Imperatoriškoji Kinija: 2000 metų istorija, dinastijos ir paveldas
Imperatoriškoji Kinija: atraskite 2000 metų dinastijų pasakojimą — nuo Qin iki Čingų, kultūros palikimas, konfucianizmas, prekyba ir raštas.
Imperatoriškoji Kinija - tai Kinijos istorijos laikotarpis. Jis truko daugiau kaip 2000 metų. Jis prasidėjo 221 m. pr. m. e. Qin Shi Huangui suvienijus Kiniją po Qin dinastija. Jis baigėsi 1911 m. nuvertus Čingų dinastiją. Per šį ilgą laikotarpį susiformavo daug trwausių Kinijos valstybingumo ir kultūros bruožų: nuo centralizuotos biurokratijos ir imperatoriaus dieviško autoriteto iki plačiai paplitusių socialinių normų ir institucijų. Buvo standartizuoti kalbos simboliai ir kiniški rašmenys, suvienodintos svorio ir matavimo sistemos, įteisinti valstybės egzamino principai, plėtotas kelių tinklas – tiek sausumos, tiek jūrinis, o kai kuriais laikotarpiais vyko intensyvi prekyba per Šilko kelią. Dėl šių ir kitų pasiekimų Kinija tapo viena iš ilgalaikių civilizacijų, kurios įtaka išliko ir paveikė plačius Rytų Azijos regionus.
Šiuo laikotarpiu Kiniją valdė daugybė skirtingų dinastijų arba valdančiųjų giminių. Tarp jų buvo Cinų, Hanų, Sui, Tangų, Songų, Juanų (mongolų), Mingų ir Cinų (mandžiūrų) dinastijos. Taip pat buvo keli laikotarpiai, kai Kiniją valdė kelios skirtingos karalystės ir regioninės valdovybės (pvz., Šiaurės ir Pietų dinastijų laikotarpiai). Kiekviena dinastija paliko savo ženklą — administracinius sprendimus, teisės normas, meną ir technologijas — o perėjimai tarp dinastijų dažnai lydimi pertvarkymų ir karinių konfliktų.
Didžiąją imperatoriškosios Kinijos dalį Kiniją valdė imperatoriai ir imperatorienės, kurie buvo hanų kilmės kinai. Tačiau buvo dinastijų, kurių valdančiąją klasę sudarė kinų mažumų atstovai, pavyzdžiui, Juanų ir Čingų dinastijos. Jas tokia pačia tvarka valdė mongolai ir mandžiūrai. Dėl to imperatoriškoji Kinija buvo ne vien etninė, bet ir daugiatautė imperija, kurioje derėjo sinicizacijos procesai, vietinių tautų autonomija ir imperijos valdymo adaptacijos.
Valdymas ir administracija
Imperatoriškoji Kinija pasižymėjo išvystyta biurokratine sistema: imperatorius buvo valstybės viršūnė, o kasdienį valdymą vykdė tarnybinė klasė — mokslininkai-valdininkai, atrenkami pagal valstybinius egzaminus. Šis egzaminų („imperial examination“) sistema skatino meritokratiją ir ilgametį mokslinių bei literatūrinių žinių prestižą. Centralizuota administracija rūpinosi apmokestinimu, teismais, kariuomene ir infrastruktūra (pvz., Didysis kanalas ar magistralės). Vietos lygmenyje dominuodavo žemės savininkai ir gentry sluoksnis, kurie tarpininkavo tarp valstybės ir ūkininkų.
Kultūra, filosofija ir mokslas
Per imperatoriškąjį laikotarpį išryškėjo konfucianizmas, kuris tapo pagrindine valstybės ideologija — ypač nuo Hanų laikų. Jis formavo moralinius, šeimos ir visuomeninius santykius, ugdė pagarbą švietimui ir valdžios institucijoms. Be konfucianizmo Kinijoje taip pat skleidėsi taoizmas ir budizmas, kurie įnešė dvasinių ir meninių įtakų.
Technologiniai ir mokslo pasiekimai buvo reikšmingi: Kinijoje išplito popieriaus gamyba, spausdinimas, kompasas ir šaudmenų (pirmieji pėstininkų būdai) taikymas — išradimai, turėję ilgalaikes pasekmes pasaulyje. Menas klestėjo: poezija, kaligrafija, tapyba bei porcelianas tapo Kinijos identiteto dalimi. Miestų kultūra ir literatūra, ypač Tangų ir Songų aukso amžiais, turėjo didžiulę įtaką literatūriniams kanonams.
Ekonomika ir prekyba
Žemės ūkis išliko ekonomikos pagrindas — intensyvių žemdirbystės technologijų, dvigubos derliaus rotacijos ir dirbtinio tręšimo dėka populiacija augo. Prekyba vystėsi tiek vidaus mastu (rinkos, miestai, Didysis kanalas), tiek tarptautiniuose maršrutuose: Šilko kelias ir jūrinės prekybos keliai sujungė Kiniją su Viduriniu Rytu, Pietryčių Azija ir Europą. Songų ir Mingų laikotarpiais išaugo monetinė ekonomika ir prekybos apimtys, o gyventojų urbanizacija paskatino amatų ir finansų plėtrą.
Paveldas ir imperijos pabaiga
Imperatoriškoji Kinija paliko gilų civilizacinį paveldą — institucijas, raštiją, teisės tradicijas, meną ir technologijas, kurios formavo tiek regioninę, tiek pasaulinę raidą. Tradicijos, kaip konfucianistinis švietimas ar administraciniai metodai, turėjo įtakos ir vėlesnėms kinų valstybėms.
Imperijos pabaiga atėjo XX a. pradžioje: vietinės krizės, užsienio spaudimas, socialinės ir ekonominės problemos bei politiniai judėjimai susidūrė su senąja sistema. 1911 m. vykusi Xinhai revoliucija nuvertė paskutinę Čingų dinastiją, o 1912 m. buvo paskelbta Kinijos Respublika. Tačiau daug imperatoriškos Kinijos institucijų ir kultūrinių modelių išliko ir toliau formavo modernios Kinijos raidą.
Santrauka: Imperatoriškoji Kinija — ilgas ir dinamiškas periodas, kuriame keitėsi dinastijos, vystėsi administracija, klestėjo kultūra ir technologijos. Nors imperinis valdymas baigėsi XX a. pradžioje, jo palikimas išliko svarbus tiek Kinijai, tiek pasauliui.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo imperatoriškoji Kinija?
A: Imperatoriškoji Kinija - tai Kinijos istorijos laikotarpis, trukęs daugiau nei 2000 metų.
K.: Kada prasidėjo imperatoriškoji Kinija?
A: Imperinė Kinija prasidėjo, kai 221 m. pr. m. e. Qin Shi Huangas suvienijo Kiniją į Qin dinastiją.
K: Kada baigėsi imperinė Kinija?
A: Imperinė Kinija baigėsi 1911 m. nuvertus Čingų dinastiją.
K: Kokie kinų civilizacijos bruožai paplito visoje Kinijoje imperatoriškosios Kinijos laikais?
A: Imperatoriškosios Kinijos laikais visoje Kinijoje paplito konfucianizmas, standartizuoti testai, standartiniai svoriai ir skaičiavimo sistemos, prekybos keliai ir kiniški rašmenys.
K: Kaip imperatoriškosios Kinijos laikais buvo valdoma Kinija?
A: Kiniją valdė daugybė skirtingų dinastijų, įskaitant Cinų, Hanų, Sui, Tangų, Songų, Juanių (mongolų), Mingų ir Cingų (mandžiūrų) dinastijas, taip pat buvo keletas laikotarpių, kai Kiniją valdė kelios skirtingos karalystės.
K: Kas buvo imperinės Kinijos valdovai?
A: Didžiąją dalį Imperatoriškosios Kinijos laikotarpio Kiniją valdė imperatoriai ir imperatorienės, kurie buvo hanų kilmės kinai. Tačiau buvo dinastijų, kuriose valdančiąją klasę sudarė kinų mažumos, pavyzdžiui, Juan ir Čing dinastijos, kurias valdė mongolai ir mandžiūrai ta pačia tvarka.
Klausimas: Kuo garsėjo Kinija imperatoriškosios Kinijos laikais?
A: Imperatoriškosios Kinijos laikais Kinija tapo žinoma visame pasaulyje dėl tokių bruožų kaip konfucianizmas, standartizuoti testai, standartiniai svoriai ir skaičiavimo sistemos, prekybos keliai ir kiniški rašmenys.
Ieškoti