Laisvosios Prekybos Partija Australijoje (1889–1909) – istorija ir lyderiai
Laisvosios Prekybos Partija Australijoje (1889–1909): išsamus istorijos, lyderių (Parkes, Reid, Cook) ir politinių permainų apžvalga — nuo tarifų iki antisocializmo.
Laisvosios prekybos partija buvo Australijos politinė partija 1889–1909 m., oficialiai veikusi kaip Australijos laisvosios prekybos ir liberalų asociacija. Kai kuriose valstijose jos pavadinimas buvo vartotas kaip Pajamų tarifų partija, o 1906 m. partija pervadinta į Antisocialistinę partiją. Jos pagrindinis programinis principas buvo tarifų (t. y. mokesčių importui ir eksportui) mažinimas ar panaikinimas – ji teigė, kad laisva prekyba skatins augimą ir visuotinę gerovę. Drauge partija dažnai pripažindavo, kad tam tikri tarifai gali būti reikalingi kaip vyriausybės pajamų šaltinis, todėl kai kurie jos nariai palaikė ribotus rinkliavų sprendimus.
Partijos ideologija ir politika
Partija atstovavo klasiškai liberalioms idėjoms: laisvą prekybą, mažesnę valstybės intervenciją ekonomikoje, verslo laisvę ir individualizmo principus. Vėliau, kai tarifų ginčas federaliniu mastu sumažėjo, dalis jos lyderių pradėjo akcentuoti kovą su socialistinėmis idėjomis ir vystė politinę liniją prieš valstybinio socialinio perplanavimo sprendimus.
- Pagrindiniai programos elementai: laisva (arba mažiau apribota) prekyba, viešųjų išlaidų kontrolė, pro verslą palankios reformos.
- Vėlesnė kryptis: priešsocialistinė retorika ir aiškesnis centristinis/centro-dešinysis pozicionavimas kaip atsvara augančiam Australijos leiboristų partijai.
Lyderiai ir valstijų įtaka
Partija buvo stipriai susieta su Naujuoju Pietų Velsu, kur jos svarbiausi lyderiai buvo seras Henry Parkesas ir seras George'as Reidas. Iki federacijos įsteigimo ji buvo viena pagrindinių Naujojo Pietų Velso politinių jėgų.
Federacinėje politikoje partijos lyderiai buvo svarbūs limito formuotojai: Laisvųjų prekybininkų lyderio pavaduotoju pradžioje buvo Viljamas Makmilanas, o vėliau – Džozefas Kukas. George'as Reidas buvo pagrindinis partijos veidas federaciniame lygmenyje.
Federaciniai rinkimai ir parlamento vaidmuo
Po pirmųjų Sandraugos parlamento rinkimų 1901 m. Laisvieji prekybininkai tapo antra didžiausia jėga Australijos Atstovų rūmuose, turėdami 25 vietas. Reidas tapo pirmuoju parlamento opozicijos lyderiu.
Ši partija dažnai prisiimdavo vaidmenį tarp Leiboristų ir Protekcionistų, kartais palaikydama viena ar kita grupe formuojant vyriausybes per kintančias koalicijas ir susitarimus. 1904–1905 m. Reidas trumpam ėjo ministru pirmininku, vadovaudamas mažumos vyriausybei, kurią iš dalies rėmė skirtingos parlamentinės jėgos.
Tasmanijos atvejis ir kiti regioniniai skirtumai
1903 m. federaliniuose rinkimuose Tasmanijoje veikė atskira Tasmanijos pajamų tarifo partija, kuri laimėjo dvi vietas; federaliniame parlamente ji bendradarbiavo su Laisvosios prekybos partija, nors regioniniai požiūriai į tarifus ir ūkio apsaugą skyrėsi.
Pervadinimas į Antisocialistinę partiją ir ideologinis poslinkis
Iš esmės išsprendus klausimą dėl tarifų, Reidas ir kiti partijos lyderiai ėmė ieškoti naujo politinio identiteto. Jie pasirinko aiškų pasipriešinimą socializmui ir 1906 m. perorganizavo/jau pervardino partiją į Antisocialistinę partiją (ASP). Tai atspindėjo platesnį pasiskirstymą tarp trijų pagrindinių politinių srovių – leiboristų, protekcionistų ir laisvosios prekybos/antisocialistų.
Susijungimas ir Sandraugos liberalų partija
Politinis spaudimas ir poreikis suvienyti nesocialistines jėgas lėmė, kad 1908 m. Reidas pasitraukė, o partijos vadovavimą perėmė Josephas Cookas. Jis sutiko susijungti su protekcionistais, ir 1909 m. vyko vadinamasis „Fusion“ — susijungimas, po kurio susikūrė Sandraugos liberalų partija (Commonwealth Liberal Party). Šis žingsnis buvo kertinis kuriant dvipoliariškesnę politinę sistemą – leiboristai prieš ne leiboristų koaliciją.
Palikimas
Laisvosios prekybos partija ir vėlesnė Antisocialistinė partija turėjo reikšmingą įtaką ankstyvajai Australijos politinei sistemai: jos formavo diskusijas apie tarifus, vyriausybės vaidmenį ekonomikoje ir socialinių reformų ribas. Partijos transformacijos ir galutinis susijungimas su protekcionistais prisidėjo prie aiškesnio pasidalijimo tarp leiboristų ir ne leiboristinių jėgų federalinėje politikoje, o tai nulėmė tolimesnį Australijos partijų vystymąsi.
George'as Reidas, Australijos ministras pirmininkas 1904-1905 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo oficialus Laisvosios prekybos partijos pavadinimas?
A: Oficialus Laisvosios prekybos partijos pavadinimas buvo Australijos laisvosios prekybos ir liberalų asociacija.
K: Ko siekė ši partija?
A: Laisvosios prekybos partija norėjo panaikinti tarifus (mokesčius importui ir eksportui) ir kitus prekybos apribojimus.
K: Kur buvo įsikūrusi partija?
A: Partija buvo įsikūrusi Naujajame Pietų Velse, kur jos lyderiai buvo seras Henry Parkesas ir seras George'as Reidas.
K: Kiek vietų jie laimėjo per pirmuosius Sandraugos parlamento rinkimus?
A: Per pirmuosius Sandraugos parlamento rinkimus laisvieji prekybininkai laimėjo 25 vietas.
K: Kas po šių rinkimų tapo opozicijos lyderiu?
A: Po šių rinkimų opozicijos lyderiu tapo seras George'as Reidas.
K: Kas atsitiko, kai 1903 m. Viljamas Makmilanas išėjo į pensiją? A: 1903 m. Viljamui Makmilanui išėjus į pensiją, partijos lyderio pavaduotoju tapo Džozefas Kukas.
K: Kam priešinosi Alfredo Deakino protekcionistų partija? A: Alfredo Deakino protekcionistų partija priešinosi socializmui.
Ieškoti