Didžioji baltoji dėmė
Didžioji baltoji dėmė, dar vadinama Didžiuoju baltuoju ovalu, Saturne - taip vadinamos audros, kurios yra pakankamai didelės, kad būtų matomos teleskopu iš Žemės. Dėmės atrodo baltos, o pavadinimas kilo iš Jupiterio Didžiosios raudonosios dėmės. Dėmės gali būti kelių tūkstančių kilometrų pločio. Šiuo metu Saturną nuo 2010 m. dengia didelė baltų debesų juosta, vadinama Šiauriniu elektrostatiniu trikdžiu (dėl padidėjusių radijo ir plazmos trikdžių), o orbitinis aparatas "Cassini" stebi šią audrą. Iš "Cassini" informacijos matyti, kad baltuosiuose debesyse mažėja acetileno, daugėja fosfino, o audros centre neįprastai krinta temperatūra. 2011 m. balandį audra antrą kartą išsiveržė. Mokslininkai mano, kad baltos dėmės susidarė iš amoniako ledo, kurį pro planetos debesų viršūnes stumia šiltesnės dujos.
Saturno Didžioji baltoji dėmė.
Atsiradimas
Dėmės atsiranda kas 28,5 Žemės metų. Tai saulėgrįža, kai Saturno šiaurinis pusrutulis labiausiai pakrypsta į Saulę. Toliau pateikiamas užfiksuotų stebėjimų sąrašas; metai, kai dėmės įeina į ciklą, yra 1876, 1903, 1933, 1960 ir 1990.
- 1876 m. - pamatė Asafas Holas. Baltas dėmes jis panaudojo planetos sukimosi periodui apskaičiuoti.
- 1903 m. - Edvardas Barnardas.
- 1933 m. - matytas komiškas aktorius ir astronomas mėgėjas Willas Hay'us.
- 1960 m. - Žiūrėjo J. H. Bothamas (Pietų Afrika).
- 1990 m. - Žiūrėta Stuarto Wilberio, nuo rugsėjo 24 d. iki lapkričio mėn.
- 1994 m. - vaizdas iš Žemės ir kosminio teleskopo "Hubble".
- 2006 m. - stebėjo Erick Bondoux ir Jean-Luc Dauvergne.
- 2010 m. - pirmą kartą pastebėtas Anthony Wesley.
Kodėl iki 1876 m. nebuvo užfiksuota jokių dėmių, yra paslaptis. Tai panašu į Didžiosios raudonosios dėmės stebėjimų pertrauką XVIII a. ir XIX a. pradžioje. 1876 m. Didžioji baltoji dėmė buvo labai didelė, ją buvo galima pamatyti net mažais teleskopais. Ar ankstesni įrašai buvo tiesiog prasti, ar 1876 m. Didžioji baltoji baltoji dėmė iš tiesų buvo pirmoji teleskopų eroje? Kai kurie mano, kad nei vienas, nei kitas scenarijus nėra tikėtinas.
Markas Kidgeris aprašė tris svarbius didžiųjų baltųjų dėmių modelius:
- Didžiosios baltosios dėmės keičiasi geografine platuma. Vieną jų galima pamatyti šiaurinėje vidutinių platumų zonoje (NTZ) arba aukščiau, o kitą - tik ekvatorinėje zonoje (EZ). Pavyzdžiui, 1960 m. Didžioji baltoji dėmė buvo NTZ, o 1990 m. - EZ.
- NTZ didžiosios baltosios dėmės atsiranda rečiau nei EZ didžiosios baltosios dėmės (kas 27 metus, o ne kas 30 metų).
- NTZ didžiąsias baltąsias dėmes pastebėti daug sunkiau nei EZ dėmes.
Kidgeris prognozuoja, kad kita didžioji baltoji dėmė NTZ įvyks 2016 m. ir tikriausiai bus ne tokia įspūdinga kaip 1990 m. didžioji baltoji dėmė.
Charakteristikos
"Klasikinė" Didžioji baltoji dėmė yra įspūdingas įvykis. Labai ryškios baltos spalvos audros nušviečia paprastai nykią Saturno atmosferą. Visos didžiausios įvyko planetos šiauriniame pusrutulyje. Paprastai jos prasideda kaip atskiros "dėmės", bet paskui sparčiai didėja, kaip 1933 ir 1990 m. Didžiosios baltosios dėmės. 1990 m. Didžioji baltoji dėmė apjuosė visą planetą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra didysis baltasis dančiasnapis?
A: Didžioji baltoji dėmė - tai audra Saturne, kuri yra pakankamai didelė, kad būtų matoma teleskopu iš Žemės.
K: Kodėl ji vadinama Didžiąja baltąja dėme?
A: Ji vadinama Didžiąja baltąja dėme, nes dėmės atrodo baltos, o pavadinimas kilo iš Jupiterio Didžiosios raudonosios dėmės.
K: Kokio pločio gali būti dėmės?
A: Dėmės gali būti kelių tūkstančių kilometrų pločio.
K: Kas yra šiaurinis elektrostatinis trikdis?
A: Šiaurinis elektrostatinis trikdys - tai didelė baltų debesų juosta, kuri nuo 2010 m. dengia Saturną ir sukelia padidėjusius radijo ir plazmos trukdžius.
K: Ką stebi orbitinis aparatas "Cassini"?
A: Orbitinis aparatas "Cassini" stebi šiaurinį elektrostatinį trikdį.
K: Ką atskleidė "Cassini" informacija apie baltuosius debesis?
A: "Cassini" informacija rodo, kad baltuosiuose debesyse sumažėjo acetileno, padaugėjo fosfino ir neįprastai sumažėjo temperatūra audros centre.
K: Iš ko, mokslininkų nuomone, sudarytos baltosios dėmės?
A: Mokslininkai mano, kad baltos dėmės susidarė iš amoniako ledo, kurį pro planetos debesų viršūnes stumia šiltesnės dujos.
