Grenlandų kalba (Kalaallisut): apibrėžimas, tarmės ir rašyba
Grenlandų kalbą paprastai skirsto į tris pagrindines tarmes, kurios skiriasi tarimu, leksika ir tam tikrais gramatiniais bruožais. Žemiau pateikta išsamesnė informacija apie kiekvieną tarmę, rašybą, gramatiką ir kalbos statusą.
Tarmės
Kalaallisut (dažnai tiesiog vadinama grenlandų kalba) — tai vakarų Grenlandijos tarmė, tapusi standartine ir oficialia Grenlandijos kalba. Šią standartinę formą dabar mokosi ir ja bendrauja dauguma Grenlandijos gyventojų nepriklausomai nuo jų gimtosios tarmės. Kalaallisut yra gimininga inuktitui ir priklauso inuitų (Eskimo‑Aleut) kalbų šeimai. Ši tarmė įgavo daug skolinių iš danų kalbos, taip pat pastaraisiais dešimtmečiais – iš anglų; kitos inuitų kalbų bendruomenės (pvz., Kanados ir Aliaskos) dažnai skolinosi iš anglų, kartais ir iš prancūzų ar rusų kalbų. Kalaallisut atspindi daugiausia vakarų Grenlandijos tarmes; šiaurės vakarų regiono, ypač Upernaviko apylinkių, dialektai gali kiek skirtis nuo standartinės formos.
Tunumiit oraasiat (dar vadinama Tunumiisut, dažnai su anglišku terminu „rytų Grenlandijos dialektas“) — rytų Grenlandijos tarmė. Ji ženkliai skiriasi nuo vakarų (Kalaallisut) ir ją kai kuriais atvejais sunku pilnai suprasti žmonėms, kalbantiems vakarų variantais. Tunumiit oraasiat turi maždaug 3 000 kalbėtojų ir išlaikė nemažai savitų žodžių bei tarimo ypatybių.
Avanersuaq — šiaurinė Grenlandijos tarmė, vartojama Kaanaako (angl. Qaanaaq) apylinkėse. Kartais ją vadina Tulės tarme arba šiaurės Grenlandijos tarme. Ši vietovė yra viena iš šiauriausių inuitų gyvenviečių pasaulyje ir turi palyginti nedaug kalbančiųjų — įvardijama mažiau nei 1 000. Dalis Avanersuaq tarmės ypatybių yra artimos Šiaurės Bafino dialektams, nes XIX a. ir XX a. pradžioje į šį regioną atsikėlė grupių iš Bafino salos.
Rašyba ir standartizacija
Grenlandų kalba rašoma naudojant romėnų abėcėlę, pritaikytą vietiniams garsams. Tai lotyniška rašyba be diakritinių ženklų, kurioje yra ir specifinių raidžių ar dvigarsių, atspindinčių uvulinius bei kitus inuitų kalbų garsus (pvz., raidė „q“ vartojama uvuliniam skiemeniui žymėti). Šiuolaikinė ortografija buvo sistemintai formuota ir standartizuota XX a., kad palengvintų rašybą, mokymąsi ir valstybinę vartoseną.
Gramatika ir leksika
Grenlandų kalbos ypatumas — polisentetinė (poliszintetinė) sandara: žodžiai gali būti labai ilgi, nes prie šaknų pridedama daug priesagų ir galūnių, kurie perteikia sudėtingas leksines ir gramatines reikšmes. Vietoje atskirų žodžių, aprašytiems veiksmams ar santykiams dažnai naudojami vieno žodžio dariniai su daug išplėtimų. Kalba neturi gramatinių giminių ir yra charakteringa turtinga veiksmažodžių morfologija — asmenys, objektai ir kiti sintaksiniai santykiai dažnai įtraukiami tiesiogiai į veiksmažodžio formą.
Leksikoje gerai matomi skolinių sluoksniai: seni skolininiai žodžiai – iš kontaktų su danų kalba (ypač administracinių ir technologinių terminų atžvilgiu), naujesni – iš anglų kalbos, ypač susiję su modernia kultūra, technologijomis ir globalizacija.
Statusas, švietimas ir žiniasklaida
Kalaallisut turi oficialią reikšmę Grenlandijoje ir yra mokoma mokyklose bei vartojama valstybinėse institucijose. Grenlandijos visuomenėje vyksta pastangos stiprinti kalbos vartojimą, švietimą ir medijų prieinamumą vietine kalba; tuo pat metu danų ir anglų kalbos išlieka svarbios kaip antrosios kalbos, ypač aukštesnėse mokyklose ir tarptautiniuose kontaktuose.
Savarankiškumas tarp tarminių variantų ir tarpusavio supratimas
Tarp trijų pagrindinių tarmių tarpusavio supratimas kinta: Kalaallisut ir Tunumiit gali būti gana skirtingos, todėl abipusis supratimas gali būti ribotas be ankstesnės patirties ar dvikalbystės. Avanersuaq kartais būna arčiau šiaurinių Kanados dialektų, dėl istorinių migracijų ryšių su Bafino sala.
Trumpi pavyzdžiai
Kelios dažnai sutinkamos frazės (Kalaallisut):
- Kalaallit Nunaat — Grenlandija (žodžiu: „grönlandiečių žemė“)
- Kalaallit — grenlandiečiai
- Žodžių formavimas dažnai leidžia vienu žodžiu išreikšti visą sakinį; pavyzdžiui, vienas sudėtingas veiksmažodžio darinys gali reikšti „aš jį (ar ją) pamačiau ir nuėjau“.
Apibendrinant: Kalaallisut kaip standartinė žodžio forma yra svarbi Grenlandijos identitetui ir administracinei veiklai; kartu egzistuoja reikšmingos regioninės tarmės (Tunumiit, Avanersuaq), kurios atspindi kalbos įvairovę, istorinius ryšius ir regioninę kultūrą.
Klausimai ir atsakymai
K: Į kiek tarmių skirstoma grenlandų kalba?
Atsakymas: Grenlandų kalbą galima suskirstyti į tris tarmes.
K: Kokia yra standartinė tarmė ir oficiali Grenlandijos kalba?
A: Kalaallisut, dar vadinama grenlandų kalba, yra standartinė tarmė ir oficiali Grenlandijos kalba.
Klausimas: Ar standartinės valstybinės kalbos mokomi visi Grenlandijos gyventojai mokykloje?
Atsakymas: Taip, standartinės valstybinės kalbos dabar mokomi visi Grenlandijos gyventojai, nepriklausomai nuo jų gimtosios tarmės.
K: Ar grenlandų kalba yra gimininga inuktitui?
A: Taip, grenlandų kalba yra gimininga inuktitui.
K: Iš kokios kalbos Kanados ir Aliaskos inuitų kalbos linkusios perimti žodžius?
A: Kanados ir Aliaskos inuitų kalbos linkusios perimti žodžius iš anglų, kartais iš prancūzų ir rusų kalbų.
K: Kaip rašoma grenlandų kalba?
A: Grenlandų kalba rašoma lotyniškąja abėcėle.
K: Kaip vadinasi šiaurės Grenlandijoje esančios Kaanaako apylinkės tarmė?
A: Šiaurės Grenlandijoje, Qaanaaq apylinkėse, gyvenančių žmonių tarmė vadinama avanersuaq, kartais ji vadinama Thule tarme arba šiaurės grenlandų kalba.