Antenų galaktikos (NGC 4038/4039) yra dvi susidūrusios spiralinės galaktikos Korvio žvaigždyne: Korvio žvaigždyne. Tai – ryškus pavyzdys, kaip galaktikos sąveikauja ir evoliucionuoja per šimtus milijonų metų.

Susidūrimo metu mažėjant atstumui tarp galaktikų jų dujų ir dulkių diskai stipriai sutrinka. Dujų, dulkių ir magnetinių laukų debesys suspaudžiami ir sukelia intensyvų žvaigždžių formavimąsi — vyksta vadinamoji žvaigždžių sprogimo (starburst) fazė, kai vienu metu susiformuoja daug jaunų ir masyvių žvaigždžių. Šias galaktikas 1785 m. atrado Viljamas Heršelis.

Struktūra ir uodegos

Abi galaktikos priklausė spiralinėms sistemoms; dėl sąveikos jos išstūmė dvi labai ilgas uodegas, todėl visuma primena antenas ir gavo 'Antenų' vardą. Uodegose yra ir žvaigždžių, ir dujų ir dulkių, o jos susiformavo dėl prasidėjusių potvynio jėgų, veikiančių susidūrimo metu. Šių dvejų galaktikų branduoliai ilgainiui susijungs į vieną didelę galaktiką, tačiau tai įvyks per dar šimtus milijonų metų.

Observacijos ir atradimai

Antenų galaktikos buvo detaliai tirtos įvairiomis bangomis: optinėmis (tarp jų – įsimintinos Hubble kosminio teleskopo nuotraukos), infraraudonosiomis ir rentgeno diapazonuose. Nuotraukose matyti daugybė jaunų žvaigždžių spiečių — tūkstančiai tankių, labai jaunų žvaigždžių grupių, kurios gali tapti ateities kamuoliniais spiečiais. Taip pat aptiktos didelės molekulinio dujų sankaupos (CO emisija) — jos ir maitina intensyvų žvaigždžių formavimąsi.

Atstumas ir reikšmė mokslui

Ankstesniais metais Antenas dažnai nurodydavo esant už ~65 mln. šviesmečių, tačiau naujesni matavimai parodė, kad jos yra arčiau — maždaug už 45 mln. šviesmečių. Dėl savo ryškumo ir ryškių struktūrų Antenų galaktikos yra svarbus laboratorinis objektas, leidžiantis astronomams tirti:

  • kaip galaktikų susidūrimai provokuoja žvaigždžių formavimąsi ir formuoja jaunus žvaigždžių spiečius;
  • kaip veikia potvynio jėgos ir kaip jos išmeta medžiagą į ilgas uodegas;
  • kaip susidaro ir vėliau gali evoliucionuoti masyvios žvaigždžių grupės bei galaktikų branduoliai;
  • kaip sąveikos įtakoja infraraudonųjų, radijo ir rentgeno spindulių emisiją (aktyvūs žvaigždžių formavimo regionai, supernovų pėdsakai, karštas plazmos sluoksnis).

Ateities perspektyvos

Ši sąveika nėra trumpalaikė: per artimiausius kelis šimtus milijonų metų abi galaktikos susijungs ir galiausiai gali susiformuoti viena masyvi elipsinė ar netgi lėtai rotuojanti galaktika. Tuo metu daug dujų bus išnaudota žvaigždėms formuotis arba pašalinta į uodegas, todėl galaktikos transformacija reikšmingai paveiks vietinį aplinkos ekologiją ir žvaigždžių generacijų sudėtį.

Antenų galaktikos — viena iš geriausiai ištirtų sąveikaujančių sistemų, suteikianti svarbių žinių apie galaktikų evoliuciją, žvaigždžių gimimą ir masyvų žvaigždžių klasterių formavimąsi. Jos ir toliau stebimos visose bangose, kad geriau suprastume, kaip tokie dideli kosminiai susidūrimai keičia Visatą.