Laisvosios programinės įrangos fondas (FSF) – kas tai, istorija ir misija
Laisvosios programinės įrangos fondas (angl. Free Software Foundation, FSF) - ne pelno siekianti korporacija, kurią 1985 m. spalio 4 d. įkūrė Richardas Stallmanas, siekdamas remti laisvosios programinės įrangos judėjimą - judėjimą, kuriuo siekiama skatinti visuotinę laisvę nevaržomai platinti ir keisti kompiuterių programinę įrangą. FSF įkurta Masačusetso sandraugoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nuo pat įkūrimo (kai pradėjo veikti) iki XX a. 9-ojo dešimtmečio FSF lėšos daugiausia buvo naudojamos programinės įrangos kūrėjams samdyti, kad jie rašytų laisvąją programinę įrangą GNU projektui. Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio FSF darbuotojai ir savanoriai daugiausia dirbo laisvosios programinės įrangos judėjimo ir laisvosios programinės įrangos bendruomenės teisiniais ir struktūriniais klausimais.
Istorija trumpai
FSF gimė kaip organizacinė ir teisinė parama Richardui Stallmanui ir jo iniciatyvai kurti laisvą operacinę sistemą bei programinį kodą — GNU projektui. Per pirmuosius kelerius metus fondas finansavo ir koordinavo programinės įrangos kūrimą, o vėlesniais metais ėmėsi aktyvesnio vaidmens rengiant ir palaikant licencijas, ginant autorių teises ir skleidžiant idėją apie programinės įrangos laisves plačiajai visuomenei.
Misija ir principai
FSF pagrindinė misija – apsaugoti ir skatinti programinės įrangos laisves. Šias laisves tradiciškai apibrėžia keturios svarbios laisvės:
- 0. laisvė vykdyti programą bet kokiam tikslui;
- 1. laisvė studijuoti, kaip programa veikia, ir ją pritaikyti savo poreikiams (kai prieinama šaltinio kodo forma);
- 2. laisvė laisvai platinti kopijas, kad padėtumėte kitiems;
- 3. laisvė tobulinti programą ir viešai platinti savo pakeitimus, kad visa bendruomenė iš to pasinaudotų.
FSF akcentuoja „kopileto“ (copyleft) principą, pagal kurį autorinės teisės ir licencijos naudojamos taip, kad išsaugotų šias laisves ir perduotų jas visiems programos gavėjams.
Pagrindinės veiklos sritys
- Licencijų kūrimas ir priežiūra: FSF sukūrė ir prižiūri svarbias laisvosios programinės įrangos licencijas, tokias kaip GNU General Public License (GPL), LGPL ir GNU Affero GPL. Šios licencijos nustato teisines taisykles, kurios leidžia platinti ir keisti programinę įrangą išlaikant laisves.
- GNU projekto parama: FSF teikia administracinę, teisinę ir finansinę paramą GNU projektui ir susijusiems paketams, daugeliui iš kurių FSF glaudžiai padeda saugoti autorių teises.
- Teisė ir atitikimas: fondas dalyvauja teisės ginčuose, vykdo licencijų atitikimo stebėseną ir konsultuoja organizacijas bei kūrėjus, kaip teisingai naudoti laisvąsias licencijas.
- Kampanijos ir informavimas: FSF organizuoja kampanijas prieš DRM (vadinamą „Digital Restrictions Management“), programinės įrangos patentus ir kitas praktikas, kurios riboja vartotojų laisves. Viena iš žinomų iniciatyvų – kampanija „Defective by Design“ prieš DRM.
- Švietimas ir bendruomenės palaikymas: fondas rengia mokymus, skleidžia dokumentaciją, palaiko laisvos programinės įrangos katalogus (pvz., Free Software Directory) ir skatina atvirą žinių dalijimąsi.
- Sertifikacijos ir iniciatyvos: FSF vykdo programas, tokias kaip „Respects Your Freedom“ (RYF), kuriomis sertifikuojami aparatinės įrangos gaminiai, atitinkantys laisvosios programinės įrangos principus.
Teisinis ir finansinis pagrindas
FSF yra ne pelno organizacija, kuri veikia kaip teisinis subjektas, leidžiantis tvarkyti autorines teises, pasirašyti sutartis ir teikti teisinę paramą projektams. Organizacija finansuojama per narių mokesčius, aukas, dotacijas ir paramos kampanijas. FSF taip pat prižiūri autorių teisių perdavimus (angl. copyright assignments) kai kuriems GNU programų komponentams, kad būtų galima užtikrinti nuoseklią licencijų politiką ir teisinį nuoseklumą.
Įtaka ir reikšmė
Per kelis dešimtmečius FSF reikšmingai prisidėjo prie to, kad laisvosios programinės įrangos idėjos taptų plačiai žinomomis ir teisėtai įtvirtintomis. Daug atvirojo kodo projektų ir atviro bendradarbiavimo modelių turi savo šaknis GNU/FSF idėjose. FSF vaidmuo licencijų kūrime (ypač GPL) leido daugeliui projektų užtikrinti, kad programinė įranga ir toliau būtų laisva visiems vartotojams.
Kaip prisidėti
- Tapti FSF nariu arba paremti fondą finansiškai;
- Prisidėti prie GNU projekto arba kitų laisvosios programinės įrangos projektų kaip kūrėjas, dokumentuotojas ar testuotojas;
- Skleisti žinią apie laisvąją programinę įrangą ir mokyti kitus;
- Vykdyti iniciatyvas, remiančias atviras technologijas ir vartotojų teises.
FSF išlieka viena iš pagrindinių organizacijų, ginančių programinės įrangos laisves ir formuojančių teisinį bei etinį pagrindą, kuriuo remiasi daug atvirų projektų visame pasaulyje.
GPL vykdymas
FSF priklauso daugelio svarbių GNU sistemos dalių, pavyzdžiui, GCC, autorių teisės. Būdama autorių teisių turėtoja, ji turi teisę užtikrinti GNU bendrosios viešosios licencijos (GPL) vykdymą, kai pažeidžiamos šios programinės įrangos autorių teisės. Nors kitų programinės įrangos sistemų autorių teisių turėtojai naudojo GPL kaip savo licenciją, FSF buvo vienintelė organizacija, kuri reguliariai gynė savo autorių teises į programinę įrangą, licencijuotą pagal GPL, kol Haraldas Welte 2004 m. sukūrė svetainę gpl-violations.org.
2001 m. pabaigoje Bradley M. Kuhnas (tuometinis vykdomasis direktorius), padedamas Mogleno, Davido Turnerio ir Peterio T. Browno, šias pastangas pavertė FSF GPL atitikties laboratorijomis. 2002-2004 m. dažnai buvo pradėtos nagrinėti svarbios GPL vykdymo užtikrinimo bylos, pavyzdžiui, prieš "Linksys" ir "OpenTV". Šiuo laikotarpiu FSF daugiausia dėmesio skyrė GPL vykdymo užtikrinimui ir švietėjiškoms GPL laikymosi kampanijoms.
SCO ieškinys
2003 m. kovo mėn. SCO pateikė ieškinį IBM, kuriame teigė, kad IBM indėlis į tam tikrą laisvąją programinę įrangą, įskaitant FSF GNU, pažeidžia SCO teises. Nors FSF niekada nebuvo ieškinio šalis, 2003 m. lapkričio 5 d. FSF buvo iškviesta į teismą. 2003 ir 2004 m. FSF dėjo daug pastangų, kad reaguotų į ieškinį ir pašalintų jo neigiamą poveikį laisvosios programinės įrangos priėmimui ir skatinimui.
Dabartinė ir vykdoma veikla
GNU projektas
Pirminis FSF tikslas buvo propaguoti laisvosios programinės įrangos idealus. Kaip pavyzdį organizacija sukūrė GNU operacinę sistemą.
GNU licencijos
GNU bendroji viešoji licencija (GPL) yra populiari laisvosios programinės įrangos projektų licencija. Dabartinė versija (3 versija) buvo išleista 2007 m. birželio mėn. FSF taip pat yra paskelbusi GNU mažesnę bendrąją viešąją licenciją (LGPL), GNU laisvosios dokumentacijos licenciją (GFDL) ir GNU Affero bendrąją viešąją licenciją (AGPL).
GNU Press
FSF leidybos skyrius, atsakingas už "įperkamų kompiuterių mokslo knygų leidybą naudojant laisvai platinamas licencijas".
Laisvos programinės įrangos katalogas
Tai yra nemokamos programinės įrangos paketų sąrašas. Kiekviename paketo įraše pateikiama 47 informacija, pavyzdžiui, projekto tinklalapis, kūrėjai ir programavimo kalba.
Laisvosios programinės įrangos apibrėžties išlaikymas
FSF saugo daugelį dokumentų, apibrėžiančių laisvosios programinės įrangos judėjimą.
Projekto priegloba
FSF programinės įrangos kūrimo projektus talpina savo Savannah svetainėje.
Kampanijos
FSF remia įvairias kampanijas, nukreiptas prieš, jos nuomone, programinės įrangos laisvei kylančius pavojus, įskaitant programinės įrangos patentus, skaitmeninių teisių valdymą (kurį FSF vadina "skaitmeninių apribojimų valdymu", siekdama pabrėžti savo požiūrį, kad tokios technologijos "skirtos atimti ir apriboti jūsų teises") ir vartotojo sąsajos autorių teises. "Defective by Design" - tai FSF kampanija prieš DRM. Jie taip pat vykdo kampaniją, skirtą propaguoti "Ogg+Vorbis" - nemokamą alternatyvą patentuotiems formatams, tokiems kaip MP3 ir AAC. Jie taip pat remia kai kuriuos laisvosios programinės įrangos projektus, kurie laikomi "didelio prioriteto" projektais.
Metiniai apdovanojimai
"Laisvosios programinės įrangos pažangos apdovanojimas" ir "Laisvosios programinės įrangos apdovanojimas už visuomenei naudingus projektus".
Aukšto prioriteto projektai
FSF sudaro "prioritetinių projektų" sąrašą, į kuriuos, pasak fondo, "būtina atkreipti laisvosios programinės įrangos bendruomenės dėmesį". FSF teigia, kad šie projektai yra "svarbūs, nes kompiuterių naudotojai nuolat viliojami naudoti nelaisvą programinę įrangą, nes nėra tinkamo laisvo pakaitalo. "
Atpažinimas
- 1999: Linuso Torvaldso apdovanojimas už atvirojo kodo kompiuteriją
- 2005: "Prix Ars Electronica" apdovanojimas "Skaitmeninių bendruomenių" kategorijoje
Seserinės organizacijos
- Laisvosios programinės įrangos fondas Europoje, įkurtas 2001 m.
- Laisvosios programinės įrangos fondas Indija, įkurtas 2003 m.
- Laisvosios programinės įrangos fondas Lotynų Amerikoje, įkurtas 2005 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Laisvosios programinės įrangos fondas (FSF)?
A: Laisvosios programinės įrangos fondas (FSF) yra ne pelno siekianti korporacija, kurią 1985 m. spalio 4 d. įkūrė Ričardas Stalmanas (Richard Stallman), siekdamas remti laisvosios programinės įrangos judėjimą.
K: Koks yra Laisvosios programinės įrangos judėjimo tikslas?
A.: Laisvosios programinės įrangos judėjimo tikslas - skatinti visuotinę laisvę be apribojimų platinti ir keisti kompiuterių programinę įrangą.
K: Kada ir kur buvo įkurta FSF?
A. FSF buvo įkurta 1985 m. spalio 4 d. Masačusetso sandraugoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
K.: Kaip buvo naudojamos FSF lėšos nuo jos įkūrimo iki 1990-ųjų?
A.: Nuo įkūrimo iki XX a. dešimtojo dešimtmečio FSF lėšos daugiausia buvo naudojamos programinės įrangos kūrėjams samdyti, kad jie rašytų laisvąją programinę įrangą GNU projektui.
K.: Prie ko daugiausia dirbo FSF darbuotojai ir savanoriai nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio?
A.: Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio FSF darbuotojai ir savanoriai daugiausia dirbo su teisiniais ir struktūriniais laisvosios programinės įrangos judėjimo ir laisvosios programinės įrangos bendruomenės klausimais.
K: Kas įkūrė FSF?
A.: FSF įkūrė Richardas Stallmanas.
K: Koks yra Laisvosios programinės įrangos fondo tikslas?
A.: Laisvosios programinės įrangos fondo tikslas - remti laisvosios programinės įrangos judėjimą.
