Kosminė observatorija
Kosminė observatorija - tai bet koks kosminėje erdvėje esantis prietaisas (pvz., teleskopas), naudojamas tolimiems objektams stebėti. Galima stebėti ir registruoti planetas, žvaigždes, galaktikas ir kitus kosminius objektus. Šiai kategorijai nepriskiriamos kosminės observatorijos, nukreiptos į Žemę žvalgybos, meteorologijos ir kitų rūšių informacijos rinkimo tikslais.
Visi kosmoso stebėjimai iš Žemės yra filtruojami per Žemės atmosferą. Atmosfera filtruoja ir iškreipia tai, kas matoma ir įrašoma.
Palydoviniai teleskopai atvėrė Visatą žmonių akims. Žemės atmosferos turbulencija išblukina antžeminių teleskopų padarytus vaizdus - šis reiškinys vadinamas regėjimu. Dėl šio efekto danguje "mirga" žvaigždės. Dėl to palydovinių teleskopų matomoje šviesoje (pavyzdžiui, Hubble'o kosminio teleskopo) padarytos nuotraukos yra daug aiškesnės nei antžeminių teleskopų, nors antžeminiai teleskopai yra labai dideli.
Kosminė astronomija yra labai svarbi dažnių diapazonams, esantiems už optinio ir radijo diapazonų ribų. Pavyzdžiui, rentgeno spindulių astronomija beveik neįmanoma, kai ji atliekama iš Žemės. Dabartinę svarbą astronomijoje ji pasiekė dėl orbitinių rentgeno spindulių teleskopų. Infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius taip pat iš esmės blokuoja atmosfera. Dauguma kosminių observatorijų yra žemoje Žemės orbitoje.
Kosminės observatorijos ir jų bangų ilgio darbo diapazonai.
Istorija
1946 m. amerikiečių astrofizikas teoretikas Lymanas Spitzeris pirmasis pasiūlė teleskopą kosmose, likus dešimtmečiui iki to, kai Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį palydovą "Sputnik".
Spitzeris teigė, kad didelis teleskopas kosmose, virš Žemės atmosferos, matytų geriau. Jo pastangomis buvo sukurtas pirmasis pasaulyje kosminis optinis teleskopas - Hubble'o kosminis teleskopas, kurį 1990 m. balandžio 20 d. paleido erdvėlaivis "Discovery" (STS-31).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kosminė observatorija?
A: Kosminė observatorija - tai bet koks kosminėje erdvėje esantis prietaisas, naudojamas tolimiems objektams, tokiems kaip planetos, žvaigždės, galaktikos ir kiti kosminiai objektai, stebėti.
K: Kaip Žemės atmosfera veikia stebėjimus iš Žemės?
A: Atmosfera filtruoja ir iškraipo tai, kas matoma ir užrašoma stebint iš Žemės. Dėl šio poveikio žvaigždės danguje atrodo "mirgančios". Dėl to palydovinių teleskopų padarytos nuotraukos yra daug aiškesnės nei padarytos antžeminiais teleskopais.
Klausimas: Kokius dažnių diapazonus galima stebėti palydoviniais teleskopais?
A: Palydoviniais teleskopais galima stebėti dažnius už optinio ir radijo diapazonų ribų, pavyzdžiui, rentgeno spindulių astronomiją, kurios beveik neįmanoma atlikti iš Žemės. Infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius taip pat iš esmės blokuoja atmosfera.
K: Kur yra dauguma kosminių observatorijų?
A: Dauguma kosminių observatorijų yra žemoje Žemės orbitoje.
K: Kodėl antžeminiai teleskopai sukuria neryškius vaizdus?
A: Antžeminiai teleskopai dėl Žemės atmosferos turbulencijos (vadinamojo matymo) sukuria neryškius vaizdus.
K: Kaip palydovinių teleskopų technologija paveikė astronomiją?
A: Palydovinių teleskopų technologija atvėrė visatą žmogaus akims ir leido gauti daug aiškesnes nuotraukas nei antžeminių teleskopų nuotraukos, nors jos gali būti labai didelės. Be to, ji leido stebėti dažnių diapazonus už optinio ir radijo ryšio langų ribų, kurie anksčiau buvo nepasiekiami arba sunkiai stebimi iš Žemės.
Klausimas: Kas lemia žvaigždžių mirgėjimą danguje?
A: Žvaigždės danguje mirga dėl to, kad Žemės atmosferos turbulencija išblukina antžeminių teleskopų padarytus vaizdus, o tai vadinama matymu.
