Norfolko pakrantėje esančiame nedideliame Happisburgo kaime aptikti vieni seniausių įrodymų apie žmogaus giminės (homininų) buvimą Šiaurės Europoje. Šios liekanos – ne tik įrankiai ir fosilijos, bet ir aiškūs pėdsakai, užfiksuoti ant atidengtų nuosėdų.
Seniausi homininų pėdų pėdsakai Europoje rasti Didžiojoje Britanijoje ir jų datavimas siejamas su maždaug 0,78–1,0 mln. metų amžiumi. Pėdsakai buvo aptikti 2013 m. gegužę Happisburgo paplūdimyje, Rytų Anglijoje. Ši vietovė yra gerai ištirta dėl išlikusių pleistoceno nuosėdų, kuriose konservavosi ankstyvosios pleistoceno gyvūnija ir augalija, o nuo 2005 m. čia taip pat randami kremeniniai įrankiai.
Atradimo aplinkybės ir dokumentacija
Pėdsakai buvo užfiksuoti Happisburgo pakrantės nuosėdose, kurios buvo iš dalies padengtos paplūdimio smėliu ir atidengtos atoslūgio metu. Audringas oras ir potvyniai nuolat plovė ir formavo krantą, todėl dalis nuosėdų tapo matomos tik trumpam. Kadangi pėdsakai išliko minkštose sluoksniuose, esančiuose žemiau atoslūgio ribos, jiems gresė greita erozija – per dvi savaites po atradimo dauguma pėdsakų buvo sunaikinti.
Tyrėjų komanda dirbo skubiai, dažnai pakliūdama į lietų ir potvynius, kad užfiksuotų visus pėdsakus. Naudota trimačio skaitmeninimo (3D fotogrametrijos) technologija leido sukurti aukštos raiškos vaizdus ir modelius, kurie išsaugo juos tolimesniems tyrimams net ir po natūralios erosijos.
Aprašymas ir datavimas
Pėdsakai buvo aiškūs, įvairaus dydžio – tai gali rodyti skirtingo amžiaus asmenų (suaugusių ir jaunesnių) buvimą. Jie paliko ne tik atskiri spausdiniai, bet ir tam tikros orientacijos takai, leidžiantys rekonstruoti judėjimo kryptis ir grupinį elgesį. Nors tiksli pėdsakų autorystė (kokiai homininių rūšiai priklausė) nėra patvirtinta, dauguma specialistų mano, kad tai buvo ankstyvieji Homo genties atstovai.
Pėdsakų amžius nustatytas remiantis nuosėdų stratigrafija, su jomis susijusios faunos ir floros liekanomis bei kitomis geologinėmis datavimo metodikomis. Gautas amžiaus intervalas – maždaug nuo 0,78 iki 1,0 mln. metų – yra vienas pagrindinių argumentų, kad šie pėdsakai yra seniausi žinomi homininų pėdsakai už Afrikos ribų.
Reikšmė ir interpretacijos
Tyrimai Happisburge pakeitė ankstesnį supratimą apie homininų išplitimą Europoje. Radiniai rodo, kad žmonės pasiekė Šiaurės Europą bent apie 350 000 metų anksčiau, nei manyta anksčiau, ir kad jie galėjo prisitaikyti prie vietinės pakrančių / estuarinės aplinkos. Tai kelia naujų klausimų apie migracijos maršrutus, ekologinius adaptacijos mechanizmus ir socialinę elgseną ankstyvųjų Homo populiacijų.
Nors daug svarbių detalių vis dar reikia išsiaiškinti—pvz., tiksli rūšinė identifikacija ir gyvenimo būdo rekonstrukcija—Happisburgo pėdsakai yra reikšmingas įrodymas apie ankstyvąjį homininų buvimą Europoje ir apie jų gebėjimą gyventi įvairiose klimato juostose jau maždaug prieš milijoną metų.
