Andamanų jūra
Andamanų jūra arba Birmos jūra yra vandens telkinys į pietryčius nuo Bengalijos įlankos. Ji yra į pietus nuo Birmos, į vakarus nuo Tailando ir į rytus nuo Andamanų salų Indijoje. Ji yra Indijos vandenyno dalis.
Jūra buvo naudojama žvejybai ir prekių gabenimui tarp pakrantės šalių. Jos koraliniai rifai ir salos populiarios turizmo tikslais. Daug pastatų smarkiai nukentėjo nuo 2004 m. Indijos vandenyne įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio.
Vidutinis jūros gylis yra apie 1 000 metrų. Šiaurinėje ir rytinėje dalyse dėl Irravadžioupės nusėdusio dumblo yra sekliau nei 180 metrų (600 pėdų). Ši didelė upė į jūrą įteka iš šiaurės per Birmą. Vakarinės ir centrinės sritys yra 900-3 000 metrų gylyje (3 000-10 000 pėdų). Mažiau nei 5 % jūros yra gilesnė nei 3 000 metrų (10 000 pėdų). Povandeninių slėnių sistemoje į rytus nuo Andamanų-Nikobaro keteros gylis siekia daugiau kaip 4 000 metrų (13 200 pėdų). Jūros dugną dengia žvirgždas, žvyras ir smėlis.
Flora
Andamanų jūros pakrantės teritorijose auga mangrovių miškai ir jūros žolių pievos. Mangrovių šaknys sulaiko dirvožemį ir nuosėdas. Jos suteikia prieglobstį ir yra žuvų bei smulkių vandens organizmų augavietė. Jų kūnas saugo krantą nuo vėjo ir bangų. Jų detritas yra vandens mitybos grandinės dalis.
Kiti svarbūs maistinių medžiagų šaltiniai Andamanų jūroje yra jūros žolė ir lagūnų bei pakrančių dugno dumblas. Daugelis vandens rūšių kasdien arba tam tikrais savo gyvenimo ciklo etapais persikelia iš jūros žolių ir į jas.
Fauna
Malajų pusiasalyje esantys jūros vandenys palankūs moliuskų augimui. Yra apie 280 valgomų žuvų rūšių, priklausančių 75 šeimoms. Iš jų 232 rūšys (69 šeimos) gyvena mangrovėse, o 149 rūšys (51 šeima) - jūros žolėse. Abiejose vietose paplitusi 101 rūšis. Jūroje taip pat yra daug pažeidžiamų faunos rūšių, įskaitant dugongus, kelias delfinų rūšis, pavyzdžiui, Irravadžio delfinus, ir keturias jūrų vėžlių rūšis: kritiškai nykstančius odinį vėžlį ir gudobelę, nykstančius žaliąjį vėžlį ir Olive Ridley vėžlį. Andamanų jūroje, išsibarsčiusioje tarp Ranongo ir Satuno provincijų, gyvena tik apie 150 dugongų.
Vaiduokliškoji baneržuvė (Heniochus pleurotaenia), Similanų salos, Tailandas
Dugongas
Vulkaninė veikla
Į rytus nuo pagrindinės Didžiojo Andamano salų grupės yra nevaisingoji sala. Barrenio sala yra vienintelis šiuo metu veikiantis ugnikalnis, susijęs su Indijos subkontinentu. Šios salos-ugnikalnio skersmuo yra 3 km (2 mylios), jis iškilęs 354 metrus virš seklumos lygio. Pastaruoju metu jo aktyvumas vėl prasidėjo 1991 m. po beveik 200 metų ramaus laikotarpio. Paskutinis išsiveržimas prasidėjo 2008 m. gegužės 13 d. ir tebesitęsia iki šiol. Toliau į šiaurę esanti Narcondamo vulkaninė sala. Apie jos aktyvumą duomenų nėra.
Barren Island ugnikalnio išsiveržimas 1995 m. Andamanų salos (viršuje) yra apie. už 90 km.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Andamanų jūra?
A: Andamanų jūra arba Birmos jūra yra vandens telkinys į pietryčius nuo Bengalijos įlankos, Indijos vandenyno dalies.
K: Kokios šalys yra aplink Andamanų jūrą?
A: Andamanų jūra yra į pietus nuo Birmos, į vakarus nuo Tailando ir į rytus nuo Andamanų salų Indijoje.
K: Kam daugiausia naudojama Andamanų jūra?
A: Andamanų jūra naudojama žvejybai ir prekių gabenimui tarp pakrantės šalių.
K: Kokios populiarios turistų lankomos vietos Andamanų jūroje?
A: Andamanų jūroje esantys koraliniai rifai ir salos yra populiarūs turizmo objektai.
K: Koks įvykis padarė žalos pastatams Andamanų jūroje?
A: 2004 m. Indijos vandenyne įvykęs žemės drebėjimas ir cunamis smarkiai apgadino daugybę pastatų Andamanų jūroje.
K: Koks vidutinis Andamanų jūros gylis?
A: Vidutinis Andamanų jūros gylis yra apie 1 000 metrų.
K: Kokia yra giliausia Andamanų jūros vieta?
A: Į rytus nuo Andamano-Nikobaro keteros esančioje povandeninių slėnių sistemoje gylis siekia daugiau kaip 4 000 metrų (13 200 pėdų).
