Asteroidų susidūrimo prognozė
Asteroidų susidūrimų prognozės įspėja apie asteroidų susidūrimus su Žeme, kada ir kur jie atsitrenks į Žemę. Dauguma asteroidų į Žemę neatsitrenks. Asteroidų susidūrimų prognozė veikia surandant tuos, kurie trenksis į Žemę. Ji randa asteroidus, kurie ateityje gali atsitrenkti į Žemę. Tai gerai veikia didelių asteroidų atveju, nes juos galima lengvai pastebėti iš didelio atstumo, daug metų prieš jiems priartėjant prie Žemės.
Didelių asteroidų nėra daug, tačiau yra milijonai mažesnių kosminių uolienų. Paprastai jie nėra pakankamai ryškūs, kad juos būtų galima pastebėti, kol jie nepriartėja prie Žemės. Teleskopais ieškome asteroidų, kurie netrukus trenksis į Žemę. Teleskopai nėra pakankamai geri, kad pastebėtų mažus asteroidus, nebent viskas būtų tobula. Dėl šios priežasties beveik niekada jų nematome prieš jiems atsitrenkiant į Žemę.
2008 TC3 buvo pirmasis asteroidas, kurį pamatėme prieš jam atsitrenkiant į Žemę. Šioje nuotraukoje raudona spalva pažymėta kryptis, iš kurios jis atskriejo. Oranžine spalva parodyta spėjama sprogimo vieta. Žalia linija parodyta kryptis, iš kurios sprogimo garsą girdėjo atominės bombos mikrofonai.
NASA Sentry sistema
IAU Mažųjų planetų centras (MPC) rūpinasi visa informacija apie asteroidus pasaulyje. NASA Sentry sistema nuolat tikrina MPC informaciją apie asteroidus. Ji tikrina, ar ateityje į Žemę gali pataikyti koks nors asteroidas. Kol kas tokių asteroidų ji nerado. Labiausiai tikėtinas asteroidas, kuris gali atsitrenkti į Žemę, vadinasi 2010 RF12. NASA mano, kad jis praskries pro Žemę 2095 m. rugsėjį. Jie mano, kad tikimybė, jog jis trenksis į Žemę, yra mažesnė nei 1 iš 10.
Asteroido 2018 LA ir Žemės orbita ir padėtis likus 30 dienų iki jo susidūrimo su Žeme. Paveikslėlyje parodyta, kaip informacija apie orbitą gali padėti sužinoti, kada asteroidas trenksis į Žemę, likus daug laiko iki jo susidūrimo su Žeme.
Geresnis poveikio prognozavimas
XXI a. pradžioje poveikio prognozės paprastai nepasiteisina. Beveik visi į Žemę atsitrenkiantys asteroidai yra netikėti. NASA nori geriau prognozuoti susidūrimus statydama galingesnius teleskopus. Šiaurės Čilėje statomas naujas didelis teleskopas, skirtas paieškoms, vadinamas LSST. Jis yra labai didelis ir jo statyba užtruks ne vienerius metus. Jis turėtų būti paruoštas iki 2023 m. Kai jis bus paruoštas, galingas teleskopas turėtų daug geriau matyti mažus asteroidus.
Žemėje esančiais teleskopais galima matyti tik naktinio dangaus objektus. Maždaug pusę atvejų asteroidai į Žemę patenka dienos pusėje.
Žemėje esantys teleskopai gali matyti tik dalį dangaus. Jie negalės įžvelgti asteroidų, atskriejančių iš artimos Saulės krypties, nes dieną dangus yra mėlynas. Kosmose esantis teleskopas šios problemos neturi. Juo galima matyti daug didesnę dangaus dalį aplink Žemę. Jis gali žiūrėti visą dieną ir naktį, o kosmose nėra debesų ar lietaus. Kosmose esantys teleskopai taip pat gali naudoti infraraudonąjį šilumos spinduliavimą asteroidams surasti. Ieškoti šios rūšies šviesos yra ypač geras būdas rasti asteroidus. Šis metodas neveikia Žemėje, nes oras yra per šiltas. Šilto oro skleidžiama šilumos spinduliuotė paslepia asteroidų skleidžiamą šilumos spinduliuotę. Kosminiai teleskopai daugeliu atžvilgių yra geresni, tačiau jie kainuoja daugiau pinigų. Be to, jie netarnauja taip ilgai kaip teleskopai Žemėje.
2017 m. NASA turėjo daug idėjų, kaip padėti surasti mažesnius asteroidus. Jie nori surasti 9 iš 10 asteroidų, kurie yra didesni nei 140 metrų (tiek pat, kiek du "Jumbo Jet" lėktuvai). Šios idėjos turėtų padėti surasti ir mažesnius nei 140 metrų ilgio asteroidus. Nemažai idėjų naudoja naują ant žemės esantį teleskopą, veikiantį kartu su nauju kosminiu teleskopu. Antžeminio teleskopo pavyzdys yra LSST. Kosminio teleskopo pavyzdys yra NEOCAM, tačiau jo dar niekas nepradėjo statyti. Šie nauji teleskopai bus brangūs. Tačiau NASA jau atliko didžiąją dalį asteroidų paieškos darbų. Iš visų kada nors rastų asteroidų NASA rado daugiau nei 9 iš 10 asteroidų. Asteroidai nukrenta visoje Žemėje, ne tik JAV, iš kur yra kilusi NASA. Dėl šios priežasties JAV vyriausybė paprašė NASA surasti kitų šalių, kurios galėtų padėti. Joms reikia, kad kitos šalys padėtų pagaminti teleskopus ir padėtų už juos sumokėti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra asteroidų susidūrimo prognozė?
Atsakymas: Asteroidų susidūrimo prognozė - tai būdas įspėti apie asteroidus, kurie gali atsitrenkti į Žemę, kada ir kur jie atsitrenks į Žemę.
K: Kaip veikia asteroidų susidūrimo prognozė?
A.: Asteroidų susidūrimo prognozė veikia ieškant asteroidų, kurie ateityje gali atsitrenkti į Žemę. Ieškoma didelių asteroidų, nes juos galima lengvai pastebėti iš didelio atstumo, daug metų prieš jiems priartėjant prie Žemės. Mažesniems kosminiams akmenims surasti naudojami teleskopai, tačiau ne visada įmanoma juos pamatyti, kol jie nepriartėja prie Žemės.
Klausimas: Kiek yra didelių asteroidų?
A: Didelių asteroidų nėra daug, bet yra milijonai mažesnių kosminių uolienų.
Klausimas: Kaip mes randame mažus asteroidus?
Atsakymas: Mažus asteroidus, kurie netrukus trenksis į Žemę, ieškome teleskopais, nors ne visada pavyksta juos pamatyti, kol jie dar nėra per arti.
K: Ar visi asteroidai matomi iš didelio atstumo?
A: Ne, dauguma asteroidų nebus matomi iš didelio atstumo, nes jie paprastai yra per maži arba per silpni, kad galėtume juos aptikti, kol jie nepriartės prie Žemės.
K: Ar galime tiksliai nuspėti, kada asteroidas trenksis į Žemę?
A: Ne visada - dėl to, kad mažus asteroidus sunku aptikti, kol jie pakankamai priartėja, gali būti sunku arba neįmanoma tiksliai nuspėti, kada asteroidas trenksis į Žemę.
K: Ar galime sustabdyti artėjančio asteroido smūgį į Žemę? A: Kai kuriais atvejais taip - jei turime pakankamai laiko ir išteklių, galime nukreipti arba sunaikinti artėjantį asteroidą prieš jam atsitrenkiant į Žemę.
