Geltonoji nykštukė
GV žvaigždė, arba geltonoji nykštukė, yra pagrindinės sekos žvaigždė. Pagal Hercšprungo-Russelio diagramą ji yra G spektrinio tipo ir V šviesumo klasės žvaigždė. Terminas "geltonoji nykštukė" yra klaidingas, nes G tipo žvaigždės iš tikrųjų yra įvairių spalvų: nuo baltos, kai žvaigždės yra labiau švytinčios, pavyzdžiui, Saulė, iki labai silpnai geltonos, kai G tipo pagrindinės sekos žvaigždės yra mažiau masyvios ir mažiau švytinčios. Žr. spektrinės klasifikacijos lentelę, kurioje pateikiama žvaigždžių spalvos pagal šviesumo tipą.
GV žvaigždės yra mažos (apie 0,8-1,0 Saulės masės), o jų paviršiaus temperatūra yra 5300-6000 K. Kaip ir kitos pagrindinės sekos žvaigždės, GV žvaigždės branduolinės sintezės būdu savo branduolyje vandenilį paverčia heliu.
Mūsų Saulė yra dažniausiai žinomas (ir lengviausiai matomas) GV žvaigždės pavyzdys. Kiekvieną sekundę ji sujungia apie 600 mln. tonų vandenilio į helį, o apie 4 mln. tonų materijos paverčia energija. Kitos GV žvaigždės yra Alfa Kentauro A, Tau Ceti ir 51 Pegasi.
Mūsų Saulė per Žemės atmosferą atrodo geltona dėl Rayleigh sklaidos. Jei to nebūtų, ji atrodytų balta. Nors pavadinimas "nykštukė" vartojamas geltonoms pagrindinės sekos žvaigždėms palyginti su žvaigždėmis milžinėmis, geltonosios nykštukės, tokios kaip Saulė, yra 90 % šviesesnės už visas žvaigždes Pieno kelyje (kurios daugiausia yra oranžinės, raudonosios ir baltosios nykštukės).
GV žvaigždė sujungia vandenilio branduolius ir išskiria energiją maždaug 10 mlrd. metų. Sunaudojusi vandenilį, žvaigždė išauga iki daug kartų didesnio dydžio nei anksčiau ir tampa raudonąja milžine, tokia kaip Aldebaranas. Galiausiai raudonoji milžinė praras išorinius dujų sluoksnius, kurie taps planetine miglele, o žvaigždės vidus (dar vadinamas branduoliu) atvės ir susitrauks į mažą, labai tankią baltąją nykštukę.
Saulė, kaip ji atrodytų be Žemės atmosferos. Tai tipiškas GV žvaigždės pavyzdys
Hercšprungo-Russelio diagrama, kurioje pavaizduotos šviesumo klasės.
Kiti straipsniai
- Raudonasis nykštukas
- Rudoji nykštukė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra GV žvaigždė?
A: GV žvaigždė, arba geltonoji nykštukė, yra pagrindinės sekos žvaigždė, kurios spektrinis tipas yra G, o šviesumo klasė pagal Hercšprungo-Russelio diagramą - V.
K: Kokios spalvos yra GV žvaigždės?
A: GV žvaigždžių spalva svyruoja nuo baltos, kai jos yra labiau švytinčios, pavyzdžiui, Saulė, iki labai silpnai geltonos, kai jos yra mažiau masyvios ir mažiau švytinčios.
K: Kokios masės yra GV žvaigždės?
A: GV žvaigždžių masė paprastai būna nuo 0,8 iki 1,0 Saulės masės.
K: Koks yra gerai žinomos GV žvaigždės pavyzdys?
Atsakymas: Saulė yra labiausiai žinomas (ir lengvai matomas) GV žvaigždės pavyzdys.
Klausimas: Kiek laiko GV žvaigždė gali jungti vandenilio branduolius ir išskirti energiją?
A: Tipiška GV žvaigždė gali jungti vandenilio branduolius ir išskirti energiją maždaug 10 mlrd. metų.
K: Kas atsitinka, kai GV žvaigždėje baigiasi vandenilis?
A.: Kai vandenilis baigsis, žvaigždė padidės daug kartų ir taps raudonąja milžine, galiausiai praras išorinius dujų sluoksnius, iš kurių susiformuos planetinė migla, o žvaigždės branduolys atvės ir susitrauks iki mažos, labai tankios baltosios nykštukės.
