Didysis traukos centras (angl. Great Attractor, GA) – tai labai didelė masės pertekliusinė sritis kosmose, kuri daro reikšmingą gravitacinį poveikį net mūsų Pieno kelio galaktikai ir daugelio kitų galaktikų judėjimui. GA nėra būtinai vienas taškas ar vienas objektas: tai didelė, erdvinė masės koncentracija, susidariusi iš galaktikų, galaktikų spiečių ir tamsiosios materijos sankaupų. p60
Kur yra ir kokio dydžio?
Didysis traukos centras yra mūsų Vietos supergalaktikos (Local Supercluster) kryptyje, maždaug Centauro ir Normos žvaigždynų srityje, iš dalies už Maskuojančiosios zonos (Zone of Avoidance), kurią užgožia mūsų Galaktikos plokštuma. Dėl to tiksli GA vieta ir struktūra sunkiai stebimos optiniais teleskopais.
GA mastas yra didelis: jis veikia per atstumus, siekiančius šimtus milijonų šviesmečių arba dešimtis-megaparsekų (dešimtis ar kelias dešimtis Mpc). Jo efektyvi masė įvertinama maždaug dešimtims tūkstančių ar daugiau Pieno kelio masių (t. y. ~10^15–10^16 Saulės masių), tačiau tikslios vertės ir toliau diskutuojamos.
Kaip mes jį nustatome?
Didžiojo traukos centro buvimas nustatomas ne tiesiogiai, o pagal galaktikų judėjimą ir raudonojo poslinkio nuokrypius. Kosminis plėtimosi efektas apsprendžia bendrą galaktikų tolimojo judėjimo tendenciją (Hubble’io tėkmė), bet papildomi judesiai — vadinamieji ypatingieji (peculiar) greičiai — atsiranda dėl vietinių gravitacinių traukos laukų.
- Stebėjimai užfiksuoja, kad tam tikrose srities galaktikos juda link vienos bendros krypties arba turi greičio nuokrypius, siekiančius iki kelių šimtų km/s.
- Palydovinės ir žemės teleskopų duomenys (rašteinės spiečių katalogai, infraraudonųjų ir rentgeno spindulių stebėjimai) leidžia aptikti spiečius, pvz., Norma (Abell 3627), kurie gali būti GA dalis ar jo centrinė struktūra.
- Raudonojo poslinkio pokyčiai interpretuojami kaip kosminio išsiplėtimo ir lokalios gravitacinės traukos sumos rezultatas: todėl galaktikos, esančios GA atžvilgiu, gali turėti tiek papildomą „raudonąjį“ komponentą (tolstantį), tiek – jei juda link stebėtojo – sumažintą raudonąjį poslinkį arba net mėlyną poslinkį.
Kas sukelia stebimus poslinkius?
Visos GA regiono galaktikos yra apskritai pasislinkusios į raudonąją pusę dėl Visatos plėtimosi, tačiau jų matomi greičiai skiriasi nuo to, ką reikalautų grynas Hubble’o dėsnis. Šie skirtumai – ypatingieji greičiai – svyruoja iki maždaug ±700 km/s (priklausomai nuo padėties GA atžvilgiu) ir rodo, kad egzistuoja masės koncentracija, traukianti šias galaktikas.
Kodėl GA svarbus?
Supratimas apie Didįjį traukos centrą padeda aiškinti mūsų Lokalaus kosminio aplinkos dinamiką: kodėl Vietos grupė (Local Group) ir kitos netolimos galaktikos juda tam tikra kryptimi greičiau už tai, ką prognozuoja plėtimosi greitis. Be to, GA tyrimai yra svarbūs masės pasiskirstymo Visatoje ir tamsiosios materijos pobūdžio tyrimams.
Kas nežinoma ir vykstantys tyrimai
Nors GA poveikis yra aiškus, jo tiksli struktūra ir masės pasiskirstymas nėra visiškai išaiškinti. Sunku stebėti regioną dėl mūsų Galaktikos uždangos, todėl mokslininkai naudoja infraraudonųjų, radijo ir rentgeno stebėjimus bei didelių duomenų rinkinių analizę, kad atskleistų paslėptus spiečius ir įvertintų bendrą masę. Taip pat aptinkama, kad į galaktikų judėjimą gali reikšmingai prisidėti ir kitų didelių struktūrų, pavyzdžiui, Shapley superspiečiaus, trauka.
Apibendrinant: Didysis traukos centras nėra vien tik teorinis konceptas — tai stebimų galaktikų judėjimo modelių sprendinys, leidžiantis daryti išvadas apie didelių masių sankaupas mūsų kosminiame kaimynystėje ir apie tai, kaip jos veikia Visatos struktūros formavimąsi.

