Andamanų jūra arba Birmos jūra yra vandens telkinys į pietryčius nuo Bengalijos įlankos. Ji yra į pietus nuo Birmos, į vakarus nuo Tailando ir į rytus nuo Andamanų salų Indijoje. Ji yra Indijos vandenyno dalis.
Jūra buvo naudojama žvejybai ir prekių gabenimui tarp pakrantės šalių. Jos koraliniai rifai ir salos populiarios turizmo tikslais. Daug pastatų smarkiai nukentėjo nuo 2004 m. Indijos vandenyne įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio.
Vidutinis jūros gylis yra apie 1 000 metrų. Šiaurinėje ir rytinėje dalyse dėl Irravadžioupės nusėdusio dumblo yra sekliau nei 180 metrų (600 pėdų). Ši didelė upė į jūrą įteka iš šiaurės per Birmą. Vakarinės ir centrinės sritys yra 900-3 000 metrų gylyje (3 000-10 000 pėdų). Mažiau nei 5 % jūros yra gilesnė nei 3 000 metrų (10 000 pėdų). Povandeninių slėnių sistemoje į rytus nuo Andamanų-Nikobaro keteros gylis siekia daugiau kaip 4 000 metrų (13 200 pėdų). Jūros dugną dengia žvirgždas, žvyras ir smėlis.
Geografinė apžvalga ir dydis
Andamanų jūra apima didelį plotą Pietryčių Azijos pietvakariuose — jos paviršiaus plotas vertinamas maždaug apie 797 000–798 000 km². Ji reta jungtis tarp Bengalijos įlankos, Malakos sąsiaurio ir plačios Indijos vandenyno erdvės. Šioje jūroje yra daug salų grupių: Andamanų ir Nikobaro salos (Indija), Tailando Andamanų pakrantės salos (pvz., Phuket, Phi Phi), bei Mergui (Myeik) arkipelagas Birmos (Mianmaro) pietuose.
Gylis ir dugno struktūra
Vidutinis gylis apie 1 000 m ir aiškiai žymimos plokštumos bei giluminės įdubos: šiaurinė ir rytinė dalis yra seklos dėl didelio upių (ypač Irravadžioupės) nuosėdų kiekio. Centrinės ir vakarinės srities gyliai dažnai siekia kelių šimtų iki kelių tūkstančių metrų; tik mažiau nei 5 % ploto prasideda gilesni nei 3 000 m ruožai. Į rytus nuo Andamanų–Nikobarų keteros yra povandeninių slėnių sistema, kuriose registruojamas gylis virš 4 000 m (kai kuriose apžvalgose minima iki ~4 500 m). Jūros dugną gaubia smėlis, žvyras ir žvirgždas, vietomis — sutankėjusios nuosėdos, kurios formuojamos upių atneštų dalelių.
Klimatas, bangavimas ir srovės
Andamanų jūroje vyrauja tropinis klimatas su aiškiais musonų periodais. Pietvakarių musonas (maždaug gegužė–spalį) suteikia drėgnesnį, lietingesnį sezoną su stipresniais vėjais ir bangomis; šiaurės rytų musonas (lapkritis–balandis) būna palankesnis ramiai jūrai ir turizmui Tailando pakrantėse. Jūros srovės yra susijusios su musonų režimu ir plataus masto Indijos vandenyno cirkuliacija; seklios pakrantės zonos gali patirti stiprius potvynius, o upių įplaukos sukelia didelę nuosėdų koncentraciją.
Ecosistemos ir biologinė įvairovė
Andamanų jūra žymi biologinės įvairovės centrą: čia plačiai paplitę koraliniai rifai, mangrovės miškai ir jūrinės žolės, kurie teikia būstas daugeliui organizmų. Tipo organizmai:
- koralai (daug rūšių kietųjų ir minkštųjų koralų);
- žuvys (raibios rifų žuvys, tunai, tunų giminės rūšys);
- vėžliai (jūros vėžliai, naudojantys pakrantes nerštui);
- ramybės ir klajūnų žinduoliai (delfinai, kai kurios banginių rūšys);
- krabai, moliuskai ir koriofauninės bendruomenės pakrantės zonoje.
Mangrovės juostos ir pakrančių pelkės atlieka svarbų vaidmenį kaip jauniklių zonos žuvims, apsauga nuo erozijos ir anglies kaupikliai. Rifai ir seklumos ypač svarbūs vietos žvejybai ir turizmui.
Žvejyba, uostai ir jūrų transportas
Andamanų jūra yra tradicinė žvejybos sritis vietinėms bendruomenėms — gaunamos tiek vietinės maisto žuvys, tiek komercinės rūšys. Taip pat ši jūra yra svarbi regioniniam kroviniams ir naftos/gamtinių dujų tiekimui — per ją eina tarptautinės laivybos linijos, jungiančios Pietryčių Aziją, Indiją ir Tolimąjį Rytus. Kai kurie svarbesni regioniniai uostai yra Tailande (pvz., Phuket, Ranong), Indijos Andamanų salose (Port Blair) ir Birmos pietuose (pvz., Kawthaung/Myeik rajonas).
Turizmas ir salų reikšmė
Andamanų salos ir rifai yra itin patrauklūs turistams: nardymas, snorkelinimas, jachtavimas ir paplūdimių poilsis pritraukia daugybę lankytojų. Turizmas teikia pajamų vietinėms bendruomenėms, tačiau intensyvus lankytojų srautas ir nekontroliuojama infrastruktūros plėtra kelia grėsmes ekosistemoms (fizinis rifų pažeidimas, atliekos, teršalai).
Pavojai, grėsmės ir apsauga
Pagrindinės grėsmės Andamanų jūros ekosistemoms:
- klimato kaita ir jūros temperatūros kilimas — koralų balinimas ir rifų degradacija;
- pergaudymas ir neatsakinga žvejyba (trawlingas, neteisėta sprogmeninė žvejyba);
- nuosėdų kaupimasis iš upių dėl kirtimų ir žemės naudojimo pokyčių, mažinantis vandens skaidrumą;
- coastal development — kurortų, uostų statyba ir infrastruktūra;
- tarša — išsiliejimai, buitinių nuotekų ir plastiko kaupimasis.
Daugelyje regionų įsteigta saugomų teritorijų ir tyrimų programų, skirtų rifų atkūrimui, mangrovių apsaugai ir tvarios žvejybos praktikoms skatinti. Tarptautinis bendradarbiavimas tarp šalių regione yra svarbus saugant migracines rūšis ir kovojant su neteisėta žvejyba.
2004 m. cunamis ir pasekmės
2004 m. gruodžio 26 d. Indijos vandenyne įvykęs žemės drebėjimas ir cunamis smarkiai paveikė Andamanų jūros pakrantes bei salų bendruomenes. Dėl baisių potvynių žuvo daug vietinių gyventojų, kaupėsi didžiuliai infrastruktūros nuostoliai, o ekosistemos — ypač mangrovės ir rifai — patyrė ženklių pažeidimų. Nuo to laiko vystyta atsparumo didinimo infrastruktūra, evakuacijos planai ir ekosistemų atkūrimo programos.
Perspektyvos ir valdymas
Ateičiai svarbu derinti ekonominius interesus (žvejybą, naftos/gamtinių dujų gavybą, turizmą) su ekologine pusiausvyra. Efektyvus valdymas apima saugomų teritorijų plėtrą, įpareigojančias žvejybos kvotas, atliekų tvarkymą, mangrovių atkūrimą ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant išsaugoti Andamanų jūrą kaip gyvybingą jūrų ekosistemą ir svarbią regioninę transporto arteriją.
