Guajana Esekiba
Gvajana Esekiba - taip Venesuela vadina regioną, į kurį pretenduoja Gajanos vakaruose. Jo plotas - 159 500 kvadratinių kilometrų. Gajanoje ši teritorija skirstoma į šešis administracinius regionus: Barima-Vaini, Cuyuni-Mazaruni, Pomeroon-Supenaam, Potaro-Siparuni, Upper Takutu-Upper Essequibo ir Essequibo Islands-West Demerara.
Ispanija pirmą kartą pareiškė pretenzijas dėl šios teritorijos 1788 m. liepos 10 d. ataskaitoje:
Buvo teigiama, kad pietinė Orinoko pakrantė nuo Barimos taško, 20 mylių į vidų iki Kurucimos upelio, yra žema ir pelkėta, todėl, laikant visą šį plotą nenaudingu, nes jame yra labai mažai derlingos žemės plotų ir beveik nėra savanų ir ganyklų, į jį neatsižvelgiama; todėl, imant už pagrindą minėtąjį Curucima upelį arba grandinės ir keteros tašką didžiajame Imatakos rage, bus nubrėžta įsivaizduojama linija, einanti į pietus-pietryčius to paties pavadinimo keteros šlaitais, kurią kerta Aguire, Arature, Amacuro ir kitos upės, 20 mylių atstumu tiesiai į Cuyuni; iš ten ji eis į Masarunį ir Esekbibo, lygiagrečiai Berbio ir Surinamo ištakoms; tai yra kryptis, kuria turi eiti naujosios gyvenvietės ir siūlomi pamatai.
1840 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į visą Gajaną į vakarus nuo Esekibo upės - 62 % tuometinės Britų Gvianos teritorijos. Didžioji Britanija ir Venesuela didžiąją XIX a. dalį ginčijosi dėl sienos tarp Britų Gvianos ir Venesuelos. 1881 m. vasario 21 d. notoje lordui Grenviliui, tuometiniam Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrui, Venesuela pasiūlė nustatyti sienos liniją, prasidedančią nuo taško, esančio už vienos mylios į šiaurę nuo Morukos upės, vedamą į vakarus iki 60-ojo dienovidinio ir einančią į pietus išilgai šio dienovidinio. Taip Barimos rajonas būtų atitekęs Venesuelai. Venesuelos vyriausybė Arbitražo tribunolui pateiktoje byloje pakeitė savo pretenzijas dėl rajono, esančio į vakarus nuo Esekbibo, ir teigė, kad riba turėtų eiti nuo Morukos upės žiočių į pietus iki Cuyuni upės, netoli jos santakos su Mazaruni upe, o tada išilgai rytinio Esekbibo kranto iki Brazilijos sienos. 1899 m. Didžioji Britanija ir Venesuela sutiko su Tribunolo sprendimu.
Venesuela vėl iškėlė šį klausimą 1962 m., likus ketveriems metams iki Gajanos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos. 1966 m. Ženevoje vykusiame susitikime abi šalys susitarė išklausyti JT Generalinio Sekretoriaus atstovo idėjų, kaip taikiai išspręsti ginčą. Tarp abiejų šalių ir generalinio sekretoriaus atstovo vis dar palaikomi diplomatiniai ryšiai.
1966 m. gegužės 26 d. Venesuela pripažino Gajanos nepriklausomybę:
Venesuela pripažįsta, kad naujosios valstybės teritorija yra į rytus nuo dešiniojo Esekibo upės kranto, ir pakartoja naujajai valstybei bei tarptautinei bendruomenei, kad ji aiškiai pasilieka savo teritorinio suvereniteto teises visoje zonoje, esančioje minėtos upės vakariniame krante. Todėl Gajanos-Esekvibo teritorija, kurioje Venesuela aiškiai pasilieka savo suverenias teises, rytuose ribojasi su naująja Gajanos valstybe, Esekibo upės vidurine linija, prasidedančia nuo jos ištakų iki žiočių Atlanto vandenyne.
Venesuelos žemėlapiuose, sudarytuose nuo 1970 m., visa teritorija nuo rytinio Esekibo kranto, įskaitant upės salas, yra Venesuelos teritorija. Kai kuriuose žemėlapiuose vakarinis Esekvibo regionas vadinamas "melioracijos zona".
Venesuela pretenduoja į 1, 2, 5, 7, 8 ir 10 regionus arba 62 % Gajanos teritorijos.
Žemėlapis, kuriame pavaizduota: * kraštinė siena, į kurią pretenduoja Didžioji Britanija* dabartinė siena (apytiksliai) ir* kraštinė siena, į kurią pretenduoja Venesuela
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kaip Venesuela vadina regioną, į kurį pretenduoja Gajanos vakaruose?
A: Venesuela šį regioną vadina Gvajana Esekiba.
K: Kokio dydžio plotą užima šis regionas?
Atsakymas: Šis regionas užima 159 500 kvadratinių kilometrų plotą.
K: Kaip ši teritorija padalinta Gajanai?
A: Gajanoje ši teritorija suskirstyta į šešis administracinius regionus: Barima-Vaini, Cuyuni-Mazaruni, Pomeroon-Supenaam, Potaro-Siparuni, Upper Takutu-Upper Essequibo ir Essequibo Islands-West Demerara.
K: Kada Ispanija pirmą kartą pareiškė pretenzijas į šią teritoriją?
A: Ispanija pirmą kartą pareiškė pretenzijas į šią teritoriją 1788 m. liepos 10 d. ataskaitoje.
K: Į ką 1840 m. iš pradžių pretenzijas pareiškė Venesuela?
A.: 1840 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į visą Gajaną į vakarus nuo Esekibo upės - 62 % tuometinės Britų Gvianos teritorijos.
K.: Kokią sienos liniją Venesuela pasiūlė 1881 m.?
A.: 1881 m. Venesuela pasiūlė sienos liniją, prasidedančią nuo taško, esančio už vienos mylios į šiaurę nuo Morukos upės, ir einančią nuo jo į vakarus iki 60-ojo dienovidinio, einančio į pietus išilgai šio dienovidinio. Taip Barimos rajonas būtų atitekęs Venesuelai.
K: Koks susitarimas tarp Didžiosios Britanijos ir Venesuelos buvo pasiektas 1899 m.?
A: 1899 m. Didžioji Britanija ir Venesuela pritarė Arbitražo tribunolo sprendimui dėl jų ginčo dėl Britų Gvianos ir Venesuelos teritorijos ribų.
