į žmogaus prigimtį ir visuomenę, perteiktas per specifinę šviesos, kameros ir siužetinių sprendimų kalbą. Nors klasikinis laikotarpis daugiausia sutampa su 1940–1950 m., jo įtaka kine jaučiama iki šiol – tiek tiesiogiai (remiksai, homodžai), tiek per modernias interpretacijas (neo-noir).
Film noir filmų ir aktorių pavyzdžiai
Keletas svarbių film noir filmų: "Nepažįstamasis trečiame aukšte" (1940), "Maltos sakalas" (1941), "Dviguba atsakomybė" (1944), "Didysis miegas" (1946), "Paštininkas visada skambina du kartus" (1946), "Key Largo" (1948), "Pabučiuok mane mirtinai" (1955) ir "Prisilietimas prie blogio" (1958).
Svarbiausi Holivudo film noir filmų aktoriai buvo Robertas Mitchumas, Humphrey Bogartas ir Peteris Lorre'as.
Filmai po film noir laikotarpio
Film noir laikotarpis buvo 1940-ieji ir 1950-ieji. Net ir po 1950-ųjų kai kurie filmai buvo kuriami film noir stiliumi. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose buvo sukurti tokie filmai kaip "Mandžiūrijos kandidatas" (The Manchurian Candidate, 1962) ir "Kinų kvartalas" (Chinatown, 1974), kuriems įtaką padarė šeštojo dešimtmečio film noir filmai.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje buvo filmų, kurie šiek tiek priminė film noir, pavyzdžiui, "Kūno karštis" (1981), "Pagrindinis instinktas" (1992), "Nužudyk mane dar kartą" (1989), "Raudonoji uola Vakaruose" (1992) ir "Fargo" (1996). 2000-aisiais taip pat yra filmų, kurie tam tikrais aspektais primena film noir filmus. Pavyzdžiui, tokie filmai kaip "Memento" (2000) ir "Nuodėmių miestas" (Sin City, 2005).
Taip pat yra mokslinės fantastikos filmų, kurie šiek tiek primena film noir filmus, nes atrodo tamsūs ir juose pagrindinis veikėjas daro blogus dalykus, pavyzdžiui, "Soylent Green" (1973 m.), "Bėgantis skustuvo ašmenimis" (1982 m.), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Harrisonas Fordas, ir "Minority Report" (2002 m.), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Tomas Cruise'as.
Daiktai, matomi film noir filmuose
Film noir filmai dažnai filmuojami naktiniuose miestuose, o istorijos dažnai vyksta baruose, naktiniuose klubuose, lošimo klubuose, kazino ir pigiuose viešbučiuose. Dėl to film noir filmai atrodo labai tamsūs, nes scenos filmuojamos naktį arba tamsiose vietose, pavyzdžiui, bare ar viešbutyje.
Noir filmų scenose dažnai būna daug šešėlių, pavyzdžiui, langų rėmų, žaliuzių ar laiptų turėklų šešėliai. Filmų scenose taip pat dažnai būna tamsių šešėlių, net ant aktorių veidų. Dėl visų šešėlių ir tamsos film noir filmai atrodo paslaptingi ir įtempti.
Film noir filmų veikėjus dažnai motyvuoja godumas, pavydas arba kerštas. Film noir filmų veikėjai dažnai yra privatūs detektyvai arba policijos pareigūnai, kurie tiria blogų nusikaltėlių ir gaujų narių padarytus nusikaltimus, pavyzdžiui, žmogžudystes, azartinius lošimus arba prostituciją. Film noir filmuose dažnai pasakojama apie apiplėšimus, apiplėšimus, pinigų išviliojimą (tai vadinama "šantažu") arba žmogžudystes.
Film noir filmų žiūrėjimas
Noir filmuose net herojai ar pagrindiniai veikėjai dažnai būna blogi arba iš dalies blogi. Pavyzdžiui, film noir filmų herojus gali padėti nekaltam vyrui ar moteriai, kuriems grasina nusikaltėlis, arba išgelbėti moterį iš nusikaltėlių gaujos. Tačiau herojus ar pagrindinis veikėjas taip pat gali daryti blogus dalykus, pavyzdžiui, daryti nusikaltimus, žaloti žmones ar jiems grasinti arba meluoti.
Dažnai film noir filmų herojus ar pagrindinis veikėjas būna suirzęs, liūdnas, vienišas ar prislėgtas dėl blogų dalykų, kurie jam nutiko. Filmą žiūrintis žmogus turi nuspręsti, ar jis mano, kad herojus, kuris daro ir gerus, ir blogus dalykus, yra geras žmogus, ar ne. Film noir filmų istorijos gali priversti žiūrovus susimąstyti apie tai, kaip žmonės turėtų elgtis arba kaip turėtų rinktis savo gyvenime. Tai vienas iš dalykų, kurie žmonėms patinka žiūrint film noir filmus.
Film noir filmai nėra laimingi filmai. Laiminguose filmuose, pavyzdžiui, romantiniuose, žmonės įsimyli, tuokiasi ir gyvena laimingą gyvenimą. Film noir filmuose vyksta liūdni dalykai. Geram vyrui, turinčiam žmoną, gali prireikti pinigų nuomai ir jis pasiskolina jų iš nusikalstamos gaujos vado, nes neturi kitos galimybės gauti pinigų. Tada blogasis gaujos vadas gali priversti gerą žmogų daryti blogus dalykus, kad grąžintų pinigus. Galbūt blogasis gaujos vadas pagrasins sužaloti gero žmogaus žmoną. Tuomet gerasis vyras turės apsispręsti, ar ginti savo žmoną, ar daryti blogą nusikaltimą.
Žmonės, žiūrintys film noir filmus, mėgsta žiūrėti istorijas apie žmones, kuriems tenka priimti sunkius sprendimus, arba apie žmones, kurių gyvenime nutinka liūdnų dalykų. Tikrasis gyvenimas nėra romantinė komedija; žmonės dažnai turi priimti sunkius sprendimus arba jiems nutinka liūdnų dalykų.
Knygos apie film noir
1981 m. Robertas Ottosonas parašė knygą apie film noir "A Reference Guide to the American Film Noir: 1940-1958".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra film noir?
A: Film noir - tai terminas, kuriuo apibūdinami Holivudo kriminaliniai draminiai filmai, kuriuose dažnai daug dėmesio skiriama seksui, nusikaltimams ir korupcijai.
K: Kada buvo sukurti film noir filmai?
A: Film noir filmai dažniausiai buvo kuriami nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžios iki šeštojo dešimtmečio pabaigos Jungtinėse Amerikos Valstijose.
K: Ką reiškia "film noir"?
A: Terminas "film noir" kilęs iš prancūziško termino "juodas filmas" arba "tamsus filmas".
K: Kokių žanrų filmai priskiriami film noir žanrams?
A: Film noir filmai apima daugybę skirtingų žanrų filmų, pavyzdžiui, gangsterių filmus, policijos filmus ir detektyvus.
K: Kaip buvo filmuojami šie filmai?
A: Film noir filmai dažnai buvo filmuojami taip, kad juose buvo daug tamsių šešėlių, net ant veikėjų veidų.
K: Kas darė įtaką Holivudo film noir versijai?
A: Holivudo film noir filmams įtaką darė vokiečių režisieriai, pavyzdžiui, Fritzas Langas, naudojęs dramatišką apšvietimo techniką, ir XX a. trečiojo dešimtmečio prancūzų knygos ar filmai apie herojus, kurie miršta istorijos pabaigoje, arba istorijos su liūdna pabaiga. Jiems taip pat darė įtaką kriminalinė literatūra, pavyzdžiui, Dashiello Hammetto, Jameso M. Caino ir Raymondo Chandlerio detektyvai ir kriminalinės istorijos.
