Pirmojo ėjimo pranašumas

Laimėjimo procentai

	Whitewins	Nubraižyta	Blackwins	Bendras baltųjų balų skaičius
Turnyrai1851-1878	45.52%	14.07%	40.41%	52.55%
Turnyrai1881-1914 m.	36.89%	31.76%	31.35%	52.77%
Turnyrai1919-1932 m.	36.98%	36.98%	26.04%	55.47%
Turnyrai iš viso 1851-1932 m.	38.12%	30.56%	31.31%	53.40%
Naujovės "Chessdatabase 2000	NETAIKOMA	NETAIKOMA	NETAIKOMA	54.8%
ChessGames.com duomenų bazė 2008 m.	36.81%	36.50%	26.69%	55.06%
2009 m. pasaulio greitųjų šachmatų čempionatas	38.96%	26.41%	34.63%	52.16%
CEGT šachmatų rezultatai (40/120) 2009 m.	34.7%	41.3%	24.0%	55.4%

Naujausi šaltiniai nurodo, kad baltųjų balų skaičius siekia apie 54-56 proc. 2005 m. GM Jonathanas Rowsonas rašė, kad "įprasta manyti, jog baltieji pradeda partiją turėdami nedidelį pranašumą ir, turėdami visus kitus veiksnius, surenka maždaug 56 proc. taškų, o juodieji - 44 proc.".^p193 Tarptautinis meistras (IM) Johnas Watsonas 1998 m. rašė, kad didžiąją XX a. dalį baltųjų rezultatas buvo 56 %, tačiau pastaruoju metu šis skaičius sumažėjo iki 55 %.^p231 Svetainės ChessGames.com partijų duomenų bazėje nuolat atnaujinama statistika. 2008 m. kovo 17 d. duomenų bazėje buvo 460 703 partijos. Baltieji laimėjo 36,81 %, 36,50 % partijų buvo sužaista lygiosiomis, o juodieji laimėjo 26,69 %, taigi iš viso baltieji laimėjo 55,06 %.

"New In Chess" 2000 m. metraštyje pastebėjo, kad iš 731 740 jos duomenų bazėje esančių partijų baltieji iš viso surinko 54,8 % taškų; dviem populiariausiais pradžios ėjimais baltieji surinko 54,1 % taškų 349 855 partijose, prasidedančiose 1.e4, ir 56,1 % - 296 200 partijose, prasidedančiose 1.d4. Pagrindinė priežastis, dėl kurios 1.e4 buvo mažiau veiksmingas nei 1.d4, buvo sicilietiškoji gynyba (1.e4 c5), kuri 145 996 partijose baltiesiems davė tik 52,3 % taškų.

"Chess Engines Grand Tournament" (CEGT) testuoja kompiuterinius šachmatų variklius, žaisdamas su jais tarpusavyje, kai laiko kontrolė yra keturiasdešimt ėjimų per šimtą dvidešimt minučių vienam žaidėjui (40/120), taip pat 40/20 ir 40/4, o šių partijų rezultatai naudojami reitingų sąrašui sudaryti pagal kiekvieną laiko kontrolę. Naudojant lėčiausią laiko kontrolę (40/120), baltieji surinko 55,4 % (W34,7 D41,3 L24,0) taškų partijose, sužaistose tarp 38 stipriausių šachmatų variklių (2009 m. gegužės 27 d. duomenimis). Esant 40/20, baltieji surinko 54,6 % (W37,0 D35,2 L27,8) taškų partijose, sužaistose tarp 284 variklių (2009 m. gegužės 24 d. duomenimis). Greičiausia laiko kontrole (40/4) baltieji surinko 54,8 % (W39,6 D30,5 L30,0) taškų partijose tarp 128 programų (2009 m. gegužės 28 d. duomenimis).

Lygiosios su geriausiu žaidimu

Josephas Bertinas savo 1735 m. vadovėlyje "Kilnusis šachmatų žaidimas" rašė: "Tas, kuris žaidžia pirmas, yra laikomas puolančiu". Tai atitinka tradicinį požiūrį, kad baltieji dėl pirmojo ėjimo pradeda iniciatyvą ir turėtų stengtis ją išplėsti iki vidurio žaidimo, o juodieji turėtų stengtis neutralizuoti baltųjų iniciatyvą ir pasiekti lygybę.^p89 Kadangi baltieji pradeda iniciatyvą, nedidelė baltųjų klaida paprastai lemia tik iniciatyvos praradimą, o panaši juodųjų klaida gali turėti rimtesnių pasekmių. Todėl 1994 m. Svečnikovas rašė: "Juodieji žaidėjai negali sau leisti padaryti net menkiausios klaidos... Teoriniu požiūriu baltųjų ir juodųjų uždaviniai šachmatuose skiriasi: Baltieji turi siekti pergalės, o juodieji - lygiųjų!"

Vyrauja nuomonė, kad šachmatų partija turėtų baigtis lygiosiomis, atsižvelgiant į geriausią žaidimą. Net jei to neįmanoma įrodyti, šią prielaidą Rowsonas laiko "saugia", o Adorjanas - "logiška". Vatsonas sutinka, kad "tinkamas puikiai sužaistos šachmatų partijos rezultatas ... yra lygiosios. ... Žinoma, aš negaliu to įrodyti, bet abejoju, ar galima rasti nors vieną stiprų žaidėją, kuris su tuo nesutiktų ... Prisimenu, kaip Kasparovas po paskutinio rato lygiųjų aiškino laukiantiems žurnalistams: "Ką gi, šachmatai yra lygiosios". Pasaulio čempionas Bobby Fischeris manė, kad taip yra beveik neabejotinai.

Dinamiškumas

Šiuolaikiniai rašytojai apie juodaodžio vaidmenį dažnai mąsto dinamiškiau nei tik apie bandymą išlyginti. Rowsonas rašo, kad "mintis, jog juodaodis bando "sulyginti", yra abejotina. Manau, kad ji gali būti taikoma tik keliuose atidarymuose, o ne apskritai kaip atidarymo receptas juodiesiems".^p227 Evansas rašė, kad po vienos iš savo partijų su Fišeriu "Fišeris man atskleidė savo "paslaptį": skirtingai nei kiti meistrai, jis nuo pat pradžių siekė laimėti juodosiomis figūromis. Jis sakė, kad atskleidimas, jog juodieji turi dinamiškų galimybių ir neturi pasitenkinti vien lygybe, buvo lūžio taškas jo karjeroje".^p91 Vatsonas spėjo, kad Kasparovas, žaisdamas juodaisiais, apeina klausimą, ar baltieji turi atidarymo pranašumą, "mąstydamas apie konkretų dinaminio disbalanso lentoje pobūdį ir stengdamasis perimti iniciatyvą, kai tik įmanoma".^p231 Watsonas pastebi, kad "energingas juodųjų pradinis žaidimas gali ... atvesti į tokią sudėtingą ir neaiškią poziciją, kad kalbėti apie lygybę būtų beprasmiška. Kartais vietoj "lygios" sakome "dinamiškai subalansuota", norėdami išreikšti požiūrį, kad bet kuris žaidėjas turi tokią pat tikimybę kaip ir kitas išeiti iš komplikacijų turėdamas pranašumą. Šis pradžios žaidimo stilius paplito šiuolaikiniuose šachmatuose, o ryškiausi jo praktikai - pasaulio čempionai Fišeris ir Kasparovas".

Šiuolaikiniai autoriai taip pat abejoja, kad baltieji turi ilgalaikį pranašumą. Suba savo įtakingoje 1991 m. knygoje "Dinaminė šachmatų strategija" atmeta mintį, kad iniciatyvą visada galima paversti ilgalaikiu pranašumu. Jis tvirtina, kad kartais iniciatyvą turintis žaidėjas ją praranda be jokio logiško paaiškinimo ir kad: "Kartais tu turi ją prarasti, tiesiog taip. Jei bandysite prie jos kabintis, forsuodami problemą, jūsų dinaminis potencialas išseks ir jūs negalėsite atremti energingos kontratakos". Rowsonas ir Watsonas sutinka. ^p219p239 Watsonas taip pat pastebi: "Dėl prezumpcijos, kad baltieji yra geresni, dažnai buvo automatiškai manoma, kad tas žaidimo momentas, kai juodieji išlaisvina savo žaidimą arba neutralizuoja baltųjų planus, suteikia jiems lygybę, nors dinamiškuose atidarymuose baltųjų iniciatyvos išsekimas labai dažnai reiškia, kad juodieji ją išnaudojo su pranašumu". . ^p232

Jevgenijus Svešnikovas, kuris 1994 m. teigė, kad baltieji turi žaisti, kad laimėtų, o juodieji - kad sužaistų lygiosiomis.

Turnyrai ir rungtynės

Šachmatų turnyruose ir mačuose svarbu atsižvelgti į tai, kaip dažnai kiekvienas žaidėjas gauna baltuosius ir juoduosius. Mačuose žaidėjų spalvos pirmojoje partijoje nustatomos burtų keliu, o vėliau keičiasi. ^p11 Visų žaidėjų turnyruose, kuriuose žaidžia lyginis skaičius žaidėjų, kiekvienas žaidėjas gauna po vieną papildomą baltą arba juodą spalvą. Manoma, kad dvigubo rato turnyre galutinė turnyrinė lentelė yra patikimiausia, nes kiekvienas žaidėjas gauna vienodą skaičių baltųjų ir juodųjų spalvų ir su kiekvienu priešininku žaidžia tiek baltąja, tiek juodąja spalva. ^p56

Šveicarijos sistemos turnyruose turnyro direktorius stengiasi užtikrinti, kad kiekvienas žaidėjas gautų kuo daugiau vienodą baltųjų ir juodųjų partijų skaičių ir kad žaidėjo spalva keistųsi iš raundo į raundą.

Turnyrai ir rungtynės

Šachmatų turnyruose ir mačuose svarbu atsižvelgti į tai, kaip dažnai kiekvienas žaidėjas gauna baltuosius ir juoduosius. Mačuose žaidėjų spalvos pirmojoje partijoje nustatomos burtų keliu, o vėliau keičiasi. ^p11 Visų žaidėjų turnyruose, kuriuose žaidžia lyginis skaičius žaidėjų, kiekvienas žaidėjas gauna po vieną papildomą baltą arba juodą spalvą. Manoma, kad dvigubo rato turnyre galutinė turnyrinė lentelė yra patikimiausia, nes kiekvienas žaidėjas gauna vienodą skaičių baltųjų ir juodųjų spalvų ir su kiekvienu priešininku žaidžia tiek baltąja, tiek juodąja spalva. ^p56

Šveicarijos sistemos turnyruose turnyro direktorius stengiasi užtikrinti, kad kiekvienas žaidėjas gautų kuo daugiau vienodą baltųjų ir juodųjų partijų skaičių ir kad žaidėjo spalva keistųsi iš raundo į raundą.