Furby (daugiskaita "Furbys" arba "Furbies", pagal "Tiger Electronics") yra populiarus elektroninis žaislas — elektrinis, interaktyvus padarėlis, dažnai apibūdinamas kaip mažas pūkuotas gyvūnėlis. Jį galima laikyti ir žaislu, ir paprastu namų robotu: jis reaguoja į lietimą, garsą ir šviesą, turi savo „kalbą“ ir, žaidžiant su juo, „mokosi“ kitų kalbų bei frazių.

Istorija ir pardavimai

Originalus Furby pasirodė 1998 m. žiemos atostogų sezono metu — kaip minėta, žiemos atostogų sezono metu jis tapo vienu geidžiamiausių dovanų objektų. Per pirmuosius savo gyvavimo metus Furby sulaukė milžiniškos paklausos: 1998 m. buvo parduota apie 1,8 mln. vienetų, 1999 m. – apie 14 mln., o per pirmuosius trejus originalios gamybos metus pardavimai siekė daugiau nei 40 mln. vienetų. Jo kalbėjimo galimybės buvo adaptuotos ir išverstos į daugelį kalbų (įvardinama, kad daugiau nei 20 kalbų), taip plečiant žaislo populiarumą pasaulyje.

Dizainas ir techninės savybės

Furby pasižymi išraiškingomis akimis, judančiais ausų ir burnos elementais bei pūkuotu korpusu. Jame yra keli jutikliai ir paprasta elektroninė „smegenų“ sistema, leidžianti reaguoti į prisilietimus, triukšmą, šviesą ir kitus dirgiklius. Pagrindinės savybės:

  • garsinis atsakas ir „kalba“ (iš pradžių — Furbish, vėliau žaislas „mokosi“ vietinės kalbos frazių);
  • liemens jutikliai ir maitinimas baterijomis;
  • iš anksto užprogramuoti balsai ir frazės bei atsitiktiniai emocijų pokyčiai;
  • vėlesnėse versijose — išplėstos veido mimikos ir balso atpažinimo galimybės.

Programinė įranga, žaidimai ir vėlesnės versijos

1998 m. Hasbro Interactive išleido žaidimą su Furbiais, kuris suteikė papildomų užduočių ir pramogų savininkams. Vėliau, po pradinio populiarumo bumo, buvo išleistos atnaujintos Furbio versijos. 2005 m. pasirodė naujesni modeliai su patobulintais veido judesiais ir balso atpažinimo funkcijomis, leidžiančiomis žaislui labiau reaguoti į konkrečius žodžius ar frazes. 2010–2010–ųjų dešimtmečio pabaigoje pasirodė dar modernesni modeliai (pvz., Furby Boom ir kt.), kurie bendravo su mobiliosiomis programėlėmis ir turėjo platesnį interaktyvumo spektrą.

Kaip Furby bendrauja

Furbiai pradžioje kalba savita, dalinai užprogramuota kalba, vadinama „Furbish“ — tai savotiškas žaislo „gimtasis“ kalbos sluoksnis. Pažaidus su žaislu, jis palaipsniui prideda žodžių iš aplinkos kalbos, taip tarsi „mokydamasis“. Tačiau tai remiasi iš anksto paruoštomis frazėmis ir keitimusi tarp jų, o ne tikru natūraliu kalbos supratimu.

Populiarumo kultūrinis poveikis ir mitai

Furby tapo ne tik žaislu, bet ir kultūriniu reiškiniu: apie jį buvo rašoma spaudoje, jis pasirodė televizijoje, o taktinės žaislo savybės sukėlė daug dėmesio. Buvo paplitusi klaidinga nuomonė, kad Furbiai tiesiog perkartoja aplink juos ištartus žodžius, t. y. veikia kaip garso įrašymo įrenginys. Iš tiesų tai mito atspindys: žaislas gali dažniau ištarti tam tikrus iš anksto užprogramuotus žodžius arba frazes reaguodamas į prisilietimus ar kitus dirgiklius, tačiau jis nėra sukurtas nuolat įrašinėti ar transliuoti aplinkos garsų vien tam, kad juos atkurtų vėliau.

Dėl saugumo ir privatumo baimių, susijusių su elektroniniais prietaisais bendrame biuro ar valstybės institucijų kontekste, kai kurios organizacijos ar institucijos ribojo tokių interaktyvių žaislų naudojimą savo patalpose. Tai prisidėjo prie papildomo susidomėjimo ir diskusijų apie žaislo galimybes bei ribas.

Reikšmė ir paveldas

Furby dažnai minimas kaip vienas pirmųjų masiškai sėkmingų bandymų sukurti ir parduoti programuojamą namų „robotą“ — interaktyvų žaislą, kuris sąveikauja su vartotoju daugiau nei tradicinis mechaninis žaislas. Jo pasirodymas paskatino tolesnį dėmesį išmanių ir mokančiųsi žaislų kūrimui bei prieinamų vartotojams interaktyvių sprendimų plėtrai.

Pastaba: šiame tekste paliktos nuorodos ir paminėjimai tokie, kokie buvo pradiniame šaltinyje (robotas, Tiger Electronics, žiemos atostogų sezono metu, užprogramuotą robotą, sudėtingesni).