Henrikas Frederikas, Velso princas (1594 m. vasario 19 d. – 1612 m. lapkričio 6 d.) buvo vyriausias karaliaus Jokūbo I ir VI bei Danijos karalienės Anos sūnus. Jo vardas kilo iš senelių — Henriko Stiuarto, lordo Darnlio, ir Danijos karaliaus Frederiko II. Kaip pirmasis sosto įpėdinis – įtvirtintas ir lauktas kaip būsimas karalius – Henrikas Frederikas buvo ryškus ir visuomenės bei dvarų akiratyje esantis jaunuolis.
Gyvenimas ir veikla
Henrikas Frederikas gavo tradicinį karališką auklėjimą: mokėsi klasikinių dalykų, karininkystės pagrindų, hipikos ir medžioklės. Jis pasižymėjo gyvu temperamentų, didelėmis ambicijomis ir pomėgiu į sportą bei karo menus — tai skatino daugelio jo rėmėjų viltis, kad jis taps aktyviu ir energingu monarchu. Princas taip pat domėjosi menais ir kultūra; jo vardu susiformavo ir tam tikros meno bei teatro iniciatyvos, o jo asmenybė bei pomėgiai stipriai paveikė karališką dvaro kultūrą.
Įpėdinystė ir lūkesčiai
Henrikas buvo laikomas ryškiu savo tėvo sosto ėdiniu ir visuomenėje vyravo tvirtos nuostatos, kad jis perims monarchijos vadovavimą. Dėl savo jaunatviškos karštinės, sportiškumo ir karinio pasirengimo jis dažnai apibūdinamas kaip „stebintis“ įpėdinis, kuriam prognozuota aktyvi, galbūt net karinė, karalystės politika.
Mirtis ir pasekmės
Princas mirė jaunas — 1612 m. lapkričio 6 d. — nuo vidurių šiltinės. Jo netikėta mirtis sukėlė plačią tautinę ir dvarų gedulą: buvo rengiamos gedulingos iškilmės, o literatūroje ir dvaro ceremonijose pasirodė daugybė gedulingo pobūdžio tekstų ir pamokslų. Kadangi Henrikas mirė prieš tėvą, Anglijos ir Škotijos sosto įpėdinyste tapo jo jaunesnysis brolis Karolis, vėliau tapęs Karoliu I.
Henriko mirtis ilgainiui turėjo reikšmingų istorinių pasekmių: Karolio valdymas, asmeninės nuostatos ir politiniai sprendimai prisidėjo prie vėlesnių įvykių, tarp jų ir politinių konfliktų, kurie galiausiai nuvedė į Anglijos pilietinius neramumus.
Paveldas ir paminėjimas
Henriko atminimas išliko ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir naujose angliškose kolonijose. Keletas Virdžinijos kolonijos vietovių buvo pavadintos princo Henrio garbei tiek prieš jo mirtį, tiek po jos — tai rodė tiek pagarbą, tiek kolonijinį ryšį su britų karališkuoju namu. Pavadinimai, tokie kaip Henrico ir Henricus (vietovardžiai Virdžinijoje) bei kai kurie kiti to meto žemėlapiai, atsiminė jo vardą ir statusą kaip įpėdinio.
Greita faktų santrauka
- Gimė: 1594 m. vasario 19 d.
- Mire: 1612 m. lapkričio 6 d., nuo vidurių šiltinės.
- Tėvai: Jokūbas I ir VI ir Ana, Danijos karalienė.
- Buvo laikomas: pagrindiniu sosto įpėdiniu, simboliu jaunatviškos jėgos ir ateities lūkesčių.
- Paveldas: pavadinimai Virdžinijos kolonijoje bei prisiminimai kultūroje ir literatūroje; mirtis pakeitė sosto paveldėjimo tęstinumą ir anglų istorijos raidą.
Pastaba: Henrikas Frederikas dažnai minima kaip vienas iš tų karališkos giminės narių, kurių ankstyva mirtis reikšmingai pakeitė politinį kursą ir lūkesčius dėl monarchijos ateities.
