Hiperionas — John Keats nebaigta poema apie titano nuosmukį

Hiperionas — John Keats nebaigta poema apie titano nuosmukį: gili romantizmo epopėja, mitologinė analizė, poeto kūrybinė drama ir nebaigtos dainos grožis.

"Hiperionas" - viena svarbiausių anglų poeto romantiko Johno Keatso poemų. Poema paremta graikų mitologijos pasakojimu, kuriame pasakojama, kaip titaną Hiperioną, pirmąjį graikų saulės dievą, pakeitė Apolonas.

Keatsas poemą daugiausia kūrė 1818 m. rugpjūtį ir rugsėjį. Jis baigė pirmąsias dvi dalis arba "knygas", kurių kiekviena yra 350-400 eilučių ilgio, taip pat parašė 135 III knygos eilutes. Tačiau jis nebuvo patenkintas tuo, ką parašė, todėl po truputį perrašinėjo iki 1819 m. balandžio, kai kuriam laikui pasidavė. Kai kurie kritikai ir tyrinėtojai mano, kad Keatsas ketino parašyti tokią ilgą poemą, kokią jau buvo parašęs 1817 m. "Endimione", - tačiau jo požiūris į poeziją pasikeitė ir jis nebebuvo patenkintas rašydamas mitologinį epą, kokį bandė rašyti daugelis kitų to meto poetų.

Keatsas pabandė perkurti poemą nauja forma, kurią pavadino "Hiperiono kritimas". Šį antrąjį variantą jis kūrė paskutinį 1819 m. pusmetį ir, nors parašė daugiau kaip 500 eilučių, atsisakė ir šio antrojo bandymo. Jis taip ir nesugebėjo užbaigti nė vienos iš šių versijų taip, kad būtų patenkintas.

Keatsas eilėraštį parašė tuščia eilėdara, be rimo. Nors nė viena iš šių versijų nebuvo baigta, kai kurie kritikai mano, kad jose yra geriausi Keitso eilėraščiai, pavyzdžiui, niūrios ir galingos pirmosios "Hiperiono" eilutės:

Giliai slėnio šešėlyje liūdesys

Toli paskendęs nuo sveiko ryto dvelksmo,

Toli nuo ugningo vidurdienio ir vienos žvaigždės,

Sėdėjo žilas Saturnas, tylus kaip akmuo,

Tylus kaip tyla aplink jo slėptuvę;

Miškas ant miško kabojo aplink jo galvą

Kaip debesis ant debesies.

["vale" = slėnis; "morn" = rytas; "eve" = vakaras]

Istorinis ir literatūrinis kontekstas

Poemoje Keats jungia klasikinę mitologiją su romantine estetika. Jis remiasi senų graikų mitais — titanais ir dievų kova už valdžią — tačiau paverčia juos simboliais platesniems dalykams: senosios tvarkos žlugimui, kūrybinės jėgos krizėms ir laiko bei pokyčių galiai. Laikotarpis, kai Keats rašė šią poemą, rodo jo susidomėjimą didingais, epiniais motyvais, bet kartu ir norą transformuoti klasikinius siužetus į asmeniškai jaudinančias meditatyvas.

Struktūra, forma ir kalbiniai sprendimai

Kaip minėta, Keatsas naudojo tuščią eilėdarą (blank verse) — leisti jam kurti plačią, ritmišką prozą be rimo, panašiai kaip Miltonas "Prarastajame rojuje". Tuščia eilėdara suteikia tekstui herojišką atgarsį, leidžia jam pereiti nuo monumentalių aprašymų prie introspektyvių momentų. Tuo pačiu Keats eksperimentavo su naratyvu: pirmoji versija yra daugiau epinė aprašomoji poema, o antroji ("Hiperiono kritimas") — labiau sapninė, vizionieriaus pobūdžio, su aiškesniu pasakotojo balso ir poetinio autobiografiškumo elementais.

Temos ir motyvai

• Žlugimas ir pakeitimas: titanų nuosmukis simbolizuoja senosios tvarkos pralaimėjimą prieš naująsias jėgas (Apolonas kaip naujos tvarkos ir poezijos įsikūnijimas).
• Liūdesys ir netektis: Saturno paveikslas kaip senstančio, tyliai gedinčio dievo — tai liūdnos, meditatyvios nuotaikos pavyzdys.
• Kūrybinė krizė ir tapatybės paieškos: Keats sujungia mitinį siužetą su klausimais apie kūrėjo vaidmenį, talento praradimą ar atsinaujinimą.
• Laiko jėga: laikas čia veikia ne tik kaip istorinė kategorija, bet ir kaip destruktyvi jėga, atimanti šlovę ir galią.

Versijos, neišbaigtumas ir priežastys

Keatsas perrašinėjo ir pergalvojo poemą kelis kartus. Jo nusivylimas kūriniu siejamas su pasikeitusiu poezijos suvokimu — po "Endymion" jis pradėjo ieškoti kitokio, daugiau vidinio ir subtilesnio poetiško balso. Taip pat Keatsas kartais reagavo į savo pačio aukštus standartus; jis negalėjo priimti teksto, kuris jam atrodė nepilnas ar dirbtinas. Nors sveikatos problemos (tuberkuliozė) vėlesniais metais stipriai paveikė jo darbą, dauguma tyrinėtojų mano, kad pagrindinė priežastis — estetinis ir filosofinis persvarstymas bei literatūrinis perfekcionizmas.

Rankraščiai ir leidyba

Nors abi versijos liko neužbaigtos, jos išliko rankraščiuose ir vėliau pasirodė leidiniuose — iki mūsų dienų išliko abi keistos, pakenktos, bet svarbios kūrinio dalys, kurios leidžia matyti Keatso kūrybinį procesą. Kritikai ir redaktoriai analizuoja tiek pirmąją, epinę versiją, tiek sapninę antrojo varianto formą, vertindami skirtingus Keatso sprendimus ir jų reikšmę jo kūrybai.

Įtaka ir vertinimas

Nepašalinta, bet nebaigta "Hiperiono" paliko didelį įspūdį literatūros istorijoje: ji parodo Keatsą kaip poetą, gebantį sujungti didingą mitologinę viziją su giliais psichologiniais tonais. Daugelis kritikų laiko šias fragmentines versijas tarp jo brandžiausių pasiekimų — jose jaučiamas naujas požiūris į formą, garsą ir filosofinį užmojį. Poeto idėjos apie kūrybą, estetinius principus (pvz., „Negative Capability“) ir mitologijos reinterpretaciją toliau darė įtaką vėlesnėms kartoms.

Vertimo ir interpretacijos pastabos

Keatso eilutės dažnai reikalauja subtilių vertimo sprendimų, nes tuščios eilėdaros ritmas, mitologiniai pavadinimai ir specifinė vaizdų plastika sukuria unikalų efektą. Pateikta lietuviška ištrauka atkuria poemai būdingą liūdesį ir monumentalumą; tuo pačiu vertimas turi rasti pusiausvyrą tarp originalo didingos temos ir lietuviško skambesio.

Kur skaityti toliau

Norint gauti pilnesnį vaizdą, verta perskaityti abi Keatso "Hiperiono" versijas bei jo laiškus iš 1818–1819 m., kuriuose jis daug rašė apie savo poetines nuostatas. Taip pat naudinga susipažinti su studijomis apie romantikų mitologijos panaudojimą ir Keatso santykį su Miltonu bei kitais klasikiniais autoritetais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas parašė eilėraštį "Hiperionas"?

K: Kada Keatsas kūrė šią poemą?

K: Kokios trukmės buvo kiekviena iš pirmųjų dviejų "Hiperiono" knygų?

K: Kokią poeziją Keatsas bandė parašyti "Hiperionu"?

K: Kokią formą jis naudojo rašydamas savo poemą?

K: Kokios yra pirmosios "Hiperiono" I knygos eilutės?

Klausimas: Ką šiame kontekste reiškia žodis "slėnis"?

Paieška pagal raidę