Fukušimos I atominė elektrinė

Branduoliniai reaktoriai

Branduolinius reaktorius 1, 2 ir 6 blokams tiekė "General Electric", 3 ir 5 blokams - "Toshiba", o 4 blokui - "Hitachi". "General Electric" blokų architektūrinį projektą parengė "Ebasco". Visus statybos darbus atliko "Kajima". Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. 3-iajame bloke naudojamas MOX kuras|maišytas oksidų (MOX) kuras. 1-5 blokai turėjo/turi 1 ženklo tipo (lemputės formos toruso) apsauginę konstrukciją, o 6 blokas turi 2 ženklo tipo (virš ir (arba) po) apsauginę konstrukciją.

1-asis blokas - tai 1967 m. liepos mėn. pastatytas 439 MW galios verdančio vandens reaktorius (BWR3). Komerciniais tikslais elektros energiją jis pradėjo gaminti 1971 m. kovo 26 d. Buvo planuojama jį sustabdyti 2011 m. kovo mėn. Jis buvo apgadintas per 2011 m. Sendajaus žemės drebėjimą ir cunamį. Kai reaktorius buvo pagamintas, jo atominės ir žemės drebėjimo saugos lygis buvo aukštas, tačiau dabar jis yra ir senas, ir pasenęs. Niekas nežinojo, kad Japonijoje gali įvykti toks stiprus žemės drebėjimas. 1 blokas buvo suprojektuotas 0,18 g (1,74 m/s² ) didžiausiam žemės drebėjimo pagreičiui ir 1952 m. Kerno apygardos žemės drebėjimu pagrįstam seisminio atsako spektrui. Po 1978 m. Mijagio žemės drebėjimo, kai seisminis grunto pagreitis 30 sekundžių siekė 0,125 g (1,22 m/s² ), visi blokai buvo tikrinami, tačiau kritinių reaktoriaus dalių pažeidimų nenustatyta.

Vienetas	Tipas	Pirmasis buvo atominis "kritinis	Pagaminta elektros energija	Reaktorių tiekia	Sukurta pagal	Pastatytas pagal
Fukušima I - 1	BWR-3	1970 m. spalio mėn.	460 MW	"General Electric	Ebasco	Kajima
Fukušima I - 2	BWR-4	1974 m. liepos 18 d.	784 MW	"General Electric	Ebasco	Kajima
Fukušima I - 3	BWR-4	1976 m. kovo 27 d.	784 MW	"Toshiba"	"Toshiba"	Kajima
Fukušima I - 4	BWR-4	1978 m. spalio 12 d.	784 MW	"Hitachi"	"Hitachi"	Kajima
Fukušima I - 5	BWR-4	1978 m. balandžio 18 d.	784 MW	"Toshiba"	"Toshiba"	Kajima
Fukušima I - 6	BWR-5	1979 m. spalio 24 d.	1 100 MW	"General Electric	Ebasco	Kajima
Fukušima I - 7 (planuojama)	ABWR	2016 m. spalio mėn.	1 380 MW
Fukušima I - 8 (planuojama)	ABWR	2017 m. spalio mėn.	1 380 MW

Tipinis BWR I ženklo konteineris, naudojamas 1-5 blokuose.

2011 m. Fukušimos branduolinė katastrofa

Taip pat žr: Fukušimos branduolinė katastrofa

2011 m. kovą, netrukus po Sendai žemės drebėjimo ir cunamio, Japonijos vyriausybė pašalino žmones iš elektrinės apylinkių ir pradėjo taikyti vietinius nepaprastosios padėties įstatymus Fukušima I. Japonijos branduolinės saugos valdybos atstovas Ryohei Shiomi nerimavo dėl tikimybės, kad pirmajame bloke gali įvykti avarija. Kitą dieną vyriausiasis vyriausybės sekretorius Yukio Edano pareiškė, kad dalinis išsilydymas trečiajame bloke yra "labai tikėtinas".

Tarptautinė grupė "Nuclear Engineering International" pranešė, kad 1, 2 ir 3 blokai buvo automatiškai sustabdyti. 4, 5 ir 6 blokai jau buvo sustabdyti techninei priežiūrai. Atsarginius generatorius apgadino cunamis; iš pradžių jie įsijungė, bet po valandos sustojo.

Japonijos vyriausybė teigė, kad ji paskelbė branduolinę avariją, kai dėl aušinimo problemų sugedo atsarginiai dyzeliniai generatoriai. Aušinimas reikalingas tam, kad būtų pašalinta skilimo šiluma net ir sustabdžius elektrinę dėl ilgalaikių atominių reakcijų. Teigiama, kad šimtai Japonijos karių sunkvežimiais gabeno generatorius ir akumuliatorius į įvykio vietą.

Pranešimai apie reaktoriaus ir generatorių pažeidimus (09.53 UTC, 2011-03-16)

Sugedus atsarginiams dyzelinių generatorių siurbliams, maždaug po aštuonių valandų išsikrovė avarinės baterijos. Į įvykio vietą buvo išsiųstos baterijos iš kitų branduolinių elektrinių, o mobilieji elektros ir dyzeliniai generatoriai atvyko per 13 valandų, tačiau kovo 12 d. 15.04 val. vis dar buvo tęsiami nešiojamosios generavimo įrangos prijungimo darbai, kad būtų galima maitinti vandens siurblius. Dyzeliniai generatoriai paprastai būtų prijungiami perjungiant įrenginius elektrinės pastatų rūsyje, tačiau jį užliejo cunamis.

JAIF (Japonijos atominės pramonės forumo) apskaičiuoti duomenys.

Reaktorių būklė kovo 21 d. 22:00 JST	1	2	3	4	5	6
Elektros galia (MWe)	460	784	784	784	784	1100
Reaktoriaus tipas	BWR-3	BWR-4	BWR-4	BWR-4	BWR-4	BWR-5
Veikimo būsena žemės drebėjimo metu	Eksploatuojama	Eksploatuojama	Eksploatuojama	Pertraukos (iškrautas kuras)	Pertrauka (planuota)	Pertrauka (planuota)
Kuro pažeidimo lygis	70 % pažeista	33 % pažeistų	Pažeistas	Nepažeistas	Nepažeistas	Nepažeistas
Pirminio apsauginio gaubto pažeidimo lygis	Nepažeistas	Įtariama žala	Gali būti "Nepažeistas"	Nepažeistas	Nepažeistas	Nepažeistas
Šerdies aušinimo sistema 1 (ECCS/RHR)	Neveikia	Neveikia	Neveikia	Nebūtina	Nebūtina, galima naudoti kintamosios srovės maitinimą	Nebūtina, galima naudoti kintamosios srovės maitinimą
2 šerdies aušinimo sistema (RCIC/MUWC)	Neveikia	Neveikia	Neveikia	Nebūtina	Nebūtina	Nebūtina
Pastato pažeidimo lygis (antrinė apsauga)	Stipriai pažeistas sprogimo	Šiek tiek apgadintas sprogimo	Stipriai pažeistas sprogimo	Stipriai pažeistas sprogimo	Stoge išgręžtos ventiliacijos angos	Stoge išgręžtos ventiliacijos angos
Poveikis aplinkai (matuojant į šiaurę nuo tarnybinio pastato)	2019 µSv/val. kovo 21 d. 15:00 val.
Slėginis indas, vandens lygis	Iš dalies arba visiškai atidengtas kuras	Iš dalies arba visiškai atidengtas kuras	Iš dalies arba visiškai atidengtas kuras	Saugus	Saugus ir šaltas išjungimas	Saugus ir šaltas išjungimas
Slėginis indas, slėginis indas	Stabilus	Nežinomas	Nežinomas	Saugus	Saugus	Saugus
Apsaugos įrenginio slėgis	Stabilus	Stabilus	Mažėjantis	Saugus	Saugus	Saugus
Ar į reaktoriaus aktyviąją zoną buvo įpurkšta jūros vandens	Tęstinis	Tęstinis	Tęstinis	Nebūtina	Nebūtina	Nebūtina
Ar į pirminį apsauginį rezervuarą buvo įpurkšta jūros vandens	Tęstinis	Bus nuspręsta	Tęstinis	Nebūtina	Nebūtina	Nebūtina
Konteinerio ventiliacija	Taip, bet laikinai sustabdytas	Taip, bet laikinai sustabdytas	Taip, bet laikinai sustabdytas	Nebūtina	Nebūtina	Nebūtina
Panaudotų degalų žalos lygis	Nežinoma, svarstoma galimybė įpurkšti vandens	Nežinoma, kovo 20 d. buvo atlikta jūros vandens injekcija	SFP vandens lygis žemasJūros vandens purškimas tęsiasi, įtariama, kad pažeisti kuro strypai	SFP vandens lygis žemasJūros vandens purškimas tęsiasi, įtariama, kad pažeisti kuro strypai	SFP aušinimo pajėgumai atkurti	SFP aušinimo pajėgumai atkurti
Evakuacijos zonos spindulys	20 km nuo NPS
INES	5 lygis (įvertino Japonijos NISA ir pripažino tarptautinė TATENA); 6 lygis (įvertino Prancūzijos branduolinės energetikos institucija ir Suomijos branduolinės energetikos institucijos); de facto 5 lygis (pažeista reaktoriaus aktyviosios zonos apsauga)

Vėliau netoliese esančios Fukušimos II atominės elektrinės ketvirtąjį bloką taip pat sustabdė saugos sistemos. Dabar galima naudotis už elektrinės ribų esančiu elektros energijos šaltiniu, tačiau elektrinės žalos lygis yra blogas.

Siūloma ilgalaikė saugos veikla

Boras

Pareigūnai svarstė galimybę į panaudoto branduolinio kuro baseinus įpilti arba iš oro pilti radiaciją naikinančios boro rūgšties, boro plastiko rutuliukų arba boro karbido granulių, kad jos sugertų neutronus. 2011 m. kovo 17 d. Prancūzija į Japoniją nuskraidino 95 tonas boro. Neutronus sugeria boro rūgštis, kuri buvo įšvirkšta į reaktorių aktyviąsias zonas, tačiau neaišku, ar boras taip pat buvo įmaišytas į žarnas ir gaisrinių automobilių vandenį, kuriuo buvo purškiamas panaudotas branduolinis kuras.

"Sarkofago kapas" ir skystas metalas

Kovo 18 d. naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Japonijos branduolinės energetikos agentūros atstovas spaudai Hidehiko Nishiyama, paklaustas apie reaktorių palaidojimą smėlio ir betono kapavietėje, atsakė: "Šis sprendimas yra mūsų mintyse, tačiau mes sutelkėme dėmesį į reaktorių atvėsinimą."

Po Černobylio katastrofos atominės saugos darbuotojai panaudojo 1 800 tonų smėlio ir molio elektrinei uždengti. Dėl to kilo problema, nes jie buvo šilumos izoliatoriai ir sulaikė šilumą viduje. Taigi pirmiausia ją reikia padengti neišgaruojančiu aušinimo skysčiu, pavyzdžiui, skystu metalu. Viską atvėsinus būtų galima įrengti tokią konstrukciją, kaip Černobylio atominės elektrinės "sarkofago kapavietė".

Tokijo ugniagesių tarnybos vandens bokštas; į Fukušimą buvo išsiųsti ir kiti "vandens bokšto" gaisriniai automobiliai.

Pasekmės

Fukušimos Daiči branduolinės avarijos ir kiti branduoliniai objektai sukėlė klausimų dėl branduolinės energijos ateities. "Platts" teigė, kad "krizė Japonijos Fukušimos atominėse elektrinėse paskatino pagrindines energiją vartojančias šalis peržiūrėti esamų reaktorių saugumą ir suabejoti planuojamos plėtros visame pasaulyje greičiu ir mastu". Po Fukušimos branduolinės katastrofos Tarptautinė energetikos agentūra perpus sumažino numatomus iki 2035 m. pastatyti papildomus branduolinės energijos gamybos pajėgumus.